Nacionalinis tapatumas, kultūrinė atmintis ir politika

Autorius: Vytautas Rubavičius
Kaina 10,- €

2018 • LKTI • Minkšti viršeliai • 15x21 • 328 p. • Santr. angl. • Bibliografija • Asmenvardžių rodyklė •

ISBN 978–609–8231–04–5

Monografijoje gvildenamas lietuvių nacionalinio tapatumo susiklostymas bei kaita siekiant valstybingumo, kuriantis moderniai valstybei, išgyvenant sovietinę okupaciją ir iš jos išsilaisvinus. Dabartinės kaitos pobūdį lėmė vidiniai laisvinimosi ir nepriklausomos valstybės kūrimo, taip pat išoriniai globalizacijos ir ypač eurointegracijos veiksniai, kurių svarbiausias – ES įgyvendinamas sumanymas kurti naują europinę liaudį. Aptariamas nacionalinio tapatumo turinys, svarstomi lietuviškojo nacionalizmo bruožai, išskirtine laikant prezidento Antano Smetonos veiklą lietuvybei tvirtinti. Išskleidžiamas kultūros, kaip sugyvenimo su vietove, kaimynais ir savimi būdų viseto, supratimas, paryškinant pirminį kultūrinės atminties veikimo tikslingumą – gimtąja kalba stiprinti įsivietinusį bendruomenės tapatumą. Aptariama tremtinių atsiminimų banga, telkusi Lietuvos žmones vaduotis iš okupacijos, analizuojami sovietinės nomenklatūros prisiminimai. Nacionalinio tapatumo būsena skleidžiama gvildenant esminius Strategijos Lietuva2030 bruožus bei jo kūrėjų ideologines nuostatas. Lyginant šį dokumentą su Estijos ir Latvijos strategijomis, ryškėja lietuvybės turinio ir veiksmingos nacionalinės tapatumo bei kultūros politikos stoka, suvoktina kaip lemtingas iššūkis. Nacionalinio tapatumo ir kultūrinės atminties sąsajų problemos, ES įsitvirtinusios „besąlygiško svetingumo Kitam“ ideologijos ypatumai svarstomi pasitelkiant žymiausių Vakarų filosofų, sociologų ir politologų įžvalgas.