2022 • LKTI • minkšti viršeliai • 14,8 × 21 cm • 360 p. • Iliustracijos • Summaries • Asmenvardžių rodyklė • Dalykinė rodyklė ISBN 978-609-8231-38-0
Akademinėje terpėje dominuoja požiūris, jog ideologija „pasibaigė“ sulig Sovietų Sąjungos griūtimi, o vaizduojamojo meno sistema ir konkrečiai dailės kritika perėjo į „laisvą neideologinį“ būvį. Šioje monografijoje laikomasi minties, jog nuo vienos ideologijos pereita prie kitos ideologijos. Taigi, monografijos tikslas yra aptarti Lietuvos antrosios nepriklausomybės dailės kritiką, kaip (tam tikru metu) dominuojančios ideologijos išraišką. Tai daroma remiantis istorinio/dialektinio materializmo, o platesne prasme – kritinės teorijos, tradicija. Suliejant dailės kritiką su politinėmis struktūromis ir jų lūžiuose įsikūnijusia ideologija, ryškėja ne tik vietinės antrosios nepriklausomybės, tačiau ir paskutinių kelių dešimtmečių globalios (šiuolaikinio) meno sistemos ideologinė bazė. Paprastai, ideologijos skirstomos į konservatizmo, liberaliąją ir kairiąją/socialistinę (politines ir filosofines) ideologijas. Monografijoje parodoma, kad nepaisant politinių lūžių XX amžiuje – tiek sovietinės okupacijos, tiek ir Sovietų Sąjungos subyrėjimo – dominuojanti lietuvių dailės kritikos, taip pat dailėtyros (kvazi)ideologinė gija buvo ir tebėra konservatyvi.
Lietuvių dailės kritika kaip ideologija (Turinys)
Lietuvių dailės kritika kaip ideologija (Įvadas)
Lietuvių dailės kritika kaip ideologija (Asmenvardžių rodyklė)
Lietuvių dailės kritika kaip ideologija (Dalykinė rodyklė)
Lietuvių dailės kritika kaip ideologija (Summary)
Adresas: Saltoniškių g. 58,
LT-08105, Vilnius
Į. k. 111961791
Tel./faks. +370 5 275 1898
El. paštas: LKTI@LKTI.LT
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |