Atgal














Mokslinių tyrimų kryptys ir temos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1792 patvirtintos Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslinės veiklos kryptys ir instituto tyrimų temos:

1. Lietuvos kultūros paveldo ir meno istorijos tyrimai.
2. Tarpdisciplininiai Lietuvos kultūros tyrimai.
3. Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai ir šiuolaikinė Lietuvos filosofija.




1. Lietuvos kultūros paveldo ir meno istorijos tyrimai

1.1. Senovės baltų kultūra: nematerialusis paveldas
Tyrimų objektas – lietuvių, prūsų, jotvingių ir kt. baltų religija (dievai, kultas), šios religijos istorija rašytinių šaltinių pagrindu (atskirai analizuojant metraščių, kronikų, dokumentų patikimumą), taip pat remiantis etnologijos, lingvistikos, archeologijos duomenimis. Temos aktualumas grindžiamas senovės baltų kultūroje slypinčiomis Lietuvos kultūros ištakomis. Ji yra svarbi ir tarptautiniu lygmeniu tyrinėjant senosios Europos kultūrą.

Temos vadovė: E. Usačiovaitė
1.2. Lietuvos inteligentijos kultūrinė veikla: asmenybės ir institucijos
Tyrimų objektas – Lietuvos personalijų, valstybinių, visuomeninių ir privačių įstaigų bei organizacijų, akademinių ir kūrybinių bendruomenių palikimas. Tikslas: išanalizuoti ir įvertinti svarbiausių XIX–XXI a. Lietuvos asmenybių, jų steigtų organizacijų, institucijų reikšmę kultūrai ir mokslui plėtoti, nustatyti jų švietėjišką indėlį į visuomenės vertybinių nuostatų ugdymą. Tyrimai padės plėtoti lituanistines žinias, pateikti naujus vertinimus. Europos Komisijos siūlymu siekiama aktualizuoti vadinamosios „trečiosios kultūros“, t. y. mokslo, meno ir visuomenės sąveikos procesų, jų ištakų ir kaitos tyrimus, todėl tema yra perspektyvi ir kompleksiškumo požiūriu.

Temos vadovas: R. Juzefovičius
1.3. Lietuvos dailės istorija ir vizualioji kultūra

Tyrimų objektas – XVI–XXI a. Lietuvos dailė visuomenės, kultūros, politikos, ideologijos kontekste; Lietuvos dailės paveldas, vizualiosios kultūros reiškiniai Europos dailės ir vizualiosios kultūros kontekste; meninis gyvenimas nuo LDK laikotarpio iki šių dienų, mecenatų, socialinių ir etninių grupių, valstybės vaidmuo, karų ir istorinių lūžių, tarptautinių ryšių poveikis dailės kūrybai, sklaidai ir raidai; dailės medijų kaita, dailės kūrinių raiškos, turinio ir veikmės aspektai.

Temos vadovė – dr. Erika Grigoravičienė

1.4. Lietuvos sakralinio ir liaudies meno paveldo tyrimai
Tyrimų objektas – bažnyčių dailė ir architektūra bei liaudies dailė. Darbo tikslai: nuodugniai tirti nurodyto objekto istoriją, paveldą, ikonografiją, socialinių veiksnių, pamaldumo tradicijų ir religinės dailės sąsajas, analizuoti sakralinio meno indėlį į Lietuvos kultūrą; nagrinėti profesionaliosios ir liaudies dailės ryšius, meno ir amato tarpusavio sąveikos ir atskirties problemas, tirti dailininkų, amatininkų ir liaudies meistrų kūrybą. Darbo uždaviniai – atlikti išsamią Lietuvos bažnyčių paveldo objektų ekspertizę, nuosekliai kaupti archyvinių ir dailės šaltinių duomenis, surinktą medžiagą sisteminti, interpretuoti ir pristatyti visuomenei bažnytinio ir liaudies meno palikimą. Pagrindiniai kolektyvo darbo rezultatai – mokslinio daugiatomio „Lietuvos sakralinė dailė“ ir knygų serijos „Religinės kultūros paveldo studijos“ leidyba.

Temos vadovė: dr. G. Surdokaitė-Vitienė
1.5. Lietuvos muzikos istorijos tyrimai
Tikslas – fundamentiniai įvairių Lietuvos muzikinio gyvenimo sričių tyrimai, orientuoti į pagrindinį projektą – daugiatomį tęstinį leidinį „Lietuvos muzikos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų“. Projektas vykdomas drauge su LMTA. Šio fundamentinio darbo tyrimų  akiratyje – muzikinio gyvenimo bei kūrybos tendencijos, stilių kaita, muzikos teorijos bei kritikos raida, muzikos mokymo istorija, muzikos kolektyvų veikla, muzikinio teatro raida, iškilių muzikų kūrybinės biografijos.

Temos vadovė:  dr. L. Budzinauskienė
1.6. Lietuvos teatro istorijos tyrimai
Tikslas – atlikti fundamentinius Lietuvos teatro istorijos tyrimus: analizuoti Lietuvos profesionalaus teatro meno (dramaturgijos, režisūros, choreografijos, scenografijos, vaidybos ir atlikimo) raidą nuo XX a. pradžios iki šių dienų, nagrinėti atskirų teatro menininkų – dramaturgų, režisierių, choreografų, aktorių, dailininkų – kūrybinę veiklą, jų savitumą Europos meno kontekste, rengti mokslines konferencijas, skirtas teatro istorijos ir šiuolaikinio teatro raidos klausimams.

Temos vadovė:   R. Vasinauskaitė

2. Tarpdisciplininiai Lietuvos kultūros tyrimai

2.1. Menas, kultūra, visuomenė: socialinės grupės, kūrybinės terpės

Temos objektas – skirtingais istoriniais laikotarpiais susiklostančios įvairios socialinės terpės, sukuriančios prielaidas tam tikroms žmogaus produktyvumo formoms skleistis ir darančios poveikį kultūros bei meno raidai. Tyrimai fokusuojami į daugiatautėse, daugiakonfesinėse bendruomenėse vykstančius ekonominius, politinius, kultūrinius procesus, lemiančius visuomenės narių kūrybiškumo sklaidą ir intelektinės bei fizinės žmogaus aplinkos kaitą. Pirmenybė teikiama luominių visuomenių studijoms ir kolektyvinių kūrybiškumo raiškos būdų analizei, tačiau temos problematika gali būti plečiama ir į modernių demokratijų epochą, taip pat greta grupinių gali apimti ir individualios išradybos atvejus.

Temos vadovė J. Mulevičiūtė

2.2. Lietuvos kultūra eurointegracijos ir globalizacijos sąlygomis
Tikslas – analizuoti eurointegracijos ir globalizacijos veiksnių poveikį Lietuvos kultūros ir kultūrinės kūrybos kaitai, ieškant naujų kultūrinės adaptacijos formų, Lietuvos kultūros įsijungimą į naujus kultūrinės sąveikos tinklus, galimybes plėtoti europinę kultūrinę sklaidą, naujų informacinių ir komunikacinių technologijų poveikį kultūros raiškai ir sklaidai, kultūrinės žinijos visuomenės susiklostymo prielaidas, vartojimo kultūros bei ideologijos išplitimą, kultūros suprekinimo apraiškas. Numatoma tirtisantykį tarp kultūros, vertybių, tradicijų ir stereotipų, analizuoti filosofinius, sociologinius, psichologinius vertybių kaitos aspektus. Tyrinėjimais bus siekiama parodyti integruojančias tapatybės galias, pozityvaus mąstymo, vaizduotės, tradicijų svarbą sprendžiant aktualiausias nūdienos Lietuvos visuomenės problemas, prisidėti prie kultūros politikos kūrimo ir plėtros.

Temos vadovas:   R. Repšienė
2.3. Nacionalinių bei kultūrinių tapatumų ir jų sąveikų tyrimai
Tyrimų tikslas – analizuoti nacionalinio tapatumo kaitos pobūdį, nacionalinio ir kultūrinių tapatumų ryšius, nacionaliniam ir kultūriniam tapatumui iškylančių iššūkių bei grėsmių ypatumus, galimybes kultūros priemonėm diegti europinio tapatumo bruožus, taip pat kurti veiksmingas nacionalinio tapatumo tvirtinimo ir sklaidos politikos gaires, analizuoti Lietuvos tautinių mažumų kultūrų savitumą, lyginant su kitomis Lietuvos tautinėmis kultūros tradicijomis, gvildenti jų kultūrinių tapatumų sklaidą pasaulyje.

Temos vadovas:   V. Rubavičius
2.4. Lyginamieji Lietuvos kultūros tyrimai
Tyrimų tikslas – lyginamuoju požiūriu tirti Lietuvos kultūrą kaip integralią kultūros formų, ženklų, simbolių, artefaktų, meninių praktikų ir vertybių sistemą, aprėpiančią įvairias Lietuvos kultūros apraiškas, išryškinti prisitaikymo prie naujų socioekonominių sąlygų galimybes ir pobūdį. Taip pat analizuojamilietuvių ir tautinių mažumų vertybinių orientacijų, simbolinių sistemų savitumai lyginant su regiono, Europos bei kitų pasaulio tautų kultūrine patirtimi. Tyrimai kreipiami į Lietuvos socialinio kultūrinio gyvenimo pokyčius bei poreikius. Plėtojamos teorinės dabartinių lyginamųjų kultūros studijų prieigos ir metodai.

Temos vadovas:   A. Andrijauskas
2.5. Europos kultūros pamatų tyrimai

Tyrimų tikslas - remiantis moderniomis tarpdalykinėmis tyrinėjimo strategijomis ir metodais, kompleksiškai tirti Vakarų civilizacijos ištakas sudarančias Antikos pasaulio bei Vakarų ir Rytų Viduramžių kultūras ir jų sąveiką su įvairių laikotarpių baltų ir LDK civilizacinės erdvės regiono bei moderniosios Lietuvos kultūromis.

Temos vadovas:   S. Rumšas

3. Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai ir šiuolaikinė Lietuvos filosofija

3.1. Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai
Tyrimų objektas – Lietuvos filosofų, kūrusių tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, tekstai ir netekstinės filosofijos formos. Tyrimų tikslai – atskleisti visuminį Lietuvos filosofijos vaizdą, pradedant jos ištakomis, baigiant pastaruoju laikmečiu, apibrėžti bendriausias jos raidos tendencijas ir vietą pasauliniame filosofijos kontekste, nustatyti šiuolaikinės filosofijos reikšmę Lietuvos kultūrai ir sąsajas tarp Lietuvoje ir už jos ribų kūrusių Lietuvos filosofų teorijų. Tyrimai atskleis istorinę Lietuvos filosofijos raidą, rekonstruos aktualius, bet mažai žinomus ir netyrinėtus jos momentus, aktualizuos Lietuvos filosofiją, parodant jos sąsajas su Lietuvos kultūra ir valstybės vystymusi.

Temos vadovas: D. Viliūnas
3.2. Filosofiniai šiuolaikinės kultūros tyrimai

Tyrimų objektas – šiuolaikiniai kultūrinės, visuomeninės ir politinės raidos fenomenai bei su jų tyrimu susijusi metodologinė problematika, šiuolaikinės kultūros ir socialinės filosofijos teorijos. Tyrimų tikslas – plėtoti ir taikyti kultūros bei socialinės filosofijos teorijas, kurios padėtų atskleisti ir aktualizuoti gilumines kultūros raidos tendencijas, jas analizuoti bei vertinti, o taip pat reflektuoti Lietuvai, Europai ir visai Vakarų civilizacijai iškylančius iššūkius.

Temos vadovas:   A. Sverdiolas
3.3. Klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos dialogas: recepcija, interpretacija, jungtys ir sankirtos

Temos tyrimų objektas – šiuolaikinei filosofijai aktualūs klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos sąlyčio bei sankirtų taškai, atskleidžiantys tiek Vakarų filosofinės tradicijos tęstinumą ir idėjų perimamumą, tiek ir skirtingiems laikotarpiams būdingas filosofinio mąstymo inovacijas, žyminčias esminius filosofinės tradicijos pokyčius ir pačios filosofijos tapatybės lūžio momentus. Klasikine filosofija šios temos tyrimuose laikoma ne tik Antikos bei Viduramžių, bet ir klasikinė vokiečių ar bet kuri kita tam tikros klasikos statusą įgijusi filosofija, o šiuolaikine filosofija – tiek pati naujausioji, XXI-ajame amžiuje plėtojama, tiek ir XX-ojo šimtmečio, ypač antrosios jo pusės, filosofija. Temos tyrimų tikslas – ne tik išryškinti klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos panašumus bei skirtumus, bet ir išsiaiškinti, kaip įmanomas teoriniu atžvilgiu produktyvus jų dialogas ir kokia galėtų būti šiuolaikinę filosofiją praturtinanti jo formų įvairovė. Temos tyrimų kontekste kaip indėlis į šiuolaikinę lietuvių filosofiją, taigi ir į šiuolaikinę filosofiją apskritai, pripažįstamas ir klasikinės Vakarų filosofijos lietuvinimas – klasikinių filosofinių tekstų vertimai į lietuvių kalbą ir filosofinių terminų lietuviškųjų atitikmenų paieškos.

Temos vadovas:   N. Kardelis
3.4. Naujosios ontologijos

Tyrimų tikslas – tirti XXI a. filosofijoje besiformuojantį „ontologinį posūkį“. Šiuolaikinė filosofija, kvestionuodama kultūros ir gamtos, subjekto ir objekto dualizmą, ima kelti klausimą apie daugiau nei žmogiškų būtybių bei nežmogiškų esinių egzistavimo būdus. Pasitelkusi naujas prieigas, – naująjį materializmą, aktoriaus-tinklo teoriją, geontologiją, į objektus orientuotą ontologiją, į organizmus orientuotą ontologiją, procesų ontologiją, agentinį realizmą, amerindinį perspektyvizmą, – filosofija siekia įvardyti ir konceptualizuoti tiek iš mąstymo lauko išstumtus subjektus, tiek naujai atsirandančius biologinius ir technologinius objektus bei ekologines sąsajas. Tokiu būdu „naujosios ontologijos“ sukuria teorinį pamatą, leidžiantį pasipriešinti socialinėms nelygybėms, suvokti ir interpretuoti technologinius objektus bei analizuoti antropoceno ir klimato kaitos sukeltas pasekmes.

Temos vadovė: A. Žukauskaitė 




Adresas: Saltoniškių g. 58,
LT-08105, Vilnius
Į. k. 111961791
Tel./faks. +370 5 275 1898
El. paštas: LKTI@LKTI.LT

Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.

Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.

Sutinku
Parinktys