Apie vertimus: turinio metamorfozė daiktuose ir kūnuose

DR. ŽILVINĖ GAIŽUTYTĖ-FILIPAVIČIENĖ

Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyriaus vadovė

Mokslinės konferencijos organizacinio komiteto narė

Kvietimas dalyvauti mokslo konferencijoje

Lietuvos kultūros tyrimų instituto (toliau – LKTI) Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius drauge su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Moderniosios literatūros skyriumi, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Reabilitacijos klinika, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Humanitarinių mokslų katedra ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutu kviečia humanitarinių, socialinių ir kitų krypčių tyrėjus dalyvauti mokslo konferencijoje Apie vertimus: turinio metamorfozė daiktuose ir kūnuose, kuri vyks 2025 m. balandžio 1 – birželio 30 d. nuotoliniu būdu @eityje.

Problematika

Fizikoje nagrinėdamas tapsmą Aristotelis skiria atsitiktinę ir esminę kaitas. Kisdamas atsitiktiniu būdu daiktas netenka turimų nebūtinųjų savybių arba įgauna naujų, nenustodamas būti ir neprarasdamas tapatybės. Kisdamas iš esmės daiktas netenka būtinųjų savybių, apibrėžiančių jo pavidalą, o netekęs nustoja būti. Įdomu – tai, kad gamtoje, įskaitant žmogaus kultūrą, greta Aristotelio skirtųjų dviejų kismo rūšių, esama trečiosios – virsmo, arba aktyviu galininkiniu požiūriu, vertimo, kai reiškinys kinta iš esmės, netekdamas savo pirminio pavidalo, dažnai – ir pirminės medžiagos, tačiau kartu nenustoja būti ir nepraranda savo tapatybės. Iš kinų kalbos į lietuvių versdami poemą, iš esmės keičiame ne tik fizines jos ypatybes (raštą, sintaksę, fonetiką ir pan.), bet ir semantines (įvaizdžius, užuominas, nuorodas, akcentus ir pan.); ne tik semantines, bet ir subjektyvų estetinį ir vienų, ir kitų ypatybių suvokimą. – Keičiame ir galvojame, kad išversta poema yra ta pati, sukurta to paties autoriaus. Tekstų vertimas tėra vienas iš daugelio translatio – perkėlimo iš vieno į kitą – apraiškų kultūroje, technologijoje, komunikacijoje, medicinoje ir kitose srityse.

Kismas yra pamatinė gamtos būsena. Suprasti šią būseną tolygu suprasti save. Ir atvirkščiai: nesuprasti šios būsenos tolygu nesuprasti savęs. Vertimas yra vienas pagrindinių kultūrinių antropogeninių kismo mechanizmų. Atstovaudami skirtingas humanitarinių, socialinių, technologijos ir kitų mokslų sritis bei kryptis, iš skirtingų teorinių ir empirinių perspektyvų pažvelkime į mus supantį daiktų ir kūnų pasaulį, išskirkime aktualiausius turinius ir patyrinėkime jų vertimus medžiagos ir pavidalo, priežasties ir padarinio, tikslo ir priemonės, sandaros ir eigos, vietos ir laiko, raiškos ir poveikio bei kitais analitiniais ir sintetiniais požiūriais.

Teikimas

Pranešimai teiktini lietuvių kalba parengto mokslinio straipsnio pavidale iki 2024 m. gruodžio 31 d. e. paštu. Pranešimų apimtis nėra ribojama, tačiau patariama tilpti į 0,5–1,5 sp. l. rėžius.

Dažni klausimai

Kas yra @eitis?

@eitis (Ateitis.net) – tai elektroninė platforma mokslo gamybai, leidybai ir sklaidai žiniatinklyje. Tariama „ateitis“, linksniuojant. Rašmeniu @ simboliškai nurodoma į saityno programavimo sintaksėje vartojamą ženklą at (angl. at sign, liet. eta arba kilpelė) adresui, vietai, keliui, maršrutui, krypčiai žymėti. @eityje mokslininkams sudarytos šiuolaikiškos sąlygos bendradarbiauti nuotoliniu būdu raiškiojo turinio priemonėmis (angl. rich content, rich media) . Drauge arba individualiai saityno kalbomis (HTML ir t. t.) rengiami, recenzuojami ir tęstiniu būdu skelbiami įvairių žanrų elektroniniai mokslo leidiniai (straipsniai, studijos, monografijos, šaltiniai ir pan.). Vykdomi nuotoliniai asinchroniniai mokslo renginiai (konferencijos, simpoziumai, seminarai, paskaitos ir pan.). Rengiami nuotoliniai asinchroniniai posėdžiai mokslo įstaigų administravimo klausimais.

Kodėl konferencijai pasirinkta @eitis?

LKTI mokslo renginius vykdo įvairiose aplinkose ir įvairiomis priemonėmis: 1) sinchroninius vietinius (auditorijose, salėse ir pan.), 2) sinchroninius nuotolinius (pvz., naudojant programą „Zoom“), 3) sinchroninius vietinius–nuotolinius, 4) asinchroninius nuotolinius (pvz., @eityje). @eityje mokslo renginius LKTI organizuoja nuo 2015 m. Ši platforma ypač naši, kai siekiama per palyginti trumpą laikotarpį ne tik surengti konferenciją, bet ir išleisti jos medžiagą. @eityje šią dvejopą užduotį galima įgyvendinti per 5–10 mėn. Tai ir lėmė mūsų pasirinkimą šiuo konkrečiu atveju.

Ar @eities platforma yra komercinė?

@eitis (registruotas UAB „Kranto studijos“ prekių ženklas), kaip ir minėtoji programa „Zoom“, veikia privačiame sektoriuje, paslaugas visuomenei teikdama laisvosios rinkos sąlygomis. Dvi pagrindinės tinklavietės auditorijos yra autoriai (tyrėjai ir juos atstovaujančios mokslo bei meno įstaigos) ir skaitytojai (tinklavietės svečiai arba neprisijungę lankytojai). Paslaugos skaitytojams – t. y. laisva prieiga prie tinklavietėje skelbiamų recenzuotų mokslo ir meno leidinių bei kitos informacijos – teikiamos neatlygintinai. 2024 m. duomenimis mokslo ir meno leidiniai @eityje skaityti daugiau nei 2,34 mln. kartų. Populiariausias vieno autoriaus kūrinys skaitytas virš 16 tūkst., o autorių kolektyvo – virš 60 tūkst. kartų. Šie skaičiai rodo skaitytojams suteiktų neatlygintinų paslaugų mastą ir poveikį (angl. impact). Paslaugos autoriams skiriamos į atlygintinas ir neatlygintinas. Naujų leidinių rengimo ir skelbimo bei nuotolinių renginių ir posėdžių vykdymo paslaugos autoriams teikiamos atlygintinai. Kitur anksčiau skelbtų recenzuotų mokslo ir meno darbų perleidimo paslaugos kol kas (2015–2024 m.) teikiamos neatlygintinai. Informacija apie paslaugų atlygintinumą nurodoma tinklavietės kvietimuose ir formose, bendrieji įkainiai – „Žinyne“. Kilus klausimams, galima tiesiogiai teirautis tinklavietės redaktorių.

Ar @eitis yra leidinys?

@eitis yra elektroninė saityno platforma, glausčiau, tinklavietė, skaidoma į lokales (lt, de, fr ir t. t.). Lokalę sudaro įvairios informacinės skiltys, kurių vienoje atskiru ISSN numeriu skelbiama recenzuotų mokslo ir meno leidinių serija tos lokalės kalba. Šiuo metu @eityje išplėtota lt lokalė, kitos yra rengiamos. Lietuviškoje lokalėje leidinių serija lietuvių kalba skelbiama skiltyje „Leidiniai · ISSN 2424-421X“. (Įsidėmėtina, kad minėtasis ISSN numeris taikomas tik leidinių serijai lietuvių kalba. Serijos kitomis kalbomis, kiekviena turės savo ISSN numerį.) Formaliai leidinių serijai skirtą skiltį @eityje galima vadinti elektroniniu (angl. online) tęstiniu leidiniu, tačiau su išlyga, kad žodis leidinys suprantamas plačiai ir lanksčiai, į apibrėžimą įtraukiant sąvokas duomenynas, tinklavietė, išteklius ir pan. Vis dėlto aiškiau minėtą skiltį vadinti elektroniniu tęstiniu ištekliumi, apimančiu leidybos, sklaidos ir duomenyno funkcijas, o leidiniais – šioje skiltyje skelbiamus mokslo ir meno tyrimus, turinčius atskirus bibliografinius aprašus.

Ar mokslo ir meno leidiniai @eityje recenzuojami?

Užtikrinant kolegialiojo recenzavimo (angl. peer review) skaidrumą informacijos viešumu, nauji mokslo leidiniai @eityje recenzuojami atvirai, įvardijant recenzentus. Recenzentai įvardijami ir perleidžiant mokslo darbus, anksčiau skelbtus kituose recenzuojamuose mokslo leidiniuose, kai leidinys recenzentus įvardija; kai leidinys recenzentų neįvardija, recenzentai neįvardijami ir @eityje. Kolegialioji recenzija – tai glausta vertinamoji išvada apie parengto mokslo (ar meno) darbo atitikimą akademinių leidinių reikalavimams. @eityje leidiniai skelbiami, gavus mažiausiai dviejų dalykinę leidinio sritį išmanančių mokslininkų, kurie nėra leidinio bendraautoriai ir nėra @eities darbuotojai, teigiamas kolegialiąsias recenzijas. @eitis priima ir išplėstines recenzijas, kuriose recenzentai savo išvadas grindžia, tačiau išplėstinės recenzijos – nebūtinos. @eitis priima tik teigiamas recenzijas, neigiamų – ne. Teigiamos recenzijos @eičiai perduodamos skaitmeniniu būdu pasirašytose PDF bylose arba tiesiogiai, telkiantis tinklavietės priemones, kuriomis autoriai ir recenzentai gali naudotis leidinių rengimo metu.

Kam prieinami mokslo ir meno leidiniai @eityje?

Viešinant mokslinę informaciją dažniausiai taikoma viena iš dviejų labiausiai paplitusių atvirųjų prieigų, žymimų auksine ir žalia spalvomis. Atviroji auksinė prieiga laiduoja, kad mokslo darbas paskelbtas leidinyje, kurį galima laisvai skaityti. Atviroji žalioji prieiga nurodo, kad mokslo darbas paskelbtas leidinyje, kurio skaitymas gali būti ribojamas (pvz., prenumerata), tačiau kartu tas pats darbas arba panašus jo variantas (pvz., rankraštis) yra įkeltas į akademinės įstaigos saugyklą, kurios ištekliai visuomenei yra laisvai prieinami. @eityje skelbiamiems recenzuotiems mokslo ir meno leidiniams taikoma atviroji auksinė prieiga. Lankytojai minėtus leidinius gali atsiversti ir skaityti laisvai, tiek prisijungę, tiek neprisijungę prie tinklavietės. Atviroji auksinė prieiga @eityje veikia mokslo bendrijoms taikomoje kūrybinių bendrijų licencijoje CC BY apibrėžtomis sąlygomis, kurių esmė – leisti mokslo kūrinius platinti laisvai ir neatlygintinai su sąlyga, kad platinami kūriniai priskiriami jų autoriams.

Paskelbta: 2024 m. sausio 22 d