LIETUVOS KULTŪROS TYRIMŲ INSTITUTAS yra mokslo įstaiga, turinti valstybinio mokslo instituto statusą.
Instituto misija – įgyvendinti valstybinį lituanistikos tyrimų prioritetą, vykdant ilgalaikius fundamentinius aukščiausiojo lygio filosofijos ir menotyros mokslo krypčių bei tarpdisciplininius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus Lietuvos kultūros paveldo ir šiuolaikinės kultūros procesų srityje, aktualius Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros ir mokslo raidai bei atitinkančius Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatas.
Instituto veiklos tikslai:
1) vykdyti šalies kultūros ir visuomenės tęstinumui svarbius ilgalaikius Lietuvos kultūros, filosofijos bei meno (vaizduojamųjų, vizualiųjų, taikomųjų, muzikos, scenos ir ekrano menų) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kaupti, sisteminti, saugoti, skaitmeninti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistinį kultūros paveldą, vykdyti fundamentinius Lietuvos kultūros paveldo, meno, filosofinės ir religinės minties, istorijos, raštijos tyrimus, tarpdisciplininius kultūros tyrimus, užtikrinančius Instituto nacionalinės svarbos statusą;
2) bendradarbiauti su valdžios, visuomenės, verslo atstovais, vykdyti lituanistinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros užsakomuosius darbus, teikti ekspertinę, metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą;
3) skleisti visuomenėje mokslo žinias, diegti jas į kultūrą, švietimą, prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo;
4) kartu su aukštosiomis mokyklomis rengti menotyros ir filosofijos krypčių mokslininkus, padėti rengti specialistus, užtikrinti tarptautinio lygio mokslinę kompetenciją.
Institute dirba 102 darbuotojai, iš jų – 84 mokslo darbuotojai, pagal mokslo kryptis ir tyrimų temas pasiskirstę devyniuose padaliniuose.
Mokslininkai dirba trijose pagrindinėse temose:
1) Lietuvos kultūros paveldo ir meno istorijos tyrimai – tyrinėjama Senovės baltų kultūra, Lietuvos profesionalioji kultūra, Lietuvos dailės istorija, sakralinis menas, liaudies menas, vizualioji kultūra, muzikos ir scenos menų istorija bei nūdiena.
2) Tarpdisciplininiai Lietuvos kultūros tyrimai – tyrinėjami meno, kultūros ir visuomenės santykiai, Lietuvos kultūra eurointegracijos ir globalizacijos sąlygomis, nacionalinių ir kultūrinių tapatumų sąveika, atliekami lyginamieji Lietuvos kultūros tyrimai, verčiama ir tyrinėjama Europai (ir Lietuvai) svarbi Antikos bei Viduramžių kultūra;
3) Lietuvos filosofijos istorijos ir šiuolaikinės Lietuvos filosofijos tyrimai – tyrinėjama Lietuvos filosofijos istorija, šiuolaikinė kultūra, kuriamas klasikinės ir šiuolaikinės kultūros dialogas, plėtojamos naujosios ontologijos.
Instituto mokslininkų grupės vykdo ilgalaikius, tęstinius mokslo tyrimus ir konkursiniu būdu finansuojamus projektus. Rengia Lietuvos kultūros ir jos sudedamųjų dalių – dailės, muzikos, teatro, filosofijos – istorijas, leidžia monografijas, daugiatomius veikalus ir knygų serijas („Lietuvos dailininkų žodynas“, „Lietuvos sakralinė dailė“, „Lietuvos teatras“, „Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai“, „Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai“, „Unio Pictorum“), straipsnių rinkinius („Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos“, „Čiurlionio kūrybos tyrinėjimai“) ir mokslinius žurnalus („Athena: filosofijos studijos“, „Sovijus. Tarpdalykiniai kultūros tyrimai“, „Sphairos: kultūros ir medijų studijos“, „Meno istorijos studijos“, „Menotyra“). Aktyviai dalyvauja šiuolaikiniuose Lietuvos kultūros procesuose ir skirtingose ekspertinėse veiklose.
Institute yra leidybos skyrius, vykdantis svarbią mokslo veikalų ir periodinių žurnalų leidybos funkciją. Jame spaudai rengiama didžioji instituto mokslinės produkcijos dalis.
