1. Lietuvos kultūros paveldo ir meno istorijos tyrimai

Tyrimų objektas – lietuvių, prūsų, jotvingių ir kt. baltų religija (dievai, kultas), šios religijos istorija rašytinių šaltinių pagrindu (atskirai analizuojant metraščių, kronikų, dokumentų patikimumą), taip pat remiantis etnologijos, lingvistikos, archeologijos duomenimis. Temos aktualumas grindžiamas senovės baltų kultūroje slypinčiomis Lietuvos kultūros ištakomis. Ji yra svarbi ir tarptautiniu lygmeniu tyrinėjant senosios Europos kultūrą.

Temos vadovė: E. Usačiovaitė

Tyrimų objektas – Lietuvos personalijų, valstybinių, visuomeninių ir privačių įstaigų bei organizacijų, akademinių ir kūrybinių bendruomenių palikimas. Tikslas: išanalizuoti ir įvertinti svarbiausių XIX–XXI a. Lietuvos asmenybių, jų steigtų organizacijų, institucijų reikšmę kultūrai ir mokslui plėtoti, nustatyti jų švietėjišką indėlį į visuomenės vertybinių nuostatų ugdymą. Tyrimai padės plėtoti lituanistines žinias, pateikti naujus vertinimus. Europos Komisijos siūlymu siekiama aktualizuoti vadinamosios „trečiosios kultūros“, t. y. mokslo, meno ir visuomenės sąveikos procesų, jų ištakų ir kaitos tyrimus, todėl tema yra perspektyvi ir kompleksiškumo požiūriu.

Temos vadovas: R. Juzefovičius

Tyrimų objektas – XVI–XX a. Lietuvos dailės raida, nagrinėjama visuomenės, kultūros, politikos, ideologijos kontekste. Temos tyrimai apima LDK bei Naujausių laikų Lietuvos meninį gyvenimą, mecenatų, socialinių, etninių grupių, valstybės vaidmenį, karų ir istorinių lūžių poveikį dailės kūrimo procese. Tema apima ir vizualiosios kultūros tyrimus, taikančius naują vaizdų produkavimo, sklaidos ir vartojimo tyrimo metodiką Lietuvos dailės istorijos analizei.

Temos vadovė: J. Širkaitė

Tyrimų objektas – bažnyčių dailė ir architektūra bei liaudies dailė. Darbo tikslai: nuodugniai tirti nurodyto objekto istoriją, paveldą, ikonografiją, socialinių veiksnių, pamaldumo tradicijų ir religinės dailės sąsajas, analizuoti sakralinio meno indėlį į Lietuvos kultūrą; nagrinėti profesionaliosios ir liaudies dailės ryšius, meno ir amato tarpusavio sąveikos ir atskirties problemas, tirti dailininkų, amatininkų ir liaudies meistrų kūrybą. Darbo uždaviniai – atlikti išsamią Lietuvos bažnyčių paveldo objektų ekspertizę, nuosekliai kaupti archyvinių ir dailės šaltinių duomenis, surinktą medžiagą sisteminti, interpretuoti ir pristatyti visuomenei bažnytinio ir liaudies meno palikimą. Pagrindiniai kolektyvo darbo rezultatai – mokslinio daugiatomio „Lietuvos sakralinė dailė“ ir knygų serijos „Religinės kultūros paveldo studijos“ leidyba.

Temos vadovė: dr. D. Vasiliūnienė

Tikslas – fundamentiniai įvairių Lietuvos muzikinio gyvenimo sričių tyrimai, orientuoti į pagrindinį projektą – daugiatomį tęstinį leidinį „Lietuvos muzikos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų“. Projektas vykdomas drauge su LMTA. Šio fundamentinio darbo tyrimų  akiratyje – muzikinio gyvenimo bei kūrybos tendencijos, stilių kaita, muzikos teorijos bei kritikos raida, muzikos mokymo istorija, muzikos kolektyvų veikla, muzikinio teatro raida, iškilių muzikų kūrybinės biografijos.

Temos vadovė: dr. L. Budzinauskienė

Tikslas – atlikti fundamentinius Lietuvos teatro istorijos tyrimus: analizuoti Lietuvos profesionalaus teatro meno (dramaturgijos, režisūros, choreografijos, scenografijos, vaidybos ir atlikimo) raidą nuo XX a. pradžios iki šių dienų, nagrinėti atskirų teatro menininkų – dramaturgų, režisierių, choreografų, aktorių, dailininkų – kūrybinę veiklą, jų savitumą Europos meno kontekste, rengti mokslines konferencijas, skirtas teatro istorijos ir šiuolaikinio teatro raidos klausimams.

Temos vadovė: R. Vasinauskaitė