Tyrimų objektas – lietuvių, prūsų, jotvingių ir kt. baltų religija (dievai, kultas), šios religijos istorija rašytinių šaltinių pagrindu (atskirai analizuojant metraščių, kronikų, dokumentų patikimumą), taip pat remiantis etnologijos, lingvistikos, archeologijos duomenimis. Temos aktualumas grindžiamas senovės baltų kultūroje slypinčiomis Lietuvos kultūros ištakomis. Ji yra svarbi ir tarptautiniu lygmeniu tyrinėjant senosios Europos kultūrą.
Temos vadovė: E. Usačiovaitė
Tyrimų objektas – Lietuvos personalijų, valstybinių, visuomeninių ir privačių įstaigų bei organizacijų, akademinių ir kūrybinių bendruomenių palikimas. Tikslas: išanalizuoti ir įvertinti svarbiausių XIX–XXI a. Lietuvos asmenybių, jų steigtų organizacijų, institucijų reikšmę kultūrai ir mokslui plėtoti, nustatyti jų švietėjišką indėlį į visuomenės vertybinių nuostatų ugdymą. Tyrimai padės plėtoti lituanistines žinias, pateikti naujus vertinimus. Europos Komisijos siūlymu siekiama aktualizuoti vadinamosios „trečiosios kultūros“, t. y. mokslo, meno ir visuomenės sąveikos procesų, jų ištakų ir kaitos tyrimus, todėl tema yra perspektyvi ir kompleksiškumo požiūriu.
Temos vadovas: R. Juzefovičius
Tyrimų objektas – XVI–XX a. Lietuvos dailės raida, nagrinėjama visuomenės, kultūros, politikos, ideologijos kontekste. Kolektyvinis temos tikslas – daugiatomio „Lietuvos dailininkų žodyno“ publikacija. Temos tyrimai apima LDK bei Naujausių laikų Lietuvos meninį gyvenimą, mecenatų, socialinių, etninių grupių, valstybės vaidmenį, karų ir istorinių lūžių poveikį dailės kūrimo procese. Tema apima ir vizualiosios kultūros tyrimus, taikančius naują vaizdų produkavimo, sklaidos ir vartojimo tyrimo metodiką Lietuvos dailės istorijos analizei.
Temos vadovė: Laima Surgailienė (Laučkaitė)
Tyrimų objektas – bažnyčių dailė ir architektūra bei liaudies dailė. Darbo tikslai: nuodugniai tirti nurodyto objekto istoriją, paveldą, ikonografiją, socialinių veiksnių, pamaldumo tradicijų ir religinės dailės sąsajas, analizuoti sakralinio meno indėlį į Lietuvos kultūrą; nagrinėti profesionaliosios ir liaudies dailės ryšius, meno ir amato tarpusavio sąveikos ir atskirties problemas, tirti dailininkų, amatininkų ir liaudies meistrų kūrybą. Darbo uždaviniai – atlikti išsamią Lietuvos bažnyčių paveldo objektų ekspertizę, nuosekliai kaupti archyvinių ir dailės šaltinių duomenis, surinktą medžiagą sisteminti, interpretuoti ir pristatyti visuomenei bažnytinio ir liaudies meno palikimą. Pagrindiniai kolektyvo darbo rezultatai – mokslinio daugiatomio „Lietuvos sakralinė dailė“ ir knygų serijos „Religinės kultūros paveldo studijos“ leidyba.
Temos vadovė: dr. D. Vasiliūnienė
Tikslas – fundamentiniai įvairių Lietuvos muzikinio gyvenimo sričių tyrimai, orientuoti į pagrindinį projektą – daugiatomį tęstinį leidinį „Lietuvos muzikos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų“. Projektas vykdomas drauge su LMTA. Šio fundamentinio darbo tyrimų akiratyje – muzikinio gyvenimo bei kūrybos tendencijos, stilių kaita, muzikos teorijos bei kritikos raida, muzikos mokymo istorija, muzikos kolektyvų veikla, muzikinio teatro raida, iškilių muzikų kūrybinės biografijos.
Temos vadovė: dr. L. Budzinauskienė
Tikslas – atlikti fundamentinius Lietuvos teatro istorijos tyrimus: analizuoti Lietuvos profesionalaus teatro meno (dramaturgijos, režisūros, choreografijos, scenografijos, vaidybos ir atlikimo) raidą nuo XX a. pradžios iki šių dienų, nagrinėti atskirų teatro menininkų – dramaturgų, režisierių, choreografų, aktorių, dailininkų – kūrybinę veiklą, jų savitumą Europos meno kontekste, rengti mokslines konferencijas, skirtas teatro istorijos ir šiuolaikinio teatro raidos klausimams.
Temos vadovė: R. Vasinauskaitė
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |