3. Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai ir šiuolaikinė Lietuvos filosofija

Tyrimų objektas – Lietuvos filosofų, kūrusių tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, tekstai ir netekstinės filosofijos formos. Tyrimų tikslai – atskleisti visuminį Lietuvos filosofijos vaizdą, pradedant jos ištakomis, baigiant pastaruoju laikmečiu, apibrėžti bendriausias jos raidos tendencijas ir vietą pasauliniame filosofijos kontekste, nustatyti šiuolaikinės filosofijos reikšmę Lietuvos kultūrai ir sąsajas tarp Lietuvoje ir už jos ribų kūrusių Lietuvos filosofų teorijų. Tyrimai atskleis istorinę Lietuvos filosofijos raidą, rekonstruos aktualius, bet mažai žinomus ir netyrinėtus jos momentus, aktualizuos Lietuvos filosofiją, parodant jos sąsajas su Lietuvos kultūra ir valstybės vystymusi.

Temos vadovas: D. Viliūnas

Tyrimų objektas – Lietuvos kultūrinės, visuomeninės ir politinės raidos, jos varomųjų jėgų ir įtampų metodologinė problematika bei šiuolaikinės kultūros ir socialinės filosofijos teorijos. Tyrimų tikslas – plėtoti ir taikyti   kultūros bei socialinės filosofijos teorijas, kurios padėtų atskleisti ir aktualizuoti gilumines Lietuvos kultūros tendencijas, jas analizuoti bei vertinti, o taip pat reflektuoti Lietuvai, Europai ir visai Vakarų civilizacijai iškylančius iššūkius.

Temos vadovas: A. Sverdiolas

Temos tyrimų objektas – šiuolaikinei Lietuvos filosofijai ir kultūrai svarbūs filosofijos tekstai, formuojantys pamatines Vakarų vertybes. Tyrimų tikslas – analizuoti ir plėtoti aktualius Vakarų filosofinės tradicijos elementus, tyrinėti ir versti pamatinius Vakarų filosofijos tekstus, kurti filosofinę lietuvių kalbą. Tyrimų rezultatai leis Lietuvos filosofiją labiau susieti su Vakarų filosofijos kontekstu, pamatiniais Vakarų filosofinės minties raidos orientyrais.

Temos vadovas: N. Kardelis