Atgal

PODOKTORANTŪROS STAŽUOTĖS



2020-2022 m.

2020-2022 m. Lietuvos kultūros tyrimų institutas vykdo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „G. Simondono technikos filosofija“,

2020-2022 m. Lietuvos kultūros tyrimų institutas vykdo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „G. Simondono technikos filosofija“, finansuojamą pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K 712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“, dotacijos sutartis 2020-09-01, Nr. DOTSUT-113 (09.3.3-LMT-K 712-19-0178).

Projekto vykdytojas – Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Podoktorantūros stažuotės vadovas – dr. Audronė Žukauskaitė

Podoktorantūros stažuotojas – mokslo darbuotojas dr. Tomas Nemunas Mickevičius

Projekto santrauka.

Stažuotės metu bus tyrinėjama aktualėjanti XX a. prancūzų filosofo Gilberto Simondono technikos filosofija, ją kontekstualizuojant giminingų filosofinių teorijų ir šiuolaikinės informacinės visuomenės filosofinės refleksijos kontekstuose. Pirmiausia bus nagrinėjamos ir relevantiškų (pvz. Martino Heideggerio, Bernardo Stieglerio ir kitų) teorijų lauke kontekstualizuojamos pagrindinės Simondono technikos filosofijos detalės kaip technikos evoliucijos samprata, technikos ir kultūros ryšio aptarimas, hilemorfinės supratimo struktūros kritika ir pan. Antra, bus tyrinėjama Simondono kibernetikos mokslo refleksija, kontekstualizuojant ją šiuolaikinės informacinės visuomenės technologinių reiškinių tyrimuose. Tikimasi, kad kibernetikos mokslo tyrimai pasitarnaus, kaip istorinis kontekstas, formuojant pagrindą filosofiniam šiuolaikinės besirandančios technomokslinės situacijos su tokiais reiškiniais kaip dirbtinis intelektas, apmąstymui.

2017-2019 m.
2017-2019 m. Lietuvos kultūros tyrimų institutas vykdo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Kinas ir Baltijos šalių visuomenės sovietmečiu: ideologija, kasdienybė, atmintis“,

2017-2019 m. Lietuvos kultūros tyrimų institutas vykdo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Kinas ir Baltijos šalių visuomenės sovietmečiu: ideologija, kasdienybė, atmintis“, finansuojamą pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K 712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“, dotacijos sutartis 2017-11-28, Nr. DOTSUT-126 (09.3.3-LMT-K 712-02-0002).

Projekto vykdytojas – Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Podoktorantūros stažuotės vadovas – dr. Violeta Davoliūtė

Podoktorantūros stažuotoja – mokslo darbuotoja, dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė

Projekto santrauka.

Kinas ir Baltijos šalių visuomenės sovietmečiu: ideologija, kasdienybė, atmintis – tai tarpdalykinis, lyginamasis mokslinis tyrimas, kuriuo siekiama išanalizuoti, kokį vaidmenį kinas atliko sovietmečiu Baltijos šalyse (Latvijos, Estijos ir Lietuvos) 1944-1970 metais. Tai daroma tiriant kinofikacijos procesą – rodymo vietų (kilnojamas kinas, kino teatrai) didinimą ir filmų sklaidą (rodomi filmai, kino programa, repertuaras). Tyrimu bus aktualizuoti iki šiol netyrinėti Baltijos šalių, Sovietų Sąjungos kultūros ir kino istorijos raidos etapai, didžiausią dėmesį skiriant socialinei kino istorijai, nūnai priskiriamai Naujosios kino istorijos krypčiai.

Projektas vykdomas duomenis renkant Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos archyvuose ir institucijose, teorinės žinios bus gilinamos Utrechto universitete, o gauti tyrimo rezultatai studijos straipsnių, pranešimų pavidalu bus pristatyti nacionalinei ir tarptautinei bendrijai.

Projektu siekiama aktualinti tarpdalykinius, lyginamuosius kultūros ir kino tyrimus, skirtus Lietuvos ir kitoms Baltijos šalims. Tikimąsi, kad šio projekto metu gauti rezultatai prisidės prie tokio pobūdžio tyrimų problemų sprendimo ir metodologinių įrankių paieškos, išplės kitų mokslo sričių taikomumą menotyroje ir istorijoje, demonstruos Europos humanitarinių mokslų plėtrą, taikant vakarietišką teorinę patirtį Baltijos šalių kultūros, kino istorijai, sudarys pagrindą vystyti panašaus pobūdžio tyrimus jauniems ir daugiau patyrusiems mokslininkams Lietuvoje ir kitose šalyse.