Atgal

Nijolės Miliauskaitės laiškai Mokytojai

Sudarytojai: Dalius Viliūnas, Ramunė Rakauskaitė
Kaina 8,- €

2019 • LKTI • Minkšti viršeliai • 147x210 cm• 208 p. • Santr. angl. • Asmenvardžių ir vietovardžių r-klė •

ISBN 978-609-8231-14-4




Poetės Nijolės Miliauskaitės laiškai Mokytojai – Lietuvos kultūros istorijos šaltinių leidinys. Jame skelbiami Marijampolės vidurinės mokyklos-internato literatūros mokytojai Liudai Viliūnienei 1968–2000 m. rašyti laiškai. Poetės epistolikos rinkinys svarbus ne tik biografijai ir mažai žinomai, "kūrybinei virtuvei“ pažinti. Jis atskleidžia ypatingą 7–8-ojo XX a. dešimtmečio kultūrinę atmosferą Vilniuje, universitetinėje aplinkoje, kurioje vyko reikšmingi poezijos, teatro, dailės, muzikos kūrybos modernėjimo pokyčiai ir proveržiai, pleveno Vakarų avangardinių sąjūdžių dvasia – bitlomanijos, hipių subkultūros, taip pat besikuriančių folklorinių judėjimų entuziazmas. Laiškuose prasišviečia subtilus poetės likiminės meilės žymiam lietuvių poetui Vytautui Bložei punktyras. Skelbiamos nepublikuotos šio laikotarpio N. Miliauskaitės eilės.

Ko gero, svarbiausia šiame rinkinyje – puikiai dokumentuotas mokytojystės ir mokinystės dvasinis ryšys, sielų dialogas – būtent tai, kas gyvybiškai aktualu ir šiandieninei Lietuvos visuomenei.
 
Laiškai liudija kitaip nepasiekiamą dvasinę erdvę – iš ko ir kaip nelaisvu laiku ir nelaisvoj šaly išsilaikė žmonių dvasia, kaip ji liko dirbanti, įsipareigojusi, kūrybinga. Kol yra kam pasakyti „mano geroji Mokytoja“, yra ir iš ko laikytis. Laiškai yra kultūrinės atminties tekstai, unikalūs dvasinės patirties liudininkai. Kaip tik dėl to jie yra kultūros istorijos šaltiniai – intymūs, tad trapūs, nykstantys. Tik knyga tokiems tekstams suteikia saugesnius namus. Namus, kurių taip trūko ir pačiai Nijolei Miliauskaitei.
Prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė
 
Laiškų konkretumas stebėtinai dera su   emocingumu, su pasakotojos prigimtiniu aistringumu. Jaučiamas gyvybinių galių perteklius, vitališka energija, kuri veržiasi būti perkeista, siekia būti įprasminta kūrybos ir kultūros vertybių lygmenyje. Tai ryškus pavyzdys, kaip gyvenimo geismas tampa kūrybine ugnimi. Ši aistra yra dvasios jėga, ji teikia asmenybei pasitikėjimą savimi, tikrumo nuojautą ir iš to kylantį neišvengiamą maištingumą prieš melagingas gyvenimo apraiškas.
Doc. dr. Regimantas Tamošaitis