Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos teatro ir muzikos akademija praneša, kad 2019 m. kovo 8 dieną 15.00 valandą Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje (Saltoniškių g. 58-216, Vilnius) Laura Petrauskaitė gins daktaro disertaciją tema „Matas Menčinskas ir jo amžininkai: menininkų migracijos reikšmė 20 a. pirmos pusės Lietuvos dailės modernizacijai“ (Menotyra – 03H).
Institucija, kurioje parengta disertacija: Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Mokslinis vadovas – vyriausioji m. d., prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė, humanitariniai mokslai, menotyra (03 H), Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje:
pirmininkas – doc. dr. Lolita Jablonskienė, humanitariniai mokslai, menotyra (03H), Vilniaus dailės akademija, Lietuvos dailės muziejus;
nariai:
– dr. (hp) Laima Surgailienė (Laučkaitė), humanitariniai mokslai, menotyra (03H), Lietuvos kultūros tyrimų institutas;
– prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, humanitariniai mokslai, menotyra (03H), Lietuvos muzikos ir teatro akademija;
– doc. dr. Nerijus Šepetys, humanitariniai mokslai, istorija (05H), Vilniaus universitetas;
– dr. Natalja Jevsejeva, humanitariniai mokslai, menotyra (03 H), Latvijos nacionalinis dailės muziejus.
Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės bei Lietuvos teatro ir muzikos akademijų ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.
Anotacija
Transatlantinė 20 a. pradžios ir tarpukario Lietuvos menininkų migracija – nei tarptautiniu, nei nacionaliniu mastu nenagrinėtas reiškinys. Tai paskatino disertacijoje kelti menininkų migracijos ir jos reikšmės Lietuvos dailės modernizacijai klausimą. Pagrindinis analizės objektas – skulptoriaus Mato Menčinsko (1897–1942), beveik tiek pat laiko aktyviai kūrusio Pietų Amerikoje ir Lietuvoje, biografija ir kūryba. Disertacijos tikslas – ištirti Menčinsko bei jo amžininkų menininkų transatlantinę migraciją, jos priežastis, tikslus, kryptis, tipus, aplinkybes, istoriją, rezultatus, atskleisti ją kaip kultūrinį ir socialinį fenomeną, nulemtą Lietuvos modernizacijos ir savo ruožtu prisidėjusį prie jos. Darbe analizuojamas migracijos poveikis dailininko savimonei, socialiniam statusui, profesinei tapatybei ir kūrybai. Išplečiamas Menčinsko kūrybinio palikimo interpretacijų laukas. Atvejo studijos fone atskleidžiamos bendrosios Lietuvos visuomenės ir kultūros raidos tendencijos. Šis tarpdalykinis tyrimas plėtojamas susisiejančiame menotyros, istorijos ir sociologijos disciplinų lauke. Pagrindinėmis tyrimo prieigomis pasirinkta kontekstinė biografistika, socialinė dailės istorija, kultūrinių per(si)kėlimų teorija ir diskurso teorija. Žiūrint iš globalios dailės istorijos perspektyvos disertacija reikšminga tuo, kad padeda užpildyti žinių apie kultūrines jungtis tarp Baltijos valstybių, konkrečiau Lietuvos, ir Pietų Amerikos trūkumą. Lietuvos dailėtyros lauke tyrimas svarbus tuo, kad permąsto iš europocentrinės pozicijos sukonstruotą dailės istorijos naratyvą ir į ne Vakarų valstybes žvelgia kaip į lygiavertį „kitą“, analizuoja jų socialinį, politinį, kultūrinį kontekstą ir tai, kaip į jį integravosi Lietuvos menininkai.
The title of the dissertation:
Matas Menčinskas and His Contemporaries: The Significance of the Migration of Artists for the Modernization of Lithuanian Art in the First Part of the Twentieth Century
Summary
The transatlantic migration of Lithuanian artists during the first part of the twentieth century and the interwar period is a phenomenon which remains unresearched on both, national and international, levels. This fact has motivated to question the impact of migration of artists and its significance for the modernization of Lithuanian art. The main subject of research is biography and work of sculptor Matas Menčinskas (1897–1942), whose creative years were divided between South America and Lithuania. The dissertation aims to study the transatlantic migration of Menčinskas and his contemporaries, its causes, purposes, directions, types, circumstances, history and results, and to reveal migration as a cultural and social phenomenon which was driven by, and at the same time contributed to the modernization of Lithuania. Analysis of the impact of migration on the consciousness, social status, professional identity and creativity of the artist is presented in this study. The interpretative field of Menčinskas artistic legacy is expanded. In the setting of a case study the general trends of the development of Lithuanian society and culture are revealed. This interdisciplinary study is conducted in a field which combines disciplines of art criticism, history and sociology. The main approaches for research include contextual biography, social art history, theory of cultural transfers, and discourse theory. This dissertation is important in the context of global art history as it allows to fill in the gaps of knowledge related to cultural links between Baltic States, and Lithuania in particular, and South America. This study is significant in the field of Lithuanian art history as it rethinks the narrative of art history constructed from the position of Eurocentrism, approaches non-Western countries as equal ‘other’, analyses their social, political and cultural context, and studies the process of integration of Lithuanian artist in this context.