Skyriai

Skyriaus vedėja – vyresn., m. , dr. Elvyra Usačiovaitė
el. paštas: elvyra.usaciovaite@lkti.lt

1. Tema. Senovės baltų kultūra: nematerialusis paveldas.
Temos vadovė vyresnioji mokslo darbuotoja, dr. Elvyra Usačiovaitė

Tyrimų objektas – lietuvių, prūsų, jotvingių ir kt. baltų religija (dievai, kultas) rašytinių šaltinių duomenimis. Temos aktualumas grindžiamas senovės baltų kultūroje slypinčiomis Lietuvos kultūros ištakomis. Kadangi Lietuva galutinai buvo pakrikštyta tik XV a. pradžioje, istoriniai rašytiniai šaltiniai fiksuoja daug pagonių religijos reliktų: dievų vardų ir apeigų. Tyrinėti šį istorinį paveldą, – analizuojant metraščių, kronikų, dokumentų patikimumą, remiantis etnologijos, lingvistikos duomenimis, atsekant senojo tikėjimo transformacijas tradicinėje lietuvių kultūroje, – yra labai svarbu Lietuvos kultūros istorijai,  identitetui, o taip pat kitų regiono tautų praeičiai pažinti. Temos tyrimai yra reikšmingi  tarptautiniu lygmeniu nagrinėjant senosios Europos ir indoeuropiečių kultūras.

Teminės grupės darbuotojai:
Rimantas Balsys, prof., dr., vyresnysis mokslo darbuotojas
Rolandas Kregždys, dr., mokslo darbuotojas

2. Tema. Lietuvos inteligentijos kultūrinė veikla: asmenybės ir institucijos.
Temos vadovas vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Romualdas Juzefovičius

Tyrimo objektas – Lietuvos personalijų, valstybinių, visuomeninių ir privačių įstaigų bei organizacijų, akademinių ir kūrybinių bendruomenių, taip pat kultūros reiškinių ir procesų palikimas, atsispindintis kultūros istorijos šaltiniuose. Tyrimo tikslai – išanalizuoti ir įvertinti svarbiausių XIX–XXI a. Lietuvos asmenybių bei jų steigiamų organizacijų ir institucijų indėlį nacionalinės kultūros istorijoje,  nustatyti jų vertybinių nuostatų ypatumus, identifikuoti ir konceptualiai apibrėžti Lietuvos valstybės ir visuomenės raidai reikšmingus kultūros reiškinius,  procesus.  Atlikti tyrimai prisidės prie lituanistinių žinių plėtros, sudarys prielaidas naujiems mokslo, kultūros ir visuomenės sąveikos, jų ištakų ir kaitos vertinimams.

Teminės grupės darbuotojai:
Violeta Davoliūtė, dr., vyresnioji mokslo darbuotoja
Henryka Ilgievič, habil. dr., vyresnioji mokslo darbuotoja
Margarita Matulytė, dr., vyresnioji mokslo darbuotoja
Lina Kaminskaitė – Jančorienė, dr., vyresnioji mokslo darbuotoja

Svarbiausi skyriaus leidiniai

• Kultūros istorijos šaltinių tyrimai, E. Usačiovaitė, R. Juzefovičius, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2025.
• Juzefovičius, Romualdas. Mokslo ir kultūros sąveikos Lietuvoje 1920–1955 m., Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2025.
• Ilgiewicz, Henryka. Biblioteka Uniwersytecka w Wilnie (1919–1939), Toruń: Wydawnictwo Adam Marszałek, 2024.
• Usačiovaitė, Elvyra. Asmenybė ir simbolis, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022.
• Migracija: sampratos ir patirtys: Mokslinių straipsnių rinkinys, sud. Margarita Matulytė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022.
• Matulytė, Margarita. Creating Altreality: The Sovietization of Lithuanian Photography: [Kuriant altrealybę: Lietuvos fotografijos sovietizavimas]. Vilnius: Lithuanian Culture Research Institute, 2021.
• Kregždys, Rolandas. Baltų mitologemų etimologijos žodynas II: Sūduvių knygelė / Etymological Dictionary of Baltic Mythologemes II: Yatvigian Book. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020.
• Simbolis Lietuvos kultūroje. [Sudaryt. Usačiovaitė]. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas,  2019, Serija“Senovės baltų kultūra“, t.10.
• Juzefovičius, Lietuvos akademinis elitas 1922–1940 m.: sociokultūrinės raiškos tyrimų aspektai. Istoriografinė studija, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019 (Sovijaus studijų ir monografijų seriją, nr. 3. Interaktyvi versija).
• Ilgievič, Henryka. Vilniaus senovės ir mokslo mylėtojai XX amžiaus pradžioje, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019 (Sovijaus studijų ir monografijų seriją, nr. 4. Interaktyvi versija,).
• Vakarykščio pasaulio atgarsiai, [sudaryt. M. Matulytė, R. Juzefovičius, R. Balsys], Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018.
• TarpVilniaus ir Minsko: Lietuvos ir Baltarusijos pasienio istorinis-kultūrinis paveldas /Mokslinių straipsnių rinkinys, [sudaryt. B. Nikiforova]. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014.
• Sakralieji baltų kultūros aspektai.  [Sudaryt. E. Usačiovaitė]. Vilnius, 2012. Serija “Senovės baltų kultūra”, t. 9.
• Kregždys, Rolandas. Baltų mitologemų etimologijos žodynas I: Kristburgo sutartis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012.
• Historia et sapientia. Mokslo istorikų ir filosofų straipsnių rinkinys. [Sudaryt. A. Krikštopaitis,  R. Juzefovičius]. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas. 2011.
• Istorinės vietos, atmintys, tapatumai / [Sudaryt. Vytautas Berenis]. Kultūrologija.  T. 18, 2010.
• Kregždys, Rolandas. Baltų kalbų leksinės semantinės gretybės (ŏ/ā kamienų kūno dalų pavadinimai). Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010.
• Tai, kas išlieka. Straipsnių rinkinys. [Sudaryt. Usačiovaitė]. Vilnius, 2009. Serija “Senovės baltų kultūra”, t. 8.
• MuziejiniaiVilniaus istorijos kontekstai: mokslinių straipsnių rinkinys . [Sudarytoja ir mokslinė redaktorė Nastazija Keršytė]. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008.
• Juzefovičius, Romualdas. Lietuvos humanitarų mokslo organizacijos (1918 – 1940). Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007.
• Berenis, Kultūrosintarpai istorijoje. Vilnius : Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007. 
• Usačiovaitė, Elvyra. Augimo samprata senojoje lietuvių kultūroje. Vilnius,
• Gamta ir religija. Straipsnių rinkinys.[ Sudaryt. Usačiovaitė]. Vilnius, 2005. Serija “Senovės baltų kultūra”.
• Keršytė, Nastazija. Lietuvos muziejai iki 1940 metų. Vilnius  Lietuvos nacionalinis muziejus, Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003.
• Nuo kulto iki simbolio. Straipsnių rinkinys.[Sudaryt. E. Usačiovaitė]. Vilnius, 2002. Serija “Senovės baltų kultūra”.

Skyriaus vadovė – vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Erika Grigoravičienė

Dr. Lina Balaišytė, vyresnioji m. d.
Prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė, vyriausioji m. d.
Dr. Auksė Kaladžinskaitė, m. d.
Dr. (hp) Laima Laučkaitė (Surgailienė), vyriausioji m. d.
Dr. Jolita Mulevičiūtė, vyresnioji m. d.
Dr. Lijana Natalevičienė (Šatavičiūtė), vyresnioji m. d.
Dr. Mindaugas Paknys, vyriausiasis m. d.
Dr. Aistė Paliušytė (Lugovojienė), vyresnioji m. 
Dr. Jolanta Širkaitė, vyresnioji m. d.
      Indre Urbelytė, jaunesnioji m. d.

Skyriaus mokslininkai (ės) atlieka fundamentinius Lietuvos dailės ir vizualiosios kultūros tyrimus; nagrinėja dailės kūrinius ir vizualiosios kultūros reiškinius nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio iki XXI a.; visuomenės, kultūros, politikos, ideologijos kontekste, diskursyviose ir vizualiose terpėse analizuoja jų raiškos, turinio, sklaidos ir raidos ypatumus.

Tyrimų temos:

Lietuvos dailės istorija ir vizualioji kultūra

(1. 3., vadovė – dr. Erika Grigoravičienė).

Tyrimų objektas – XVI–XXI a. Lietuvos dailė visuomenės, kultūros, politikos, ideologijos kontekste; Lietuvos dailės paveldas, vizualiosios kultūros reiškiniai Europos dailės ir vizualiosios kultūros kontekste; meninis gyvenimas nuo LDK laikotarpio iki šių dienų, mecenatų, socialinių ir etninių grupių, valstybės vaidmuo, karų ir istorinių lūžių, tarptautinių ryšių poveikis dailės kūrybai, sklaidai ir raidai; dailės medijų kaita, dailės kūrinių raiškos, turinio ir veikmės aspektai.

Vykdo: Erika Grigoravičienė, Giedrė Jankevičiūtė, Lijana Natalevičienė, Laima Laučkaitė (Surgailienė), Aistė Paliušytė (Lugovojienė), Jolanta Širkaitė, Indrė Urbelytė.

Menas, kultūra, visuomenė: socialinės grupės, kūrybinės terpės

(2. 6., vadovė – dr. Jolita Mulevičiūtė).

Temos objektas – skirtingais istoriniais laikotarpiais susiklostančios įvairios socialinės terpės, sukuriančios prielaidas tam tikroms žmogaus produktyvumo formoms skleistis ir darančios poveikį kultūros bei meno raidai. Tyrimai fokusuojami į daugiatautėse, daugiakonfesinėse bendruomenėse vykstančius ekonominius, politinius, kultūrinius procesus, lemiančius visuomenės narių kūrybiškumo sklaidą ir intelektinės bei fizinės žmogaus aplinkos kaitą.

Vykdo: Lina Balaišytė, Jolita Mulevičiūtė, Mindaugas Paknys.

2022–2026 m. skyriaus mokslininkės (Lina Balaišytė, Erika Grigoravičienė, Giedrė Jankevičiūtė, Auksė Kaladžinskaitė, Laima Laučkaitė (Surgailienė), Lijana Natalevičienė (Šatavičiūtė), Aistė Paliušytė (Lugovojienė), Jolanta Širkaitė) vykdo ilgalaikę MTEP programą Meno (ne)autonomijos tyrimai (vadovė – dr. Erika Grigoravičienė).  

Svarbiausias kolektyvinis skyriaus darbuotojų projektas – 2005–2016 m. publikuotas akademinis bibliografinis daugiatomis leidinys Lietuvos dailininkų žodynas: XVI–XVIII a., t. 1, sudarė Aistė Paliušytė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005; 1795–1917, t. 2, sudarė Jolanta Širkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012; 1918–1944, t. 3, sudarė Lijana Natalevičienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013; 1944–2000, t. 4, sudarė Milda Žvirblytė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016.

Skyriaus mokslininkai (ės) rengia tęstinius mokslo leidinius: „Menotyra“ (2005–2020; https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/index), „Dailės istorijos studijos“ (2004–2021), „Meno istorijos studijos/Art History Studies“ (nuo 2021; https://www.arthistorystudies.lt/).

Svarbesni naujausi mokslo darbai

Monografijos ir studijos

Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys, Meninė kūryba Kauno gete. Tikrovės reprezentacijos klausimai. Art Creation in the Kaunas Ghetto. Issues of the Representation of Reality. Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, 2025.

Laima Laučkaitė, Aspazija. Etnomodernizmas,  Vilnius: Vilniaus grafikos meno centras. 2025.

Lina Balaišytė, Vincentas Ignacas Marevičius: Apšvietos literatas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024.

Lina Balaišytė, Rūta Janonienė, Eligijus Raila, Dalia Tarandaitė, Irena Vaišvilaitė, Nepažįstamas Pranciškus Smuglevičius (kolektyvinė monografija), Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2024.

Erika Grigoravičienė, Bioįvairovė ir hibridinė raiška šiuolaikinėje dailėje, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024.

Jolita Mulevičiūtė, Regos politika: Lietuva Rusijos imperijoje, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024.

Jolanta Širkaitė, Sielos akimis: Vincento Slendzinskio (1838–1909) gyvenimas ir kūryba, Vilnius; Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024.

Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Vladislovas Daujotas: tekstilininko archyvas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2024.

Erika Grigoravičienė, Kęstutis Grigaliūnas: dramblys gabaliukais, Vilnius: Dailininkų sąjungos galerija, 2022.

Laima Surgailienė (Laučkaitė), Leopoldas Surgailis. Tapyba, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2022.

Jolanta Širkaitė, Janina ir Vladislovas Umiastovskiai, Vilnius: Vilniaus klubas, 2022.

Jolanta Širkaitė, Getting to Know Schatz (יוֹלַנְטָה שירקַייטֶה, להכיר את שץ), Tel Aviv: Lietuvos Respublikos ambasada Izraelyje, 2021.

Erika Grigoravičienė, Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų iš MO muziejaus kolekcijos, Vilnius: MO muziejus, 2020.

Giedrė Jankevičiūtė, Nekenčiu sumaišties: Rimantas Sakalauskas, Vilniaus grafikos meno centras, 2020.

Mindaugas Paknys, Pažaislio eremas: kamaldulių vienuolyno istorija, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020.

Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Salvinija Giedrimienė. Kelias, Vilnius: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos dailės muziejus, 2019.

Erika Grigoravičienė, Lietuvos grafika nuo 1960 metų iš MO muziejaus rinkinio, Vilnius: MO muziejus, 2018.

Laima Laučkaitė, Vilniaus dailė Didžiojo karo metais, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018.

Jolanta Širkaitė, Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018.

Erika Grigoravičienė, Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Interse, 2017.

Jolita Mulevičiūtė, Vaitkuškis. Grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837–1905) ir XIX a. mėgėjų fotografija, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2015.

Sudaryti mokslo leidiniai

Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika.“ Gedenkschrift, sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Laima Laučkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos dailės istorikų draugija, 2025.

Menas ir politika, sudarė Erika Grigoravičienė, Meno istorijos studijos/Art History Studies, t. 16, 2024.

Modernism and Migration: The Movement of Artists and Ideas, sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Meno istorijos studijos/Art History Studies, t. 14, 2023.

Meninės kultūros (trans)lokalumas, sudarė Lina Balaišytė, Gabija Surdokaitė-Vitienė, Meno istorijos studijos/Art History Studies, t. 10, 2021.

Nepatogus paveldas, sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Meno istorijos studijos/Art History Studies, t. 9, 2021.

Po Trakų Dievo Motinos karūna, sudarė Mindaugas Paknys, Acta academiae artium vilnensis, t. 90, 2018.

Galios reprezentacija, sudarė Lina Balaišytė, Menotyra, t. 24, 2017.

Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954). Portreto eskizas, t. 1, Įžodinto vaizdo meistras, t. 2, sudarė Giedrė Jankevičiūtė, Vilnius: Raimondo Paknio leidykla, 2017.

Vaizdų tekstai – tekstų vaizdai, sudarė Lina Balaišytė, Erika Grigoravičienė, Dailės istorijos studijos, t. 7, 2016.

Aldona Liobytė (1915–1985). Korespondencijos fragmentai, sudarė Giedrė Jankevičiūtė,  Gintarė Paškevičiūtė-Breivienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2015.

Taikomieji dailėtyros leidiniai (parodų knygos ir katalogai)

Giedrė Jankevičiūtė, Sigutė Clebinskaitė, 7 diena. Petras Repšys. Metalo raižiniai, Vilnius: Vilniaus grafikos meno centras, 2026.

Giedrė Jankevičiūtė, Andzej Szczerski, Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug pasakojimų, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023.

Giedrė Jankevičiūtė, Daina Kamarauskienė, Žalia, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, 2023.

Giedrė Jankevičiūtė ir kiti, Sunkus amžius, Vilnius: MO muziejus, 2021.

Giedrė Jankevičiūtė, Petras Repšys: darbai, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2021.

Laima Laučkaitė, Hommage donatoriams. Vilniaus paveikslų galerijos pradžia, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2021.

Jolanta Širkaitė, Boris Schatz, „Izraelio meno tėvas“ iš Varnių, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020.

Erika Grigoravičienė, Ugnė Paberžytė, Gyvūnas – žmogus – robotas, Vilnius: MO muziejus, 2019.

Giedrė Jankevičiūtė, Rūta Janonienė, Dalia Tarandaitė, Po Italijos saule. XVIII a.–XX a. pirmos pusės Lietuvos dailininkai Italijoje, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2019.

Giedrė Jankevičiūtė, Petras Repšys. Ekslibrisai ir kas jie mums, Šiauliai: Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka, 2019.

Laima Laučkaitė, Topophilia. Vilniaus vaizdai iš advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ kolekcijos, Vilnius: Ellex Valiūnas, 2017.

Jolanta Širkaitė, Académie de Vilna – Vilniaus piešimo mokykla (1866–1915), Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017.

Vadovė – vyriaus. m. d., dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė
El. paštas: gabija.surdokaite@gmail.com

Skyriaus darbuotojai
Lijana Birškytė-Klimienė, dr., m. d.
Asta Giniūnienė, dr., vyresn. m. d.
Silvija Slaminskienė, mgr., jaunesn. m. d.
Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, dr., vyresn. m. d.
Regimanta Stankevičienė, dr., vyresn. m. d.
Skaidrė Urbonienė, dr., vyresn. m. d.
Dalia Vasiliūnienė, dr., vyresn. m. d.
Aleksandra Aleksandravaičiūtė, dr., (hp), prof. emeritė
Teresė Jurkuvienė, dr., emeritė.

Skyriaus doktorantai: Milda Adamonytė, Karolina Bukovskytė, Odeta Stripinienė, Monika Sudintaitė

Eglė Razumaitė, laborant.

Skyriaus tema:

Lietuvos sakralinio ir liaudies meno paveldo tyrimai:

Skyriaus tikslas – nuosekliai ir sistemingai tyrinėti Lietuvos sakralinės dailės ir architektūros paveldą, sudarantį didžiausią išlikusią mūsų šalies meno paveldo dalį. Tyrimų objektas – bažnyčių dailė ir architektūra, liaudies dailė. Darbo uždaviniai: tirti XIV–XXI a. bažnytinės dailės istoriją, ikonografiją, pamaldumo tradicijų, įvairių veiksnių ir religinės dailės sąsajas; sakralinio meno indėlį į Lietuvos kultūrą; profesionaliosios ir liaudies dailės ryšius; meno ir amato sąveikos ir atskirties problemas; dailininkų, amatininkų ir liaudies meistrų kūrybą. Atrasti, ekspertuoti ir įvertinti Lietuvos bažnyčių dailės objektus, kaupti archyvinių ir dailės šaltinių duomenis, sisteminti, interpretuoti ir publikuoti bažnytinio profesionalaus ir liaudies meno palikimą.

Svarbiausi skyriaus darbai:

Sakralinio meno paveldo skyriaus darbuotojų moksliniai tyrimai Šiaulių vyskupijoje

1. Skyriaus darbuotojai rengia mokslinį daugiatomį leidinį Lietuvos sakralinė dailė: 1996–2007 m. išleistos septynios I tomo, skirto Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių dailei, knygos. Nuo 2008 m. tyrinėja Šiaulių vyskupijos sakralinį paveldą. Nuo 2010 m. vykdo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą ilgalaikę programą Lietuvos sakralinė dailė: Šiaulių vyskupija, 2020–2018 m. vadovė – D. Vasiliūnienė (sutarties Nr. LIT-2-17, laikotarpis 2010–2012; Nr. LIT-7-9, laikotarpis 2013–2015; Nr. LIP-006/2016, laikotarpis 2016–2018), 2019–2022 m. vadovė – S. Smilingytė-Žeimienė (sutarties Nr. S-LIP-19-74, laikotarpis 2019–2022); Programos metu rengiamoje leidinių serijoje nuosekliai ir išsamiai pristatomi visų Šiaulių vyskupijos bažnyčių ir koplyčių dailės kūriniai, architektūra, naujausi bažnyčių istorijos tyrimai. Yra išleistos trys Šiaulių vyskupijos Joniškio dekanato knygos (2011–2015) ir trys Šiaulių dekanato knygos (2018–2022), spaudai ruošiamos kitos Šiaulių vyskupijai skirtos knygos.

2. Sakralinio meno paveldo skyrius nuo 2008 m. rengia mokslinių leidinių seriją „Religinės kultūros paveldo studijos“, nuo 2021 m. – mokslo žurnalo „Meno istorijos studijos“ numerius.

Pagrindinės skyriaus publikacijos:

Nuo 1996 m. skyrius leidžia tęstinį mokslinį leidinį Lietuvos sakralinė dailė: 

• Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 2: Šiaulių dekanatas, kn. 3: Kužiai–Pavėkiai, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2022.
• Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 2: Šiaulių dekanatas, kn. 2: Kairiai–Kurtuvėnai, sudaryt. Regimanta Stankevičienė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020.
• Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 2: Šiaulių dekanatas, kn. 1: Agailiai–Juozapava, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018.
• Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 1: Joniškio dekanatas, kn. 3: Skaistgirys-Žukančiai, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas,  2015.
• Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 1: Joniškio dekanatas, kn. 2: Juodeikiai-Rudiškiai, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012.
• Lietuvos sakralinė dailė, t. II: Šiaulių vyskupija, d. 1: Joniškio dekanatas, kn. 1: Balkaičiai–Joniškis, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas,  2011.
• Lietuvos sakralinė dailė, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 6: Šakių dekanatas, 2 d.: Naudžiai–Žvirgždaičiai, sudaryt. Regimanta Stankevičienė, Gabija Surdokaitė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007.
• Lietuvos sakralinė dailė, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 6: Šakių dekanatas, 1 d.: Barzdai–Lukšiai, sudaryt. Regimanta Stankevičienė, Gabija Surdokaitė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006.
• Lietuvos sakralinė dailė, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 5: Alytaus dekanatas, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Dalia Vasiliūnienė, Vilnius: Savastis, 2003.
• Lietuvos sakralinė dailė, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 4: Aleksoto dekanatas, sudaryt. Gražina Marija Martinaitienė, Vilnius: Gervelė, 2000.
• Lietuvos sakralinės dailės katalogas, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 3: Lazdijų dekanatas, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Vilnius: Gervelė, 1998.
• Lietuvos sakralinės dailės katalogas, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 2:Vilkaviškio dekanatas, sudaryt. Teresė Jurkuvienė, Vilnius: Gervelė, 1997.
• Lietuvos sakralinės dailės katalogas, t. I: Vilkaviškio vyskupija, kn. 1:Marijampolės dekanatas, sudaryt. Gražina Marija Martinaitienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996.

Monografijos, studijos

• Jurkuvienė, Teresė. Lietuvių tautinis kostiumas: liaudies drabužių interpretacijos XX amžiuje, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020.
• Surdokaitė-Vitienė, Gabija. Tėvo Stanislovo palikimas: siuvinėtų liturginių rūbų rinkinys, Panemunėlis: Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondas, 2019.
• Krikštopaitytė-Urbonienė, Skaidrė, Smilingytė-Žeimienė, Skirmantė. Paminklai Lietuvos valstybingumui įamžinti: tarpukario kryždirbystė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018.
• Stankevičienė, Regimanta. Antakalnio Jėzus ir kiti stebuklingojo Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017.
• Surdokaitė-Vitienė, Gabija. Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017.
• Martinaitienė, Gražina Marija. Ioannes Breutelt nos fecit, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2014.
• Martinaitienė, Gražina Marija. Audiniai ir jų spalvos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose, Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2013.
• Giniūnienė, Asta. Kryžiaus kelias Lietuvoje XVIII a. II pusėje–XX a. pradžioje: Sklaida ir raiška. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2013.
• Vasiliūnienė, Dalia. Žemaičių Kalvarija: piligriminio centro istorija ir dailė XVII–XIX a., Vilnius: Aidai, 2010.
• Martinaitienė, Gražina Marija. Lietuvos kryždirbiai ir kryždirbystė, Vilnius: Savastis, 2010.
• Smilingytė-Žeimienė, Skirmantė. Lietuvos bažnyčių dailė: XX a. I pusė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2009.
• Stankevičienė, Regimanta. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didžiojo altoriaus paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu“: tyrimai, restauravimas, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008.
• Jurkuvienė, Teresė. Lietuvių tautinis kostiumas, Vilnius: Baltos lankos, 2006, 2008.
• Martinaitienė, Gražina Marija. Kontušo juostos Lietuvoje, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006.
• Martinaitienė: Gražina Marija. Užnemunės grafai Butleriai ir jų meninis palikimas, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002.
• Jurkuvienė, Teresė. Lietuvių liaudies juostos, Vilnius: Gervelė, 2001.

Parengti straipsnių rinkiniai 

• Veliuonos bažnyčia. Istorija, architektūra ir dailė, sudaryt. Asta Giniūnienė, Svetlana Poligienė, Veliuonos krašto istorijos muziejus, 2021.
• Mokslo žurnalai Menotyra: 2010, Nr. 1, Nr. 4; 2012, Nr. 1; 2013, Nr. 1; 2014, Nr. 1; 2015, Nr. 1; 2016, Nr. 1; 2017, Nr. 1; 2018, Nr. 1, 2019, Nr. 1, 2020, Nr. 4, sudaryt. Gabija Surdokaitė-Vitienė.
• Excellentia virtutum: šventieji Lietuvos kultūroje (serija Religinės kultūros paveldo studijos, 4), sudaryt. Asta Giniūnienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019.
• Lilia Zabalotnaia, Moldavian Women in history (destinies, politics, and love), sudaryt. Gabija Surdokaitė-Vitienė, Târgovişte: Editura Cetatea de Scaun; Chişinău: National Museum of History of Moldova, 2018.
• Dailės kūrinys – istorijos šaltinis, sudaryt. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016.
• Ornamentas: XVI–XX a. I pusės paveldo tyrimai, sudaryt. Aleksandra Aleksandravičiūtė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014
• Religinės kultūros paveldo studijos: t. 3: Virgo venerabilis: Marijos paveikslas Lietuvos kultūroje, sudaryt. Gabija Surdokaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011.
• Religinės kultūros paveldo studijos: t. 2: Tridento visuotinio bažnyčios susirinkimo (1545–1563) įtaka Lietuvos kultūrai, sudaryt. Aleksandra Aleksandravičiūtė,  Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2009.
• Religinės kultūros paveldo studijos: t. 1: Pamaldumas Išganytojui Lietuvos kultūroje, sudaryt.  Gabija Surdokaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2008.
• Užnemunė: visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai, sudaryt.  Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005.
• Viduklės Šv. Kryžiaus bažnyčia: architektūra ir sakralinės dailės vertybės, sudaryt. Gražina Marija Martinaitienė, Regimanta Stankevičienė, Vilnius: Savastis, 2003.

• Prienų Kristaus Apreiškimo bažnyčia: architektūra ir sakralinės dailės vertybės, sudaryt. Gražina Marija Martinaitienė, Vilnius: Savastis, 2002.
• Kultūrologija, t. 9: Lietuvos menas permainų laikais, sudaryt.  Aleksandra Aleksandravičiūtė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002.

 Taikomieji tyrimai, šaltinių publikacijos

• Surdokaitė-Vitienė, Gabija, Pauliukevičiūtė, Rita. Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais, Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2022.
• Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas: Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje. Parodos knyga, parengė Regimanta Stankevičienė, Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, LKTI, 2021.
• Dangaus miestas. Vilniaus vienuolynų palikimas Bažnytinio paveldo muziejuje, sudaryt. Dalia Vasiliūnienė, tekstai D. Vasiliūnienė, Liudas Jovaiša, Martynas Jakulis, Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2020.
• Vasiliūnienė, Dalia. Vilniaus vienuolijos ir jų lobynai. Šv. arkangelo Mykolo bernardinių vienuolynas, Vilnius: BPM, 2019.
• Vinco Svirskio mediniai stebuklai, parengė Margarita Matulytė (sudarytoja, tekstų autorė), Skaidrė Urbonienė (mokslinė redaktorė, tekstų, rodyklės autorė), Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2019.
• Ne vien Dangus [advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ meno kolekcija], tekstai Dalia Vasiliūnienė, Skaidrė Urbonienė (sudaryt. Dalia Vasiliūnienė), Vilnius: Valiunas Ellex, 2016.
• Surdokaitė-Vitienė, Gabija. Susimąstęs Kristus: nuo religinio atvaizdo iki tautos simbolio Rūpintojėlio: parodos katalogas, Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2015.
• Aleksandravičiūtė. Aleksandra. Birutė Stulgaitė. Įvadinis straipsnis, sudarymas ir tekstai monografiniam albumui: Birutė Stulgaitė: grýna, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015.
• Smilingytė-Žeimienė, Skirmantė. Abrozdėliai. Religiniai paveikslėliai su Vaikelio Jėzaus atvaizdu iš kun. Mozės Mitkevičiaus rinkinio, Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2014.
• Jėga ir grožis jo šventovėje. Vilniaus arkivyskupijos sakralinės vertybės Bažnytinio paveldo muziejuje, tekstai Dalia Vasiliūnienė, Liudas Jovaiša, Rita Pauliukevičiūtė, (sudaryt. Dalia Vasiliūnienė), Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2013.
• Vasiliūnienė, Dalia. Lietuvos medinės bažnyčios (fot. R. Paknys), Vilnius: R. Paknio leidykla, 2012.

Tel.: +370 5 275 5912, e-paštas: MTIS@LKTI.LT

Skyriaus vedėjas – vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Helmutas Šabasevičius

Dr. Laima Budzinauskienė
Dr. Šarūnė El Raed [Trinkūnaitė]
Dr. Jūratė Landsbergytė-Becher
Dr. Vytautė Markeliūnienė
Dr. Asta Petrikienė
Dr. Kamilė Rupeikaitė
Dr. Helmutas Šabasevičius
Dr. Rasa Vasinauskaitė

Skyriaus mokslininkai atlieka fundamentinius Lietuvos muzikos ir scenos meno tyrimus, analizuoja jų specifiką ir raidos ypatumus XIX–XXI a. Europos ir pasaulio socialinio, kultūrinio, meninio gyvenimo kontekstuose. Tyrimų temos:

1. Lietuvos muzikos istorijos tyrimai (vadovė – L. Budzinauskienė). Temos tikslas – analizuoti muzikos istoriją, muzikinio gyvenimo bei kūrybos tendencijas, stilių kaitą, muzikos mokymo istoriją, muzikos kolektyvų, kūrėjų bei atlikėjų, pedagogų veiklą ir biografijas, muzikinio teatro raidą. Vykdo skyriaus muzikologai: L. Budzinauskienė, V. Bakutytė-Jauniškienė, J. Landsbergytė- Becher, V. Markeliūnienė, K. Rupeikaitė.

2. Lietuvos teatro istorijos tyrimai (vadovė – R. Vasinauskaitė). Temos tikslas – tyrinėti ir vertinti Lietuvos scenos meno raidos ypatumus pasaulio teatro kontekste, sisteminti ir tirti Lietuvos scenos meno ir jo kūrėjų palikimą, analizuoti istorinius, teorinius ir metodologinius teatro bei šokio praktikos aspektus, analizuoti ir vertinti šiuolaikinio Lietuvos scenos meno tendencijas. Temos tyrimus vykdo skyriaus teatrologai: Š. El Raed [Trinkūnaitė], A. Petrikienė, H. Šabasevičius, R. Vasinauskaitė.

Skyriaus muzikologai ir teatrologai vykdo ilgalaikę MTEP programą „Meno ne/autonomijos tyrimai“ (2022–2026), vadovė – dr. Erika Grigoravičienė. Skyriaus temoje – Muzikos ir scenos meno laukas XIX–XXI a. transformacijų kontekstuose tyrinėjama: 1. muzikos ir scenos meno paveldas (XIX a.–XX a. pradžios muzikiniai rankraščiai, muzikos funkcionavimas religijos ir visuomenės kontekstuose, istorinė tematika ir lietuvių nacionalinio teatro formavimasis); 2. muzikos ir scenos meno funkcionavimas XX a. kultūrinių ir politinių permainų aplinkoje (sakytinės istorijos šaltiniai, Lietuvos muzikologijos bei teatrologijos asmenybių, baleto ir teatro kūrėjų darbai, tarpukario, okupacijos metų ir sovietmečio muzikos bei teatro meno reiškiniai ir jų kritinė refleksija); 3. muzika ir scenos menas XXI a. iššūkių akivaizdoje (XXI a. muzikos ir scenos meno kūrėjai, taikomosios ir patirtinės teatro meno praktikos, pandemijos poveikis ir įtaka teatro menui, muzikos kūrybos transformacijos).

Tyrimai grindžiami naujausiais šaltiniais ir šiuolaikinėmis metodologinėmis prieigomis, rezultatai viešinami mokslo straipsniuose Lietuvos ir užsienio mokslo spaudoje, nacionalinėse ir užsienio konferencijose, taikomojoje mokslo populiarinimo veikloje. Vykdant programą rengiamos individualios ir kolektyvinės studijos bei monografijos, mokslininkai dalyvauja Lietuvos ir užsienio mokslo ir edukaciniuose projektuose. Kasmet skyriaus mokslininkai rengia tęstinius mokslo leidinius „Meno istorijos studijos“ (nuo 2022; https://www.arthistorystudies.lt/), „Menotyra“ (https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/index).

Svarbiausi / naujausi mokslo darbai

Monografijos ir studijos

Šabasevičius, Helmutas. Baletas LT. Originalūs baleto ir šokio spektakliai, sukurti Lietuvoje XX a.–XXI a. pradžioje. Vilnius: LKTI, „Krantų” redakcija, 2022. P. 356. ISBN 9789955857341 https://kranturedakcija.lt/product/baletas-lt-originalus-baleto-ir-sokio-spektakliai-sukurti-lietuvoje-xx-xix-a-pradzioje/

Landsbergytė, Jūratė. Baltiškasis fenomenas vargonų garsovaizdžiuose. Vilnius: LKTI, 2020. P. 350. ISBN 609-8231-01-4 https://www.lkti.lt/baltiskasis-fenomenas-vargonu-garsovaizdziuose/

Rupeikaitė, Kamilė. Dialogai. Kompozitorius Anatolijus Šenderovas. Vilnius: LKTI, 2020. P. 304. ISBN 978-609-8231-23-6 https://www.lkti.lt/dialogai-kompozitorius-anatolijus-senderovas/

Šabasevičius, Helmutas. Šokio erdvėse. Baleto solistės Loretos Bartusevičiūtės kūryba. Vilnius: „Krantų“ redakcija, LKTI, 2020. P. 207. ISBN 978-9955-857-32-7 https://kranturedakcija.lt/product/sokio-erdvese-balerinos-loretos-bartuseviciutes-kuryba/

Nuo Juozo Naujalio iki Eduardo Balsio. Muzikologės Onos Narbutienės straipsniai (sudaryt. Vytautė Markeliūnienė). Vilnius: LKTI, 2020. P. 368. ISBN 978-609-8231-30-4 https://www.lkti.lt/nuo-juozo-naujalio-iki-eduardo-balsio/

Bakutytė, Vida. Vilniaus muzikas, fotografas ir poetas Faustynas Łopatyńskis (1825–1886): lietuviški kūrybinės veiklos punktyrai. Vilnius: LKTI, 2019. 216 p. ISBN 978-609-8231-10-6 https://www.lkti.lt/vilniaus-muzikas-fotografas-ir-poetas-faustynas-lopatynskis-1825-1886-lietuviski-kurybines-veiklos-punktyrai/

Naujausi mokslo straipsnių rinkiniai

Muzika ir teatras: istoriniai kontekstai / šiuolaikinės interpretacijos (sudaryt. R. Vasinauskaitė). Vilnius: LKTI, 2022. P. 217. ISBN 978-609-8231-50-2

Menotyra (sudaryt. H. Šabasevičius). Vilnius: LMAL, 2022, T. 29, Nr. 4. ISSN 1392-1002 (print), ISSN 2424-4708 (online) https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/issue/view/593

Menotyra (sudaryt. H. Šabasevičius). Vilnius: LMAL, 2022, T. 29, Nr. 3. ISSN 1392-1002 (print), ISSN 2424-4708 (online) https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/issue/view/580

Menotyra (sudaryt. H. Šabasevičius). Vilnius: LMAL, 2022, T. 29, Nr. 2. ISSN 1392-1002 (print), ISSN 2424-4708 (online) https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/issue/view/578

Menotyra (sudaryt. H. Šabasevičius). Vilnius: LMAL, 2022, T. 29, Nr. 1. ISSN 1392-1002 (print), ISSN 2424-4708 (online) https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/issue/view/571

Menotyra (sudaryt. H. Šabasevičius). Vilnius: LMAL, 2021, T. 28, Nr. 1–2. ISSN 1392-1002 (print), ISSN 2424-4708 (online) https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/issue/view/561

Menotyra (sudaryt. H. Šabasevičius). Vilnius: LMAL, 2020, T. 27, Nr. 4. ISSN 1392-1002 (print), ISSN 2424-4708 (online) https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/issue/view/531

Menotyra. Muzikologija (sudaryt. K. Rupeikaitė). Vilnius: LMAL, LKTI, 2020, T. 27, Nr. 3. ISSN 1392-1002 (print), ISSN 2424-4708 (online) https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/issue/view/522

Menotyra. Teatrologija (sudaryt. H. Šabasevičius). Vilnius: LMAL, LKTI, 2020, T. 27, Nr. 2. ISSN 1392-1002 (print), ISSN 2424-4708 (online) https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/issue/view/515

Konferencijos

New Spectatorship in Post-Covid Times: Theatre and the Digital. Vilnius: EASTAP (European Association for the Studies of Theatre and Performance), LKTI, VU Komunikacijos fakultetas, 2021 09 23–24 (online). https://eastap.com/2021/04/10/eastap-2021-new-spectatorship-in-post-covid-timestheatre-and-the-digital/

Music, Theatre, Society, Vilnius: Lithuanian Culture Research Institute, Opole University (Poland), Shevchenko Institute of Literature, National Academy of Science Kyiv (Ukraine), 2020 11 20 (online). https://www.lkti.lt/2020-m-lapkricio-20-d/

Muzika ir teatras – sąveikos, skirtys, tarpininkavimai [Interactions, Differences, Mediations] Konferencija skirta habil. dr. Jūratei Marijai Trilupaitienei. Vilnius: Lithuanian Culture Research Institute, Lithuanina Academy of Music and Theatre, 2018 11 20. https://lmta.lt/wp-content/uploads/2018/11/2018-11-20-Konferencija-skirta-Juratei-Marijai-Trilupaitienei_el.programele.pdf

Telefonas: +370 5 275 3608, el. paštas: SLK@LKTI.LT
Skyriaus vedėja – vyresnioji mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Rita Repšienė

Skyriaus mokslininkai tyrinėja Lietuvos kultūrą eurointegracijos ir globalizacijos sąlygomis. Tyrimų tikslas – analizuoti eurointegracijos ir globalizacijos poveikį Lietuvos kultūros kaitai. Siekiant šio tikslo numatoma tirti santykį tarp kultūros, vertybių, tradicijų ir stereotipų, analizuoti socialinių, moralinių, estetinių vertybių pokyčius eurointegracijos procesų kontekste ir atskleisti globalizacijos veiksnių specifiką ir svarbą sprendžiant aktualiausias nūdienos Lietuvos visuomenės problemas, prisidėti prie pozityvių visuomenės ir kultūros pokyčių. Taip pat skyriaus mokslininkai dalyvauja ilgalaikėje programoje „Kultūrų kaita ir sąveika XXI a. iššūkių sąlygomis“ (2022– 2026), kurios tikslas – vykdant kultūrologinius, filosofinius, istorinius, tarpdisciplininius bei kitokio pobūdžio kultūros tyrimus nubrėžti nuoseklias įvairių Lietuvos kultūros sričių bei jos aspektų raidos vizijos gaires, kurios leistų ne tik tinkamai įvertinti Lietuvos kultūros ištakas ir vietą Europos ir pasaulio kultūrų kontekste, bet ir nurodyti galimas jos raidos perspektyvas daugybės kultūrinių ir civilizacinių iššūkių kupiname nūdienos ir rytdienos pasaulyje. kultūros raidos tendencijas.

SKYRIAUS darbuotojai:
Aida Savicka,  humanitarinių mokslų (sociologijos) daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja 
Skaidra Trilupaitytė, humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja
Agnė Narušytė, humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja
Rimvydas Laužikas, humanitarinių mokslų daktaras, mokslo darbuotojas
Aurelija Mykolaitytė, humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja

SKYRIAUS doktorantai:
Jogintė Bučinskaitė
Valentyn Odnoviun
Tautvydas Petrauskas

STRATEGINĖS SKYRIAUS VEIKLOS KRYPTYS: 

Moksliniai tyrimai, leidyba, konferencijų rengimas ir dalyvavimas, jaunųjų mokslininkų ugdymas, ekspertinė veikla, tarptautinis bendradarbiavimas

SVARBIAUSIOS SKYRIAUS PUBLIKACIJOS:

Kolektyviniai leidiniai:

The Present’s Virtuality in Media Heterotopia. Editor-in-chief: Rita Repšienė, Vilnius: Lithuanian Culture Research Institute, 2024. 184 p. – Sphairos: Cultural and Media Studies, 15.

The Communication of Crisis and Politics in a Time of Image Culture, Editor-in-chief: Rita Repšienė, Vilnius: Lithuanian Culture Research Institute, 2023. 228 p. – Sphairos: Cultural and Media Studies, 14.

Marija Gimbutas in the 21st Century: Longing for Peaceful Civilisations, ed. by Rita Repšienė, Vilnius: Lithuanian Culture Research Institute, 2022. 208 p. ISSN 2029-8560, eISSN 2783-5529 – Sphairos: Cultural and Media Studies, 13.

Išvysti kitaip, skiriama filosofo ir kūrėjo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-osioms gimimo metinėms, sudar. R. Repšienė. Vilnius: LKTI, 2020. 200 p. ISSN 2029-8560, eISSN 2783-5529 – Sphairos: kultūros ir medijų studijos, 12.

Jonas Mekas. Būti atviram ir viešieji intelektualai, sudarė Rita Repšienė, Vilnius: LKTI, 2019. 216 p. ISSN 2029-8560. – Lietuvos kultūros tyrimai, 11.

Medijų mitai ir mitai kaip medijos, sudarė Rita Repšienė, Vilnius: LKTI, 2018. 168 p. ISSN 2029-8560. – Lietuvos kultūros tyrimai, 10.

Kultūra tinklaveikos visuomenėje: tapatybės industrija. Rita Repšienė, Odeta Žukauskienė (sud.). Vilnius: LKTI, 2017. 200 p. ISBN 978-9955-868-99-6

Valstybė ir kultūra: pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, sudarė Rita Repšienė, Vilnius: LKTI, 2017. 184 p. ISSN 2029-8560. – Lietuvos kultūros tyrimai, 9.

Recepcijos menas, sudarė Rita Repšienė ir Rasa Vasinauskaitė, Vilnius: LKTI, 2016. 184 p. ISSN 2029-8560. – Lietuvos kultūros tyrimai, 8.

Monografijos:

Aida Savicka, Asmens tapatybė ir bendruomeniškumas pasaulinio tinklo pinklėse. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020, 176 p., ISBN 978-609-8231-27-4.

Skaidra Trilupaitytė. Lietuvių dailės gyvenimas ir institucijų kaita: sovietmečio pabaiga – nepriklausomybės pradžia. Vilnius: Artseria, 2017. 144 p. ISBN: 9786098154085.

Skaidra Trilupaitytė. Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika. Vilnius: DEMOS Kritinės minties institutas. 2015. 259 p. ISBN 978 609

NAUJAUSIOS KONFERENCIJOS

Nacionalinė konferencija „Hibridizacija, humoras ir krizės kaip verifikacija“, Vilnius, LKTI, 2026-04-12, https://www.lkti.lt/2026-m-kovo-12-d/

Tarpdisciplininis seminaras „Vienijanti galia ir vizijos ateičiai: Lietuvos dainų ir šokių šventė“, Vilnius, LKTI, 2025-10-05, https://www.lkti.lt/konferencijos-2025-m-lapkricio-5-d/

Nacionalinė konferencija „Metaversumas vyriškume: tarp realybės ir paragono“, Vilnius, LKTI, 2025-05-06, https://www.lkti.lt/konferencijos-2025-m-geguzes-6-d/

Tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Siaubas, nejauka, keistumas… Ant)gamtiškumo potyriai mene ir medijose“, Vilnius, LKTI, 2024-06-20, https://www.lkti.lt/naujienos/siaubas-nejauka-keistumas-ant-gamtiskumo-potyriai-mene-ir-medijose/

Nacionalinė konferencija „Virtualėjanti dabartis DI ir medijų heterotopijoje“, Vilnius, LKTI, 2024-06-19, https://www.lkti.lt/2024-m-birzelio-19-d/

Nacionalinė konferencija „Krizių komunikacija ir politika vaizdo kultūros laikais“, Vilnius, LKTI, 2023- 03-15, https://www.lkti.lt/2023-m-kovo-15-d/

Nacionalinė konferencija „Vizualinės medijos: teorija ir realybė“,  Vilnius, LKTI, 2021-10- 28, https://www.lkti.lt/uploads/Konferencijos/2021/10.28/konferencijos_programa.pdf

Tarptautinė konferencija „“„Naujosios medijos“ ir iššūkiai kultūrai, tapatybei ir (dirbtiniam) intelektui“, Vilnius, Nacionalinė dailės galerija, 2019-12-06, http://ndg.lt/renginiai/konferencijos/naujosios-medijos-ir-i%C5%A1%C5%A1%C5%ABkiai-kult%C5%ABrai,-tapatybei-ir-(dirbtiniam)-intelektui.aspx http://www.lkti.lt/Files/Konferencijos/2019/12.06/Programa_naujosios.medijos.konferencija.pdf

Tarptautinė konferencija „“„Naujosios medijos“ ir iššūkiai kultūrai, tapatybei ir (dirbtiniam) intelektui“, Vilnius, Nacionalinė dailės galerija, 2019-12-06 d. http://ndg.lt/renginiai/konferencijos/naujosios-medijos-ir-i%C5%A1%C5%A1%C5%ABkiai-kult%C5%ABrai,-tapatybei-ir-(dirbtiniam)-intelektui.aspx http://www.lkti.lt/Files/Konferencijos/2019/12.06/Programa_naujosios.medijos.konferencija.pdf

Nacionalinė konferencija „Vizualinės medijos: teorija ir realybė“,  Vilnius, LKTI, 2021-10- 28

https://www.lkti.lt/uploads/Konferencijos/2021/10.28/konferencijos_programa.pdf

KITA VEIKLA

Sphairos: kultūros ir medijų studijos (13 tomų, nuo 2001 metų, iki 2021 Lietuvos kultūros tyrimų ) rengimas ir leidyba

Ekspertinė veikla Latvijos kultūros akademijoje, Lietuvos kultūros taryboje, Lietuvos mokslo taryboje, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde, Tarptautinėje duomenų bazėje Lituanistika

Telefonas: Tel. +370 5 275 1898, el. paštas:  LKTI@LKTI.LT

Skyriaus vedėjas – doc. dr. Saulius Rumšas, vyresnysis mokslo darbuotojas.

Antikos ir Viduramžių kultūros tyrimų skyriaus (AVKTS) mokslininkai, remdamiesi moderniomis tarpdalykinėmis tyrinėjimo strategijomis ir metodais, kompleksiškai tiria Vakarų civilizacijos ištakas sudarančias Antikos ir Viduramžių kultūras, jų kultūros, mąstymo ir kitų tradicijų sąveiką su įvairių amžių baltų ir LDK civilizacinės erdvės regiono bei moderniosios Lietuvos kultūromis, skleidžia visuomenėje savo tyrimų rezultatus.

Šios mokslininkų grupės tyrimai apima istorijos, archeologijos, kalbotyros, filosofijos, kultūros, meno, religijų, patristikos, bizantologijos, literatūros istorijos, paleografijos sritis, telkia šių ir kitų sričių specialistus iš Lietuvos ir užsienio įvairių tarpinstitucinių ir tarpdalykinių projektų įgyvendinimui. Rengdami studijų seminarus, nacionalines ir tarptautines konferencijas, grupės nariai skatina atvirą įvairių mokslo institucijų bendradarbiavimą.

AVKTS vykdo ilgalaikę Antikos ir Viduramžių kultūros šaltinių leidybos programą, kurios tikslas – parengti ir Lietuvos visuomenei pristatyti Europos ir Lietuvos kultūros istorijai kertinių Antikos bei Viduramžių autorių tekstų vertimus į lietuvių kalbą kartu su aukščiausius mokslinius kriterijus atitinkančiu bei šiuolaikines pasaulines tendencijas atspindinčiu moksliniu aparatu ir išsamiais komentarais. AVKTS leidžia mokslo darbų serijas PHILOSOPHICA ir CHRISTIANA TEMPORA.

Vykdant ilgalaikę AVKTS leidybos programą publikuojami tekstai kloja pagrindus gelminei Lietuvos humanitarinių mokslų integracijai į dabartinę pasaulinę humanistiką, plečia Lietuvos kultūros savivoką pasauliniame kultūros istorijos kontekste, kuria tvirtas prielaidas tarpdisciplininiams tyrimams. Mažindama ilgametį lietuvių kalba prieinamų pamatinių kultūros, istorijos, filosofijos, patristikos ir religijų istorijos šaltinių stygių, AVKTS mokslinė produkcija leidžia Institutui esmingai prisidėti vykdant koordinuotą ir kompetentingą viduriniojo ir aukštojo mokslo programų atnaujinimą Lietuvoje.

Tema: Europos kultūros pamatų tyrimai.

Temos tyrimų tikslas – remiantis moderniomis tarpdalykinėmis tyrinėjimo strategijomis ir metodais, kompleksiškai tirti Vakarų civilizacijos ištakas sudarančias Antikos pasaulio bei Vakarų ir Rytų Viduramžių kultūras ir jų sąveiką su įvairių laikotarpių baltų ir LDK civilizacinės erdvės regiono bei moderniosios Lietuvos kultūromis.

Temos tyrimų objektai: Antikos ir Viduramžių kultūros, istorijos, religijų, filosofijos, patristikos, bizantologijos, meno, istoriografijos šaltiniai, kiti materialūs ir nematerialūs kultūros paveldo objektai.

Tyrimų tikslai: 

1. tirti Antikos pasaulio bei Vakarų ir Rytų Viduramžių ir įvairių laikotarpių Lietuvos ir regiono kultūrų sankirtas;
2. tirti įvairias Antikos ir Viduramžių kultūrines ir religines tradicijas ir jų santykius;
3. versti, komentuoti ir tirti pamatinius graikų ir lotynų Antikos bei Viduramžių tekstus.

Dalyvavimas ilgalaikėje mokslo tyrimų programoje
Skyriaus mokslininkai dalyvauja ilgalaikėje MTEP programoje (vykdoma 2022–2026 m.): Kultūrų kaita ir sąveika XXI a. iššūkių sąlygomis (vadovas – dr. Rasius Makselis). Programos tikslas – vykdant kultūrologinius, filosofinius, istorinius, tarpdisciplininius bei kitokio pobūdžio kultūros tyrimus nubrėžti nuoseklias įvairių Lietuvos kultūros sričių bei jos aspektų raidos vizijos gaires, kurios leistų ne tik tinkamai įvertinti Lietuvos kultūros ištakas ir vietą Europos ir pasaulio kultūrų kontekste, bet ir nurodyti galimas jos raidos perspektyvas daugybės kultūrinių ir civilizacinių iššūkių kupiname nūdienos ir rytdienos pasaulyje. Vienas iš programos uždavinių, prie kurio įgyvendinimo dirba skyriaus mokslininkai: Europos kultūros šaltinių tyrimai.

Skyriaus darbuotojai
Prof. habil. dr. Tatjana Aleknienė, vyriausioji mokslo darbuotoja
Prof. dr. Eugenijus Jovaiša, vyresnysis mokslo darbuotojas
Doc. dr. Darius Alekna, vyresnysis mokslo darbuotojas
Dr. Kristina Mitalaitė, vyresnioji mokslo darbuotoja
Dr. Tomas Baranauskas, mokslo darbuotojas
Egidijus Miltakis, jaunesnysis mokslo darbuotojas

Doktorantai
Miglė Miliūnaitė
Gediminas Zelvaras
Augminas Petronis

Tarptautinis bendradarbiavimas

Bendrarbarbiauja su Institut de Recherche et d’Histoire des Textes (Tekstų tyrimo ir istorijos Institutas (IRHT), Nacionalis mokslinių tyrimų Centras (CNRS)). Bendradarbiavimo sritys : Viduramžių rankraščių paveldo nagrinėjimas, skaitmeninių bazių duomenų turtinimas, tarpininkavimas tarp IRHT ir Lietuvos atminties institucijų, bibliotekų, muziejų ir archyvų savo fonduose saugančių Antikos ir Viduramžių rašytinių šaltinių rankraščius.

Svarbiausios publikacijos

Alekna, Darius, Ptolemajo „Geografijos“ tyrimai: kas (ne)gyveno dešiniajame Vyslos krante?, Lituanistica. 2022. T. 68. Nr. 4 (130), p. 292–318.

Aleknienė, Tatjana, La prémisse mobiliste de la perception sensible dans le Théétète de Platon: cartographie des mouvements, Revue de philosophie ancienne (Éditions Ousia), 2022 / 2, p. 245–272.

Baranauskas, Tomas, Žiemgala kryžiaus karų laikotarpiu, Vilnius: Ex Arte, 2022, 111, [1] p. ISBN 978-609-8010-50-3. Vert. į anglų k.: Baranauskas, Tomas, Semigallia during the period of the Crusades, translated by Inga Baranauskienė, Vilnius: Ex Arte, 2022, 111, [1] p. ISBN 978-609-8010-52-7. Vert. į latvių k.: Baranauskas, Tomas, Zemgale krusta karu laikā, tulkojusi Liesma Sāviča, Vilnius: Ex Arte, 2022, 111, [1] p. ISBN: 978-609-8010-51-0.

Miliūnaitė, Miglė, Filosofinių nuostatų ir religinės muzikos patirties konfliktas Šv. Augustino Išpažinimuose, LOGOS 111, 2022, p. 201-208, ISSN 0868–7692.

Rumšas, Saulius, Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir/ar panašumą? Bazilijaus Cezariečio Pr 1, 26–27 komentaro teologiniai iššūkiai, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 45 (2022), p. 7-35. ISSN 1392-0502.

Šv. Bonaventūra, Brevilokvijas – Breviloquium, vertė, komentarus parašė ir rodykles sudarė Darius Alekna, įvadą parašė Leopold Scheifele OFM, mokslinis redaktorius Saulius Rumšas OP, Serija Christiana tempora VII, Vilnius: Žara, 2021, ISBN 978-9986-34-385-1.

Nikeforas Gregoras, Romėnų istorija xxxvii, 18, “Algirdo teologinis laiškas Konstantinopolio patriarchui”, iš senosios graikų kalbos vertė  T. Aleknienė, in: Algirdas M. Budreckis, Algirdas senosios Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir laikai, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius, 2021, p. 324–326.

Mitalaitė, Kristina, Lerch, Dominique, Rousseau, Claire, Séruzier Isabelle (dir.), Les images de dévotion en Europe, XVIe-XXIe siècle, sous la direction de, Paris: Beauchesne, 2021, ISBN 9782701023298.

Alekna, Darius, Žemės druska, arba vienos knygos istorija, in: Frossard, A., Žemės druska. Apie svarbesniuosius vienuolių ordinus, iš rusų k. vertė P. Kimbrys., Christiana tempora VI, Vilnius, Žara, 2020, p. 113–160, ISBN 978-9986-34-357-8.

Alekna, Darius, Klaudijus Ptolemajas apie Vyslą ir jos apylinkes, Lituanistica 2020. T. 66. Nr. 2 (120), p. 67–94.

Alekna, Darius, Romėnų pietas dorybė ir mirusios žmonos pašlovinimas (CIL VI, 1527, „Laudatio Turiae“), Literatūra 2020, vol. 62 (3), p. 49–66. ISSN 0258-0802 eISSN 1648-1143.

Dominic O’Meara, Plotinas, Įvadas į Eneadas, iš prancūzų kalbos (Plotin. Une introduction aux Ennéades, Academic Press Fribourg / Editions Saint-Paul Fribourg Suisse, 2004²) vertė T. Aleknienė / Porfirijas. Plotino gyvenimas, iš senosios graikų kalbos vertė Rasa Marija Šileikienė, Vilnius, Žara, 2020, ISBN 9789986343547.

Alekna, Darius, Mirusios žmonos pašlovinimas (CIL VI, 1527 „Laudatio Turiae“), Literatūra 2020, vol. 62 (3), pp. 66–77. ISSN 0258-0802 eISSN 1648-1143.

Mitalaitė, Kristina, Social Memory at the end of the 8th century in the Frankish Controversy around images and their veneration (Socialinė atmintis VIII amžiaus pabaigoje frankų kontroversijoje apie atvaizdus ir jų garbinimą), LOGOS, 105, 2020, p. 42–51. ISSN 0868-7692.

Rumšas, Saulius, Žmogaus ir Dievo atsakomybės gamtos stichijų akivaizdoje pagal Bazilijaus Cezariečio Homilia dicta tempore famis et siccitatis, LOGOS, 105, 2020, p. 31–41, ISSN 0868–7692.

Rengiamos konferencijos
Antikos ir Viduramžių tyrimai 2019. Nacionalinė konferencija bendradarbiaujant su MRU, VDU Antikos ir Viduramžių tyrimų klasteriu Konferencijos programa ir apžvalga.

Antikos ir Viduramžių tyrimai 2020-2021. Nacionalinė konferencija bendradarbiaujant su VDU Antikos ir Viduramžių tyrimų klasteriu. Konferencijos programa ir apžvalga.

Antikos ir Viduramžių tyrimai 2022. Nacionalinė konferencija bendradarbiaujant su VDU Antikos ir Viduramžių tyrimų klasteriu. Konferencijos programa ir pranešimų įrašai.

Skyriaus vadovė – vyresn. m. d. dr. Žilvinė Gaižutytė–Filipavičienė,
Skyriaus darbuotojai:
Antanas Andrijauskas, vyriaus. m. d. prof. habil. dr.
Adas Diržys, m. d. dr.
Nida Gaidauskienė, m.d.dr.
Salomėja Jastrumskytė, vyresn. m. d. dr.
Rasius Makselis, m. d. dr. 
Stanislavas Mostauskis,  vyresn. m. d. dr.
Loreta Poškaitė,  vyresn. m. d. dr.
Vytautas Rubavičius, vyriaus. m. d. dr.
Tėja Snuviškė, vyresn. m. d. 
Aivaras Stepukonis, vyresn. m. d. dr.
Žilvinas Vareikis, m. d. dr. 
Odeta Žukauskienė, vyriaus. m. d. dr.

Skyriaus laborantė: Inga Laužonytė
Skyriaus doktorantai: Dalia Aleksandravičiūtė, Ina Kiseliova, Jovita Jankauskienė, Ugnė Marija Makauskaitė

SKYRIAUS TYRIMŲ KRYPTYS, TIKSLAI IR VEIKLA:

Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius yra vienas svarbiausių Lietuvoje civilizacinės, filosofinės ir kultūrinės komparatyvistikos tyrimų centrų Lietuvoje, telkiantis skirtingų humanitarinių disciplinų tyrėjus, analizuojančius kultūrų sąveikas, civilizacijų dialogą ir tarpkultūrinius procesus. Skyriaus ištakos siekia 1993 metus, kai tuometiniame Kultūros ir meno institute (įkurtame 1990 m.) pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje komparatyvistinių ir orientalistinių studijų padalinys. Jo įkūrėjas ir ilgametis vadovas – prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas. 2002–2010 m. komparatyvistiniai kultūros tyrimai buvo plėtojami Kultūros, filosofijos ir meno institute, kuris įsteigtas reorganizavus Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutą bei Kultūros ir meno institutą. Nuo 2010 m. skyriaus veikla tęsiama Lietuvos kultūros tyrimų institute, kuriame skyrius plėtoja tarpdalykinius kultūros, filosofijos, estetikos ir meno tyrimus, nagrinėjančius civilizacijų sąveikas, kultūrinių idėjų sklaidą ir Lietuvos kultūros santykius su kitais civilizaciniais pasauliais.

Skyriaus mokslininkai tyrinėja civilizacijų sandūras, vakarietiškas ir nevakarietiškas kultūras, mąstymo tradicijas, Lietuvos ir regioninių kultūrų sąveikas, istorinius ryšius globalizacijos virsmų ir europinės integracijos sąlygomis, kreipiant dėmesį ne tik į globalizacijos vyksmų keliamas grėsmes nacionaliniam tapatumui ir kultūrai, bet ir europinės integracijos teikiamas galimybes skatinti nacionalinių kultūrų savikūrą. Analizuojami esminiai Lietuvos santykių su kitais civilizaciniais pasauliais bruožai; globalizacijos virsmų skatinami kultūrinės kaitos procesai; įtvirtinama ir plėtojama tokių tyrimų infrastruktūra bei buriami naujoms tyrinėjimų kryptims reikalingi įvairių institucijų mokslininkai. Pagrindiniai skyriaus partneriai Lietuvoje yra Vilniaus universitetas, Kauno Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Skyrius rengia doktorantus, mokančius klasikines ir Rytų kalbas, ir ugdo naują komparatyvistų kartą.

Skyriuje vykdomi moksliniai tyrimai pagal Instituto mokslo tarybos patvirtintas temas:

2.4. Lyginamieji Lietuvos kultūros tyrimai 
(vadovas Antanas Andrijauskas) 
2.3. Nacionalinių ir kultūrinių tapatumų ir jų sąveikos tyrimai 
(vadovas Vytautas Rubavičius)

Jos apima šias pagrindines kryptis: civilizacinė ir filosofinė komparatyvistika; regionistika ir lyginamieji Lietuvos kultūros tyrinėjimai; komparatyvistiniai estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai; litvakų kultūros tyrinėjimai. Lietuvos kultūrologijoje įtvirtinami nauji tarpdalykiniai komparatyvistiniai kultūros, filosofijos, estetikos ir meno tyrinėjimo principai, išryškinamos perspektyvios tyrinėjimų strategijos ir metodai.

Šios temos siejasi su Lietuvos Respublikos švietimo,  mokslo ir sporto ministro 2022 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. V-585 patvirtinta 2022–2026 m. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa

4.1. Kultūrų kaita ir sąveika XXI a. iššūkių sąlygomis (2022-2026 m.) (vadovas Rasius Makselis)

TYRIMŲ REZULTATAI:

Skyriuje rengiamos ir publikuojamos mokslinės monografijos, jų serijos, tęstiniai leidiniai, antologijos ir šaltinių publikacijos. Tarp svarbiausių leidinių:

Pagrindinės leidinių serijos

Bibliotheca Orientalia et Comparativa
(nuo 2002 m.)
Monografijų serija, skirta civilizacinei komparatyvistikai, orientalistikai ir kultūrų dialogo tyrimams.

Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos
(nuo 2002 m.)
Tęstinis leidinys, nagrinėjantis Rytų ir Vakarų kultūrų sąveikas, filosofines ir kultūrines tradicijas.

Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai
(nuo 2005 m.)
Serija, skirta estetikos, meno filosofijos ir vizualinės kultūros studijoms.

Neklasikinė filosofija
(nuo 2006 m.)
Leidinių serija, nagrinėjanti šiuolaikinės filosofijos kryptis ir XX–XXI a. filosofinę mintį.

Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimai
(nuo 2009 m.)
Serija, skirta litvakų kultūros, filosofijos ir istorijos tyrimams.

Naujos leidinių serijos

Čiurlionio kūrybos tyrinėjimai
(nuo 2021 m.)
Serija, skirta M. K. Čiurlionio kūrybos, estetikos ir kultūrinio konteksto tyrimams.

Unio Pictorum
(nuo 2022 m.)
Leidinių serija, skirta vizualinės kultūros, meno teorijos ir meninių praktikų tyrimams.

Leidinių redakcinėse kolegijose dalyvauja žinomi komparatyvistikos, estetikos ir meno filosofijos sričių mokslininkai.

Skyriaus mokslininkai dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo projektuose, reguliariai rengia respublikines ir tarptautines mokslines konferencijas komparatyvistikos, Lietuvos kultūros tyrinėjimų, orientalistikos, žydų kultūros paveldo, neklasikinės filosofijos, estetikos ir meno filosofijos temomis. Nuo 1989 m. reguliariai rengiamos konferencijos Rytai-Vakarai, Estetika ir meno filosofija, Neklasikinė ir XX a. filosofija. Mokslininkai dalyvauja konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, stažuojasi, dirba tiriamąjį darbą, skaito paskaitas įvairiuose pasaulio mokslo centruose. Keletas skyriaus darbuotojų apdovanoti mokslo premijomis: Nacionaline mokslo premija (A. Andrijauskas), Valstybine kultūros ir meno premija (V. Rubavičius) ir Lumen fondo premija (A. Andrijauskas, A. Stepukonis, S. Jastrumskytė).

PAGRINDINIAI LEIDINIAI:

Kolektyviniai tęstiniai serijiniai leidiniai:

Rytai–Vakarai: komparatyvistinės studijos:

Rytai-Vakarai: Komparatyvistinės studijos – I. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Vaga, 2002. – 495 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – II, Kultūrologija-7. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2001. – 384 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – III, Kultūrologija-8. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2002. – 591 p.

Rytai-Vakarai: Kultūrų sąveika. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Lumen fondas, 2002. – 357 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – IV, Kultūrologija-12. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2005. – 692 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – V. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2006. – 511 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VI. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2007. – 496 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VII. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2008. – 512 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – VIII. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2008. – 432 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – IX. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2010. – 512 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – X, Sigitas Geda: pasaulinės kultūros lietuvinimas.  Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2010. – 600 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XI, Kultūrų sąveikos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2011. – 592 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XII, Algio Uždavinio fenomenas. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2012. – 576 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XIII. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2014. – 704 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XIV. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2016. – 608 p.

Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos – XV. Paulius Normantas: Kelionė į tolumas, ėjimas į save. Sud. O. Žukauskienė. Vilnius: LKTI, 2019. – 388 p.

Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai:

Estetikos ir meno filosofijos transformacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2005. – 700 p.

Estetikos ir meno filosofijos teritorijų kaita. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2006. – 600 p.

Komparatyvistinė Rytų ir Vakarų estetika. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2006. – 568 p.

Estetikos ir meno filosofijos probleminių laukų sąveika. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: KFMI, 2008. – 538 p.

Estetikos ir meno filosofijos teorinės problemos. VII. Sudarytojas: Antanas Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2021. 416 p. ISBN 978-609-8231-35-9

Neklasikinė filosofija:

Egzistencijos paradoksai: Kierkegaardo filosofinės interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Versus aureus, 2006. – 336 p.

Gyvenimo apologija: Nietzsche’ės interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Versus aureus, 2006. – 496 p.

Valios metafizika: Schopenhauerio filosofijos interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Versus aureus, 2007. – 536 p.

Gyvybinis polėkis: Bergsono filosofijos interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Versus aureus, 2007. – 496 p.

Postmodernizmo fenomeno interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius, Versus aureus, Vilnius, 2009. – 602 p.

Iššūkis metafizikai: Lietuviškos Heideggerio filosofijos interpretacijos. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2019. – 656 p.

Lietuvos kultūros tyrinėjimai: 

Nacionalinio tapatumo tęstinumas ir savikūra eurointegracijos sąlygomis. Sud. ir moksl. red. A. Andrijauskas, V. Rubavičius. Vilnius: Kronta, 2008. – 352 p.

Lietuviškojo europietiškumo raida: dabarties ir ateities iššūkiai. Sud. A. Andrijauskas, V. Rubavičius. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. – 288 p.

Lietuvos žydų kultūros tyrinėjimai:

Žydų kultūros paveldas: istorija ir dabartis. Sud.  A. Andrijauskas Vilnius, Kronta, 2009. – 452 p.

Lietuvos žydų kultūros paveldas: Kasdienybės pasaulis. Sud.  A. Andrijauskas, Vilnius, LKTI, 2013. – 576 p.

Soutine and L’école de Paris. From Shmuel Tatz’s Art Collection. An introduction to Shmuel Tatz’s art collection / Antanas Andrijauskas. P. 8-10 — An interview with Shmuel Tatz / Ieva Kuzminskaitė. P. 11-14 — An overview of Shmuel Tatz’s collection / Antanas Andrijauskas. P. 15-16.— Catalogue entries. New York- Vilnius, 2016. - P. 17-65.

Bibliotheca Orientalia et Comparativa:

Andrijauskas,  A. Kultūros, filosofijos ir meno profiliai (Rytai-Vakarai-Lietuva). Vilnius: KFMI, 2004. – 624 p.

Andrijauskas, A. Amžinybės ilgesys: Tradicinė indų kultūra, estetika ir menas. Vilnius, 2015, 608 p.

Andrijauskas, A. Vaizduotės erdvės: tradicinė kinų estetika ir menas. Vilnius, 2015, 608 p.

Andrijauskas, A. Artimųjų Rytų, Indijos ir Islamo pasaulių estetika ir meno teorija. Vilnius: LKTI, 2017.- 720 p.

Andrijauskas, A. Rytų Azijos tradicinė estetika ir meno teorija. Vilnius: LKTI, 2017.- 720 p.

Andrijauskas, A. Vakarų estetika ir meno filosofija. Vilnius: LKTI, 2017.- 720 p.

Andrijauskas, A., Andrijauskas K. Civilizacijos istorijos metamorfozės: Komparatyvistinis požiūris į neeuropinį pasaulį. Vilnius: LKTI, 2018. – 608 p.

Beinorius, A. Sąmonė klasikinėje Indijos filosofijoje. Vilnius:  KFMI, 2002. – 527 p.

Beinorius, A. Imagining Otherness: Postcolonial Perspective to Indian religious Culture. Vilnius: Kronta, 2006. – 216 p.

Makselienė, S. Intelektualinis vėlyvosios Bizantijos gyvenimas. Vilnius: KFMI, 2006. – 232 p.

Jaskūnas, V. Vizualiosios tapatybės. Indijos meno recepcija Vakaruose. Vilnius: KFMI, 2005. – 232 p.

Poškaitė, L. Estetinė būtis daoizme. Vilnius: KFMI, 2004. – 296 p.

Uždavinys, A. Helėniškoji filosofija nuo Numenijo iki Sirijano. Vilnius: KFMI, 2003. – 320 p.

Uždavinys, A. Simbolių ir atvaizdų interpretacijos problema senovės civilizacijose. Vilnius: Sophia, 2005.

Uždavinys, A. Sakraliniai platoniškosios filosofijos pagrindai. Vilnius: Sophia, 2010- 234 p.

Uždavinys, A. Philosophy and Teurgy in Late Antiquity. Vilnius, 2016, 288 p.

Žukauskienė, O. Meno formų metamorfozės: komparatyvistinė Focillono ir Baltrušaičio menotyra. –  Vilnius: KFMI, 2006, p. 288.

Unio pictorum:

Vida Norkutė. Slėpininga akvarelės meno magija. Unio Pictorum, 1 knyga. Sud. Antanas Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2022 143 p. ISSN 2783-7165 ISBN 978-609-8231-42-7

Gražina Vitartaitė. Atviras peizažas. Unio Pictorum, 2 knyga. Sud. Antanas Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2022, 220 p. ISSN 2783-7165 ISBN 978-609-8231-51-9

Raimundas Majauskas: koloritinės harmonijos ilgesys. Unio Pictorum, 3 knyga. Sud. Antanas Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2023, 220 p. ISSN 2783-7165 • ISBN 978-609-8231-55-7

Raimondas Savickas. Metafizinė tikrovės interpretacija. Unio Pictorum, 4 knyga. Sud. Antanas Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2023, 256 p. ISSN 2783-7165 • ISBN 978-609-8231-67-0

Arvydas Každailis. Autentiškų ištakų ieškojimas. Unio Pictorum, 5 knyga. Sud. Antanas Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2023, 520 p. ISSN 2783-7165 • ISBN 978-609-8231-69-4

Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė: Tapybos audinio poetika. Unio Pictorum, 6 knyga. Sudarytoja: Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė. Vilnius: LKTI, 2024, 204 p. ISSN 2783-7165 • ISBN 978-609-8231-78-6

Jonas Maldžiūnas: Tapyba kaip išpažintis. Unio Pictorum, 7 knyga. Sud. Antanas Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2025, 143 p. ISSN 2783-7165 • ISBN 978-609-8231-88-5

Dalia Kasčiūnaitė: Lyrinė abstrakcija. Unio Pictorum, 8 knyga. Sud. Antanas Andrijauskas. Vilnius: LKTI, 2025, 320 p.  ISSN 2783-7165 • ISBN 978-609-8231-95-3

Čiurlionio kūrybos tyrinėjimai:

Andrijauskas, A. Teosofinės meno filosofijos idėjų atspindžiai Stabrausko ir Čiurlionio tapyboje (Pirmoji knyga). Vilnius: LKTI, 2021, 288 p. ISBN 978-609-8231-34-2

Andrijauskas, A. Čiurlionio orientalizmo metamorfozės (Antroji knyga). Vilnius: LKTI, 2022, 168 p. ISBN 978-609-8231-39-7

Sonatiniai M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai. (Trečioji knyga) Sud: Žilvinas Svigaris ir Laura Ivanova. Vilnius: LKTI, 2022, 372 p. ISSN 2783-6274 • ISBN 978-609-8231-48-9

Andrijauskas, A. Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis. I tomas (Ketvirtoji knyga). Vilnius: LKTI,  2023, 630 p. ISBN 978-609-8231-68-7

Andrijauskas, A. Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis. II tomas (Penktoji knyga. Vilnius: LKTI, 2024, 880 p. ISSN 2783-6274 • ISBN 978-609-8231-83-0

Andrijauskas, A. Čiurlionis: nesuprasto genijaus tragiškas skrydis. III tomas (Šeštoji knyga. Vilnius: LKTI, 2025, 907 p. ISSN 2783-6274 ISBN 978-609-8231-

K. Čiurlionio kūryba: interpretacijos, kontekstai, atgarsiai kultūroje. (Septintoji knyga) Sud: Dalia Aleksandravičiūtė, Nida Gaidauskienė. Vilnius: LKTI, 2025, 560 p. ISBN 978-609-8231-97-7 ISSN 2783-6274

Kiti sudaryti leidiniai:

Estetikos istorija. Antologija, t. 1: Senovės Rytai / Antika. Sud. A. Andrijauskas, Pradai, Vilnius, 1999. - 708 p.

Ortega y Gasset J. Mūsų laikų tema ir kitos esė. Sud. A. Andrijauskas, Vaga, Vilnius, 1999. - 549 p.

Jung C. G. Psichoanalizė ir filosofija. Sud. A. Andrijauskas, Vilnius, Pradai, 1999. - 439 p.

Vytenis Lingys: tapyba, piešiniai, Sud. A. Andrijauskas,Vilnius, 2006.- 156 p.

Solomonas Teitelbaumas: tapyba, piešiniai, Sud. A. Andrijauskas, Vilnius: Maldis, 2007. – 111 p.

Valentinas Algirdas Kaliūnas. Išgyvenimų ir patirčių atspindžiai: Tapyba, piešiniai,

Fotografijos, Sud. A. Andrijauskas, Vilnius: Bitutės, 2010. – 108 p.

Algis Uždavinys. Kūrybinė vaizduotė: dailės kritika ir publicistika. Sud. O. Žukauskienė ir Ž. Gaižutytė–Filipavičienė, Vilnius: LKTI, 2013. – 352 p.: iliustr., ISBN 978–9955–868–62–0.

Kultūra tinklaveikos visuomenėje: tapatybės industrija. Sud. R. Repšienė, O. Žukauskienė, Vilnius: LKTI, 2017. – 199 p., santr. angl. k. ISBN 978-9955-868-99-6

Nacionalinis tapatumas medijų kultūroje. Sud. Ž. Gaižutytė–Filipavičienė, V. Rubavičius, Vilnius. 2011, 271 p. ISBN 978–609–427–062–8

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje: mokslinių straipsnių rinkinys. Sud. N. Gaidauskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016, 399 p., ISBN 978‒609‒425‒197‒9.

Čiurlionio namai Vilniuje: istorija ir veikla. Sud. N. Gaidauskienė. Vilnius: Čiurlionio namai, 2017, 215 p., ISBN 978‒609‒95781‒1‒8.

K. Čiurlionio kūrybinis palikimas ir jo sklaida: vaizdai ir prasmės, tekstai ir kontekstai: pranešimų tezės, Sud. N. Gaidauskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2020, 100 p., ISBN 978‒609‒425‒294‒5.

The Golden Chain. An Anthology of Pythagorean and Platonic Philosophy, selected and edited by A.Uždavinys, Foreword by John F.Finamore, Bloomington: World Wisdom Books, 2004, 330 p., U.S.A. (ISBN 0-941532-61-5)

The Heart of Plotinus. The Essential Enneads, selected and edited by Algis Uždavinys, Foreword by Jay Bregman, Bloomington: World Wisdom Books, 2009, 296 p. (ISBN 978-1933316697)

Valentinas Algirdas Kaliūnas. Varėnos kraštas: Kūrybos versmės. Sud. A. Andrijauskas. Vilnius: Bitutės, 2019.  ISBN 978-9986-439-54-7, ISSN 978-83-65342-80-5

Albertas Gurskas. Kaligrafijos meno versmės: Tekstai Lietuvai. Sud. A. Andrijauskas,Daliutė Ivanauskaitė. Vilnius, Lietuvos Nacionalinis muziejus, 2020 –  176 p. ISBN 978-609-478-037-0

Tauta, kultūra, tapatybė: apie kuriamąsias ir ardomąsias įvairoves, Sud. A. Stepukonis, @eitis (lt), 2018, t. 772, ISBN 978-609-95858-1-9, ISSN 2424-421X.

Kultūra ir religija. Sud. S. Juknevičius. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995. – 396 psl. ISBN 9986 – 09 – 084 - 9

Kultūros savitumas ir universalumas // Kultūrologija, 11 t. Sud. S. Juknevičius, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas,  2004. – 352 psl. ISBN 9986 – 638 – 52 – 6.

Post-communist Lithuania: Culture in Transition, Edited by S. Juknevičius, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas,  2005. – 183 psl. ISBN 9986 – 638 – 63 – 1.

Kultūra globalizacijos sąlygomis // Kultūrologija, 13 t. Sud. S. Juknevičius,  Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. – 368 psl.  ISSN 1822 – 2242, ISBN 9986 – 638 – 68 – 2.

Tel.: +370 5 275 59 12
Vadovė – mokslo darbuotoja dr. Rūta Marija Vabalaitė
El. paštas: marijavabalaite@gmail.com

LKTI Lietuvos filosofijos istorijos skyrius: Yotube

Mokslo darbuotojai:

• Vygandas Aleksandravičius, jaunesnysis mokslo darbuotojas
• Gintaras Kabelka, dr. mokslo darbuotojas
• Alvydas Noreika, dr. mokslo darbuotojas
• Rūta Marija Vabalaitė, dr. mokslo darbuotoja
• Pillė Veljataga, dr. mokslo darbuotoja
• Dalius Viliūnas, dr. vyresnysis mokslo darbuotojas

Disertantas  Oleg Skoriukov

Doktorantas  Vytautas Leškevičius

Skyriaus tyrimų objektas – Lietuvos filosofinės minties raida nuo ankstyviausių laikų iki mūsų dienų imtinai. Tyrimuose vadovaujamasi plačia Lietuvos filosofinės minties samprata: nagrinėjama ne tik profesionalioji (ji Lietuvoje buvo inicijuota 1507 m.), bet ir neprofesionalioji filosofinė mintis. Siekiama aprėpti tai, kas buvo sukurta Lietuvoje bei išeivių svetur ne tik lietuvių, bet ir lotynų, lenkų, anglų bei kitomis kalbomis. Gilinamasi į platesnį teorinį Lietuvos filosofinės minties kontekstą: kaip ją veikė pasaulinis filosofijos vyksmas ir kuo ji pagilina Europinių filosofinių procesų plėtotės supratimą. Laikomasi nuostatos, kad Lietuvos filosofinės minties istorija yra neatskiriama šalies ir valstybės istorijos dalis. Todėl kreipiamas dėmesys į tai, kokį vaidmenį filosofinės idėjos vaidino Lietuvos politiniame, visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime. Tyrinėjama filosofinių problemų istorija bei filosofijos koncepcijos, kryptys ir mokyklos. Taip pat gvildenama atskirų iškilių mąstytojų kūryba bei filosofiškai įprasminti Lietuvos kultūros istorijos procesai, dėmesys skiriamas pačios filosofijos istoriografijos refleksijai.

Atstovaujama plačiai lituanistikos studijų sampratai, Lietuvoje vykusius intelektinius procesus suvokiant kaip neatsiejamus nuo europinių minties procesų, o pastarųjų fundamentiniai tyrimai laikomi lituanistikos turtinimu.

DARBO KRYPTYS:

• Monografijose, moksliniuose straipsniuose ir skyriaus tęstiniame leidinyje „Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai“ publikuojami sritiniai tyrimai, atliekami įvairiomis kalbomis šalyje ir už jos ribų sukurto Lietuvos filosofinio paveldo vertimai (iš lenkų, vokiečių, lotynų, rusų, anglų, prancūzų, hebrajų k.).
• Lietuvos filosofijos dabartinių tyrimų sritys: Apšvietos ir romantizmo epochų filosofija; sovietinio laikotarpio filosofija; analitinė filosofija; Lietuvos estetikos istorija, išeivijos filosofija. Vykdomi atskirų filosofų ir problemų tyrinėjimai: LDK jėzuitų politinė filosofija, rusoizmo ir šelingianizmo recepcija Lietuvoje, Juzefo Goluchovskio Vilniaus periodas; Leono Karsavino, Vytauto Kavolio, Rolando Pavilionio koncepcijos, ankstyvojo sovietmečio estetika.
• Skyrius registruoja ir sistemina filosofinės minties šaltinius, leidžia Lietuvos filosofijos mokslinį šaltinių katalogą. Išleisti keturi tomai.
• Tyrinėjimus pristato skyriaus rengiamose kasmetinėse mokslinėse konferencijose „Lietuvos filosofijos trajektorijos“.
• Bendradarbiaudamas su kitais moksliniais padaliniais vykdo ilgalaikes mokslinių tyrimų programas (su Lietuvos istorijos institutu įvykdyta programa „XIX amžiaus sociokultūrinis laukas: visuomenės grupės, asmenybės, kūryba, medijos“ (2017-2021), su kitais LKTI skyriais vyksdomos programos „Kultūrų kaita ir sąveika XXI a. iššūkių sąlygomis“ ir „Meno ne/autonomijos tyrimai“ (2022-2026)).

Tarptautinis bendradarbiavimas

Skyriaus mokslininkai aktyviai bendradarbiauja su pagrindiniais tą patį istorinį filosofinį paveldą tiriančiais mokslo centrais: Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos ir sociologijos fakulteto Lenkijos filosofijos istorijos skyriumi; Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos G. Skovorodos vardo Filosofijos instituto Ukrainos filosofijos istorijos skyriumi, Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Filosofijos instituto Filosofijos istorijos ir komparatyvistinių tyrimų centru; Varšuvos, Torunės, Zielonos Guros universitetų Filosofijos katedromis. Bendradarbiaujama vykstant į stažuotes, tarptautines konferencijas ir jas organizuojant bei vykdant bendrus projektus.

Šiuo metu du skyriaus mokslininkai Dalius Viliūnas ir Matas Grubliauskas vykdo mokslinį projektą „Philocophica Polonica Orientalia. Philosophy in Polish-Lithuanian Commonwealth from 16th to 18th century and the Historiography of Philosophy in Poland, Lithuania, Belarus and Ukraine“ („Filosofija Lietuvos-Lenkijos valstybėje nuo XVI iki XVIII a. ir filosofijos istoriografija Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje“), be to, Dalius Viliūnas vadovauja šio projekto Vilniaus tyrėjų grupei. Projektas yra finansuojamas Lenkijos valstybės Nacionalinės programos, skirtos humanitarinių mokslų plėtrai. Projekto uždavinys yra padaryti filosofijos šaltinius plačiau prieinamus juos aprašant, transkribuojant, verčiant ir komentuojant, taip pat ir bendrai interpretuojant šio Europos regiono filosofijos istoriją. Koordinuojamas Jogailos universitete (Krokuva) projektas sutraukia mokslininkus iš kitų Lenkijos, Ukrainos, Lietuvos ir Baltarusijos mokslo institucijų. Tyrimai apglėbia įvairius regionus, jų institucinį kontekstą ir skirtingus tautos formavimo(si) procesus. Plačiau apie projektą: http://philosophica.pl/

SKYRIAUS TĘSTINIAI LEIDINIAI:

Serija „Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai“:

1. 1: Feodalizmo laikotarpis. – Vilnius: Mintis, 1980, 397 p.
2. 2: XIX a. vidurys – 1940 m. – Vilnius: Mintis, 1991, 420 p.
3. 3: Filosofija išeivijoje, 1945–2000. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011, 375 p. https://www.lkti.lt/filosofija-iseivijoje-1945-2000-lietuvos-filosofines-minties-istorijos-saltiniai-iii/
4. 4: Sovietinis laikotarpis (1945–1989 m.). – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019, 560 p. https://www.lkti.lt/lietuvos-filosofines-minties-istorijos-saltiniai-t-4-sovietinis-laikotarpis-1945-1989/

 Serija „Lietuvos filosofijos istorija. paminklai ir tyrinėjimai“:

1. Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai. – Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1990, 217 p.
2. Kęstutis Masiulis. Moderniojo mokslinio pasaulėvaizdžio formavimasis Lietuvoje: Fizikos ir matematikos filosofinės problemos 1920–1940 m. – Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1992, 171 p.
3. Gražina Pranckietytė. Jono Šliūpo filosofinė kūryba. – Vilnius: Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, 1993, 157 p.
4. Andrius Konickis. ...vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj. Oskaro Milašiaus filosofinės idėjos. – Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1996, 195 p.
5. Steponas Tunaitis. Apšvietos epochos socialinės ir politinės filosofijos metmenys. – Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2004, 223 p.
6. Apšvietos ir romantizmo kryžkelėse: filosofijos kryptys ir kontroversijos Lietuvoje XVIII a. pabaigoje – pirmoje XIX a. pusėje. Sudarytojas ir mokslinis redaktorius D. Viliūnas. – Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, 360 p. https://www.lkti.lt/apsvietos-ir-romantizmo-kryzkelese-filosofijos-kryptys-ir-kontroversijos-lietuvoje-xviii-a-pabaigje-pirmojoje-xixa-puseje/https://www.lkti.lt/apsvietos-ir-romantizmo-kryzkelese-filosofijos-kryptys-ir-kontroversijos-lietuvoje-xviii-a-pabaigje-pirmojoje-xixa-puseje/
7. Izidorius Tamošaitis. Rinktiniai filosofiniai raštai. Sudarytoja G. Pranckietytė. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010, 400 p. https://www.lkti.lt/izidorius-tamosaitis-rinktiniai-filosofiniai-rastai/
8. Vosylius Sezemanas. Loginiai ir gnoseologiniai tyrinėjimai. Sudarytojas D. Viliūnas. Vertė D. Viliūnas, L. Anilionytė. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2010, 216 p. https://www.lkti.lt/vosylius-sezemanas-loginiai-ir-gnoseologiniai-tyrinejimai/
9. Jeronimas Stroinovskis. Prigimtinės teisės mokslas. Sudarytojas ir mokslinis redaktorius, vertėjas, įvado ir komentarų autorius D. Viliūnas. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011, 272 p. https://www.lkti.lt/jeronimas-stroinovskis-prigimtines-teises-mokslas/
10. Dalius Viliūnas. Filosofija Vilniuje XIX amžiaus pirmoje pusėje. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, 328 p. https://www.lkti.lt/filosofija-vilniuje-xix-amziaus-pirmoje-puseje-2/
11. Filosofija išeivijoje. Sudarytoja ir mokslinė redaktorė R. M. Vabalaitė. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2015, 256 p. https://www.lkti.lt/filosofija-iseivijoje/https://www.lkti.lt/filosofija-iseivijoje/
12. Dalius Viliūnas, Vygandas Aleksandravičius. Jeanas-Jacques’as Rousseau ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, 296 p. https://www.lkti.lt/jeanas-jaques-as-rousseau-ir-lietuvos-didzioji-kunigaikstyste/
13. Mauricijus Pranciškus Karpis. Žemaitijos kunigaikštystės pasiuntinio rinktiniai raštai. Sudarytojas ir vertėjas D. Viliūnas. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, 335 p. https://www.lkti.lt/mauricijus-pranciskus-karpis-zemaitijos-kunigaikstystes-pasiuntinio-rinktiniai-rastai/
14. Romanas Bytautas. Raštai, sudarytojas, vertėjas, mokslinis redaktorius Gintaras Kabelka. Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai XIV. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023. ISBN 978-609-8231-44-1 ISSN 1822-928X https://www.lkti.lt/romanas-bytautas-rastai/
15. Vosylius Sezemanas. Filosofinė antropologija, gamtos filosofija ir metafizika, sudarė, rankraščių nuorašus, vertimus, įvadą ir komentarus parengė Dalius Jonkus (Šiuolaikinės filosofijos skyrius). Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai XV. – Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023. ISBN 978-609-8231-63-2 ISSN 1822-928X https://www.lkti.lt/vosylius-sezemanas-filosofine-antropologija-gamtos-filosofija-ir-metafizika/

ISTORIJA

Įkurtas 1969 m. kaip LTSR Mokslų akademijos Istorijos instituto Visuomeninės ir filosofinės minties istorijos Lietuvoje sektorius, 1977 m. tapo Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto Lietuvos filosofijos istorijos skyriumi. XX a. aštuntajame dešimtmetyje Lietuvos filosofijos tyrinėjimai, daugiausia prof. Romano Plečkaičio (1933–2009) dėka, praplėsdami vyraujančią istoriografijos paradigmą ir Lietuvos kultūrinio paveldo sampratą, aprėpė įvairiomis kalbomis (lotynų, lenkų ir kt.) Lietuvoje plėtotą teoretizavimą, atmetė lingvo-etno-centristinius tyrimo lauko ribotumus bei sulaukė tarptautinio atgarsio. Atsisakius redukcionistinių (marksistinių) aiškinimo modelių, plėtotos kontekstualistinė ir racionaliosios rekonstrukcijos metodologija, šiandien konkurencingos europinės istoriografijos mastu. Sistemingai kauptas Lietuvos filosofų bio-bibliografinis katalogas. Parengti fundamentinių sintetinių Lietuvos filosofijos istorijos tomų prospektai. Pradėti versti Lietuvos filosofijos paminklai . Sukurta darbų nuoseklumo reikalaujanti Lietuvos filosofijos istorijos tyrimų strategija. Jos esminių gairių laikomasi ir dabar.

Skyrius Sąjūdžio metu buvo vienu valstybingumo kūrybos židinių; skyriaus mokslininkai Bronislavas Kuzmickas ir Mečys Laurinkus tapo Kovo 11-osios Akto signatarais.

LIETUVOS FILOSOFIJOS ISTORIJOS KALENDORIUS. MINĖTINOS DATOS 2018-2030

Tel.: +370 5 275 5912, el. paštas: SFS@LKTI.LT
Skyriaus vadovė – vyres. m. d., doc. dr. Danutė Bacevičiūtė

Svarbiausia skyriaus mokslinių tyrimų kryptis – šiuolaikinės Lietuvos filosofijos tyrimai, kurių teorinę ir praktinę vertę lemia gilus teorinis humanitarinių mokslų prigimties suvokimas ir pačios lituanistikos sampratos pagrindimas, taip pat įvairių lituanistinių aspektų įvedimas į atliekamus tyrimus. Metodologiškai išgryninta lituanistikos samprata leidžia griežčiau apibrėžti šiuolaikinei Lietuvos filosofijai aktualių problemų lauką, o kultūros tyrimus plėtoti taikant naujas ir tobulinant esamas metodologines prieigas. Skyriuje profesionaliai vykdomi specializuoti filosofijos tyrimai įtraukiami į platesnio profilio šiuolaikines tarpdisciplinines humanistikos studijas, padedančias išryškinti svarbiausias dabartinės kultūrinės raidos tendencijas. Pagrindiniai į tyrimus įtraukiami lituanistiniai aspektai yra šie: 1) metodologinis aspektas (filosofiškai analizuojamos Lietuvos kultūros tyrimams aktualios metodologinės problemos); 2) praktinis aspektas (filosofiškai reflektuojami Lietuvoje vykstantys visuomeniniai ir politiniai procesai); 3) filosofinio paveldo aspektas (tyrinėjamas bei filosofiškai analizuojamas tekstinis ir kitų rūšių filosofinis palikimas, sukurtas tiek pačioje Lietuvoje gyvenančių ar gyvenusių šiuolaikinių Lietuvos filosofų, tiek ir išeivių iš Lietuvos); ir 4) Vakarų civilizacijos vertybes perteikiančių pasaulinės filosofijos idėjų recepcijos bei sklaidos aspektas (sulietuvinami, tyrinėjami, komentuojami ir aktualizuojami pamatiniai Vakarų filosofijos tekstai). Globaliame šiuolaikiniame pasaulyje vis atsirandantiems naujiems iššūkiams reflektuoti skyrius yra sutelkęs kūrybingų ir produktyvių mokslininkų grupę, kurios atliekami tyrimai susiję tiek su plačiai suvokiamos humanistikos specifika ir bendrosiomis humanitarinių mokslų metodologijos problemomis, tiek ir su visais konkrečiais aukščiau įvardytais lituanistiniais filosofijos aspektais. Skyriaus mokslininkai yra išleidę nemažai įvairioms šiuolaikinės filosofijos problemoms skirtos autorinės mokslinės literatūros (monografijų, studijų, straipsnių rinktinių), išvertę užsienio autorių filosofijos ir kultūros knygų. Siekiant užtikrinti skyriuje vykdomų mokslinių tyrimų tęstinumą ir nuolatinį mokslinių idėjų bei mokslinių kadrų atsinaujinimą skyriuje rengiami filosofijos krypties doktorantai.

Skyriaus darbuotojai

• Linas Jokubaitis, m. d., dr.
• Dalius Jonkus, vyriaus. m. d., prof. dr.
• Naglis Kardelis, vyriaus. m. d., prof. dr.
• Nijolė Keršytė, vyresn. m. d., doc. dr.
• Basia Nikiforova, vyresn. m. d., doc. dr.
• Denis Petrina, m. d., dr.
• Arūnas Sverdiolas, vyriaus. m. d., prof. dr. (hp).
• Kęstutis Šapoka, vyresn. m. d., dr.
• Aistis Žekevičius, j. m. d.
• Audronė Žukauskaitė, vyriaus. m. d., dr.
• Laima Zinkutė, laborantė

Skyriaus doktorantai
Sigita Dackevičiūtė (vadovė prof. dr. A. Žukauskaitė), Laurynas Norus (vadovė doc. dr. D. Bacevičiūtė), Justina Šumilova (vadovė prof. A. Ousmanova), Teodora Marija Grigaitė, Justas Petronis (vadovas doc. dr. V. Bachmetjevas), Mantas Daknys (vadovas prof. dr. N. Kardelis)

Anksčiau skyriuje yra dirbę
Vida Gumauskaitė, vyresn. m. d., skyriaus vadovė (iki 2010), Juozas Algimantas Krikštopaitis, vyriaus. m. d., prof. habil. dr., Algirdas Degutis, vyresn. m. d., dr. (hp), Lilijana Astra, vyresn. m. d., doc. dr., Tomas Kačerauskas, m. d., dr., Antanas Katalynas, m. d., Gražina Miniotaitė, vyresn. m. d., prof. dr. (hp), Alvydas Noreika, m. d., doc. dr., Daiva Tamošaitytė, m. d., dr.

Skyriaus vykdomos ilgalaikės mokslo tyrimų temos

• Filosofiniai šiuolaikinės kultūros tyrimai (vadovas prof. dr. (hp) A. Sverdiolas)
• Tyrimų objektas – Lietuvos kultūrinės, visuomeninės ir politinės raidos, jos varomųjų jėgų ir įtampų metodologinė problematika bei šiuolaikinės kultūros ir socialinės filosofijos teorijos. Tyrimų tikslas – plėtoti ir taikyti kultūros bei socialinės filosofijos teorijas, kurios padėtų atskleisti ir aktualizuoti gilumines Lietuvos kultūros tendencijas, jas analizuoti bei vertinti, o taip pat reflektuoti Lietuvai, Europai ir visai Vakarų civilizacijai iškylančius iššūkius.
• Vakarų filosofijos sklaida Lietuvoje (vadovas prof. dr. N. Kardelis)
• Temos tyrimų objektas – šiuolaikinei Lietuvos filosofijai ir kultūrai svarbūs filosofijos tekstai, formuojantys pamatines Vakarų vertybes. Tyrimų tikslas – analizuoti ir plėtoti aktualius Vakarų filosofinės tradicijos elementus, tyrinėti ir versti pamatinius Vakarų filosofijos tekstus, kurti filosofinę lietuvių kalbą. Tyrimų rezultatai leis Lietuvos filosofiją labiau susieti su Vakarų filosofijos kontekstu, pamatiniais Vakarų filosofinės minties raidos orientyrais.
• Skyriaus mokslininkai dalyvauja ilgalaikėje programoje (vykdoma 2017– 2021 m.):
• Tradicijos ir dabarties sankirtos: tarpdalykiniai XX a. – XXI a. kultūros tyrimai (vadovai: iš pradžių – dr. Rasius Makselis, dabar – dr. Gintaras Kabelka)
• Programos tikslas – tirti šimtmetį mininčios Lietuvos kultūrinės atminties bei kultūrinės tapatybės kaitai įtaką padariusius XX a. – XXI a. pradžios Lietuvos ir pasaulio kultūros raidos, sklaidos ir raiškos procesus, atskleidžiant šių procesų sąveikas, kontekstus; plėtoti kultūros tyrimus taikant naujas ir tobulinant esamas metodologines prieigas, įtraukiant filosofijos tyrinėjimus į šiuolaikines tarpdisciplinines humanistikos studijas, padėsiančias išryškinti pagrindines dabartinės kultūros raidos tendencijas.
• 2012–2016 m. skyrius vykdė ilgalaikę programą Lietuvos filosofija: istorija ir dabartis (vadovai : dr. Dalius Viliūnas, vėliau dr. Naglis Kardelis). Žr. MTEP ataskaitos.

Svarbiausios publikacijos (monografijos, rinktinės, sudarytos knygos)

• Konickis, Andrius, Iš meilės išminties meilei. Filosofai neprofesionalai Lietuvos filosofijos kontekste, monografija, Vilnius: Naujoji Romuva, 2017, 200 p.
• Bacevičiūtė, Danutė, Praeiga ir pertrūkis. Fenomenologinės laiko sampratos transformacija, monografija, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, 256 p.
• Keršytė, Nijolė, Pasakojimo pramanai, monografija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016, 509 p. [pusė knygos skiriama LKTI, kita pusė – VU].
• Žukauskaitė, Audronė. Nuo biopolitikos iki biofilosofijos, monografija, Vilnius: Kitos knygos, 2016, 310 p.
• Resisting Biopolitics: Philosophical, Political and Performative Strategies, eds. S. E. Wilmer, A. Žukauskaitė, New York: Routledge, 2016, 2018, 318 p.
• Sverdiolas, Arūnas, Initiation and Preservation: Modes of Cultural Philosophy, monograph, New York: Nova Science Publishers, 2015, 209 p.
• Deleuze and Beckett, eds. S. E. Wilmer, A. Žukauskaitė, Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2015, XII, 253 p.
• Tarp Vilniaus ir Minsko: Lietuvos–Baltarusijos pasienio istorinis-kultūrinis paveldas, sudaryt. B. Nikiforova, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, 296 p.
• Sverdiolas, Arūnas, Kultūra lietuvių filosofų akiratyje, monografija, Vilnius: Apostrofa, 2012, 618 p.
• Žukauskaitė, Audronė, Gilles’io Deleuze’o ir Felixo Guattari filosofija: daugialypumo logika, monografija, Vilnius: Baltos lankos, 2011, 268 p.
• Interrogating Antigone in Postmodern Philosophy and Criticism, eds. S. E. Wilmer, Audronė Žukauskaitė, Oxford: Oxford University Press, 2010, 444 p.
• Estetika XX amžius. Problemos, teorinės kryptys, konfrontacijos, antologija, sudaryt., straipsnių autorius, vertimų spec. redaktorius A. Katalynas; knygą spaudai parengė V. Gumauskaitė, Vilnius: Mintis, 2 tomai, 2009–2013; 2009 (I t.), 432 p., 2013 (2 t.), 464 p.
• Kardelis, Naglis, Pažinti ar suprasti? Humanistikos ir gamtotyros akiračiai, Vilnius: Naujasis židinys, 2008, 239 p.
• Degutis, Algirdas, Kalba, pažinimas ir veiksmas, rinktinė, Vilnius: Versus aureus, 2007, 239 p.
• Kardelis, Naglis, Vienovės įžvalga Platono filosofijoje, monografija, Vilnius: Versus aureus, 2007, 301 p.
• Mickūnas, Algis, Demokratija šiandien: straipsniai ir esė, sudaryt. A. Sverdiolas, Vilnius: Versus aureus, 2007, 427 p..
• Kačerauskas, Tomas, Filosofinė poetika, monografija, Vilnius: Versus aureus, 2006, 279 p.
• Konickis, Andrius, Pirmiausia nubusti... Filosofiniai etiudai, monografija, Vilnius: Naujoji Romuva, 2006, 336 p.
• Sverdiolas, Arūnas, Apie pamėklinę būtį : ir kiti etiudai, monografija, Vilnius: Baltos lankos, 2006, 262 p.
• Clifford Geertz, Kultūrų interpretavimas, sudarė A. Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 2005, XIV, 368 (Atviros Lietuvos knyga).
• Žukauskaitė, Audronė, Anamorfozės: nepamatinės filosofijos problemos, monografija, Vilnius: Versus aureus, 2005, 254 p.
• Sverdiolas, Arūnas, Visa aprėpianti dabartis. Algį Mickūną kalbina Arūnas Sverdiolas, monografija, Vilnius: Baltos lankos, 2004, 189 p.
• Katalynas, Antanas, Estetinis suvokimas, monografija, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003, 289 p.
• Sverdiolas, Arūnas, Hermeneutinės filosofijos studijos 1–2, monografija, Vilnius: Strofa, 2 knygos, 2002–2003; 2002 (kn. 1: Būti ir klausti), 391 p., 2003 (kn. 2: Aiškinimo ratas), 303 p.
• Paul Ricoeur, Egzistencija ir hermeneutika. Interpretacijų konfliktas, sudarė ir vertė A. Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 2001, 162 p. (Atviros Lietuvos knyga).
• Žukauskaitė, Audronė, Anapus signifikanto principo: psichoanalizė, dekonstrukcija, ideologijos kritika, monografija, Vilnius: Aidai, 2001, 178 p.
• Hans-Georg Gadamer, Istorija. Menas. Kalba, sudarė, vertė ir įvad. str. parašė A. Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 1999, XXIII, 292 p. (Atviros Lietuvos knyga).
• Degutis, Algirdas, Individualizmas ir visuomeninė tvarka, monografija, Vilnius: Eugrimas, 1998, 313 p.
• Gumauskaitė, Vida, Struktūralizmo apmatai: sąvokos, metodas, filosofija, monografija, Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 2 leid., 1997 ir 2000; 1997 (1 leid.), 211 p.; 2000 (2-asis patais. ir papild. leid), 203 p.
• Konickis, Andrius, ...vienintelėj iš begalybės vietų nuskirtoj. Oskaro Milašiaus filosofinės idėjos, monografija, Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1996, 194 p.
• Sverdiolas, Arūnas, Steigtis ir sauga: kultūros filosofijos etiudai, monografija, Vilnius: Baltos lankos, 1996, 367 p.
• Stasys Šalkauskis, Raštai, T.1–9, sudarė A. Sverdiolas, Vilnius: Mintis, 1990–2012.
• Sverdiolas, Arūnas, Kultūros filosofija Lietuvoje, monografija, Vilnius: Mintis, 1983, 208 p.

Skyrius rengia ir leidžia tęstinį leidinį Athena: filosofijos studijos; leidinio tinklalapis: https://athena.lt/ (nuo 2006 m.; ISSN 1822-5047, e-ISSN 2538-7294; redaktoriai: dr. Danutė Bacevičiūtė, dr. Naglis Kardelis, dr. Audronė Žukauskaitė).

• Nr. 14: Filosofijos (klimato) kaita antropoceno epochoje, 2019; sudaryt. A. Žukauskaitė.
• Nr. 13: Dekonstruojant Derrida, 2018; sudaryt. D. Petrina.
• Nr. 12: Galia, diskursas ir subjektas: Michelio Foucault mąstymo paradigma, 2017; sudaryt. A. Sverdiolas.
• Nr. 11: Gyvūno samprata filosofijos, šiuolaikinės teorijos ir meno kontekste, 2016; sudaryt. A. Žukauskaitė.
• Nr. 10: Filosofiniai materializmai: istorinė ir šiuolaikinė perspektyvos, 2015; sudaryt. D. Bacevičiūtė.
• Nr. 9: Kinas ir filosofija, 2014; sudaryt. R. Šukaitytė.
• Nr. 8: Laiko refleksija šiandien, 2012; sudaryt. D. Bacevičiūtė.
• Nr. 7: Vytauto Kavolio kultūros tyrimų metodologijos profiliai, 2011; sudaryt. A. Noreika.
• Nr. 6: Feminizmas ir filosofija: permąstant Simone’ą de Beauvoir, 2010; sudaryt. A. Žukauskaitė.
• Nr. 5: Fenomenologijos keliai ir aplinkkeliai prancūzų, lietuvių ir latvių filosofijose, 2009; sudaryt. N. Keršytė.
• Nr. 4: Kitybės sampratos sampratos šiuolaikiniame diskurse, 2008; sudaryt. D. Bacevičiūtė.
• Nr. 3: Postmodernizmas ir kultūriniai pokyčiai Lietuvoje, 2007; sudaryt. A. Žukauskaitė.
• Nr. 2: Tarptautinė konferencija, skirta Emmanuelio Levino atminimui ir Emmanuelio Levino tyrinėjimai Lietuvoje, 2006; sudaryt. A. Žukauskaitė.
• Nr. 1: Filosofiniai tyrimai: ribų problema, 2006; sudaryt. V. Gumauskaitė, A. Žukauskaitė, N. Kardelis, Ž. Jackūnas.

Tel.: +370 5 275 2857, el. paštas: mleidyba@lkti.lt

Skyriaus vadovė:
Dailininkė-maketuotoja Skaistė Ašmenavičiūtė,
tel. +370 5 275 2857,
el. paštas: skaiste.asmenaviciute@lkti.lt

Skyriaus darbuotojai:
Redaktorė Margarita Dautartienė,
el. paštas: margarita.dautartiene@lkti.lt

Maketuotoja Daiva Mikalainytė,
el. paštas: daiva.mikalainyte@lkti.lt

Pardavimų vadybininkas Egidijus Miltakis, tel.: +370 656 97181,
el. paštas: egidijus.miltakis@lkti.lt 

Veikla:

• Instituto mokslo monografijų, teminių straipsnių rinkinių, studijų, taikomųjų leidinių ir kitų knygų leidyba, populiarinimas bei platinimas
• Instituto mokslinių leidinių rengimas spaudai – redagavimas, maketavimas, meninis apipavidalinimas
• Instituto periodinių leidinių („Athena: Filosofijos studijos“, „Sovijus“ ir „Kultūros studijos“) skaitmeninių versijų rengimas
• Instituto paskyros administravimas socialiniame tinkle „Facebook“
• Instituto leidinių platinimas knygynuose bei internetu
• Instituto leidinių reprezentavimas ir platinimas viešuose renginiuose (Vilniaus knygų mugė, Sostinės dienos, Kauno meno leidinių mugė ir kt.)