Mindaugas PAKNYS

Humanitarinių mokslų daktaras, vyriausiasis mokslo darbuotojas
El. paštas: pakniai@gmail.com
ORCID ID: https://orcid.org/0000-0003-4609-5837

1991–1997 m. studijavo Vilniaus universiteto istorijos fakultete. Nuo 1997 m. dirba Institute (nuo 2010 – LKTI). 2002 m. apgynė humanitarinių mokslų menotyros krypties daktaro disertaciją tema „Mecenatystės reiškinys XVII a. Lietuvos didžiojoje kunigaikštijoje: bažnytinės architektūros užsakymai“. 2003 – 2018 m. vykdė ir vadovavo septyniems moksliniams projektams. Parengė ir publikavo penkias mokslo monografijas, tris šaltinių rinkinius, daugiau nei 60 mokslo straipsnių, 20 kartų skaitė pranešimus mokslo konferencijose. Lietuvos dailės istorikų draugijos narys. Ekspertinių grupių ir mokslinių tęstinių leidinių redkolegijos narys. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija (2024).

Mokslinių tyrinėjimų sritys: Katalikų Bažnyčios istorija, bažnytinio meno istorija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūros istorija.

Monografijos

Pažaislio eremas: kamaldulių vienuolyno istorija, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020.

Pažaislio vienuolyno statybos ir dekoravimo istorija, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013.

Mirties reiškinys LDK XVI–XVIII a., Vilnius: Aidai, 2008.

Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m.: namai, gyventojai, svečiai, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2006.

Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. Bažnytinės architektūros užsakymai, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2003.

Šaltinių publikacijos

Pažaislio kamaldulių vienuolyno XVIII–XIX a. vizitacijų aktai, serija Lietuvos istorijos šaltiniai, t. 14, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019.

Pažaislio legendos ir tikrovė: vienuolyno XVIII–XIX a. aprašymai, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014.

Vincentas Juzumas, Žemaičių vyskupijos aprašymas, Varniai: Žemaičių vyskupijos muziejus, 2013.

Žemaičių vyskupijos vizitacija 1675–1677 m., serija Lietuvos istorijos šaltiniai, t. 10, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2011.

Žinynai

Vytautas Ališauskas, Tomasz Jaszczołt, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys,  Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. Papildyta prozopografija, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2024.

Vytautas Ališauskas, Tomasz Jaszczołt,  Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys, Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a., serija Bažnyčios istorijos studijos, t. 2, Vilnius: Aidai, 2009.

Lietuvos dailininkų žodynas: XVI–XVIII a., sud. A. Paliušytė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2005 (bendraautoris, 182 biogramų autorius).

Straipsniai užsienio spaudoje

Dlaczego fundacja eremu kamedulskiego w Pożajściu jest wyjątkowa?, Fundacje i fundatorzy. Dzieje klasztorów kamedulskich w okresie staropolskim, sud. J. M. Marszalska, ks. W. Graczyk, Pelplin-Warszawa: Drukarnia „Bernardinum“, 2025, 129–148.

Życie codzienne kamedułów w klasztorze pożajskim w oczach podróżnych w XVIII i na początku XIX wieku, Saeculum Christianum, t. 31, 2024, 153–163.

Realizacje Michelangelo Palloniego w Pożajściu, ze szczególnym uwzględnieniem cyklu fresków dotyczących życia bł. Bogumiła (nowe badania ikonografii przedstawień), Michelangelo Palloni, malarz fresków, sud. E. Modzelewska, Warszawa: Muzeum Pałacu Króla Jana III w Warszawie, 2017, 55–81.

Imiona zakonne kamedułów prowincji polsko-litewskiej w XVII i XVIII w., Kameduli w Warszwie 1641-2016. 375 lat fundacji eremu na Bielanach, sud. K. Guttmejer i A. S. Czyż, Warszawa: Miasto stoleczne Warszawa, 2016, 433–448.

Wczesny okres chrystianizowania się Wielkiego Księstwa Litewskiego (koniec XIV w. – pierwsza połowa XVI w.), Dzieje chrześcijaństwa na Litwie, sud. V. Ališauskas, Warszawa: Państwowy Instytut Wydawniczy, 2014, 56–102.

Kult świętych na Litwie od XV do początku XVII wieku: efekt polityki Kościoła katolickiego czy przejawy odmienności kulturowej, Środowiska kulturotwórcze i kontakty kulturalne Wielkiego Księstwa Litewskiego od XV do XIX wieku, sud. U. Augustyniak, Warszawa: Neriton, 2009, 131–151

Życie i męczeństwo św. Brunona w cyklu fresków w Pożajściu pod Kownem, Święty Brunon. Patron lokalny czy symbol jedności Europy i powszechności Kościoła, sud. A. Kopiczko, Olsztyn, 2009, 233–255.

Artyści w budowie kościoła Św. Piotra i Pawła i klasztoru kanoników laterańskich w Wilnie, Przemijanie i trwanie: kanonicy regularni laterańscy w dawnej i współczesnej Polsce, sud. K. Łatak ir I. Makarczyk, Kraków, 2009, 411–420.

Historia diecezji wileńskiej: XIV–XVIII w., Skarbiec katedry wileńskiej, Warszawa: Arx Regia, 2008, 13–30.

Wilno roku 1636 według “Rewizji gospód”, Lituano–slavica posnaniensia. Studia historica, t. 12, Poznań, 2007, 87–107.

Artysta, Kultura Wielkiego księstwa litewskiego. Analizy i szkice, sud. V. Ališauskas, L. Jovaiša, M. Paknys, R. Petrauskas, E. Raila, Kraków: Universitas, 2006, 22–33.

Mecenat, Kultura Wielkiego księstwa litewskiego. Analizy i szkice, sud. V. Ališauskas, L. Jovaiša, M. Paknys, R. Petrauskas, E. Raila, Kraków: Universitas, 2006, 334–343.

Śmierć, Kultura Wielkiego księstwa litewskiego. Analizy i szkice, sud. V. Ališauskas, L. Jovaiša, M. Paknys, R. Petrauskas, E. Raila, Kraków: Universitas, 2006, 735–748.

Postać fundatora w fresku Michelangela Palloniego w Pożajściu, Artyści włoscy w Polsce, sud. R. Sulewska i M. Wardzyński, Warszawa: Instytut Historii Sztuki Uniwersytetu Warszawskiego, 2004, 293–299.

Mokslinės publikacijos Lietuvos spaudoje

Krikšto vardai Mosėdžio parapijoje antroje XVII a. pusėje, „…kad savasis kraštas dar labiau priartėtų prie mūsų“,  sud. L. Griciūtė Šverebienė, P. Šverebas, Žemaičių praeitis, t. 20, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2025, 52–69.

Altorių spalvingumas ir ikonografija XVII a. pirmoje pusėje Vilniaus vyskupijos bažnyčiose, Vaizdas ir daiktas: ištakos, funkcijos, pėdsakai, sud. G. Mickūnaitė, Acta academiae artium vilnensis, t. 110/111, 2023, 100–120.

Kamojų parapinės bažnyčios biblioteka XVII a. viduryje, Senoji Lietuvos literatūra, t. 54, 2022, 169–196.

Pažaislio prie Kauno ir Antakalnio prie Vilniaus fundacijos: mecenatysčių panašumai ir skirtumai XVII a. antrojoje pusėje, Kauno istorijos metraštis, t. 20, 2022, 177–194.

Pažaislio kamaldulių sodai, Sodai: tradicijos, įvaizdžiai, simboliai Lietuvos kultūroje, sud. R. Janonienė, Acta academiae artium vilnensis, t. 88/89, 2018, 69–75.

Tėvo Tiburcijaus 1754 metais vykdyta Lenkijos ir Lietuvos kamaldulių vienuolynų vizitacija, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 41, Vilnius, 2018, 29–72.

Eustachijus Tiškevičius – Lietuvos vienuolynų tyrėjas, Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai, sud. Ž. Būčys ir R. Griškaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014, 131–143.

Kandidatai į kamaldulius: priėmimo į noviciatą XVIII a. viduryje Pažaislyje praktika, Pažaislio vienuolyno 350 metų istorija, sud. M. Paknys, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2014, 283–303.

Vienuolių pareigos Pažaislio kamaldulių vienuolyne 1718–1756 m., Bažnyčios istorijos studijos, t. 5: Religinės bendrijos Lietuvos istorijoje: gyvenimas ir tapatybė, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2012, 231–280.

Šv. Kazimiero koplyčios karalių skulptūros. Ką apie jas žinome?, Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai, sud. J. Liškevičienė, S. Maslauskaitė, G. Surdokaitė, Acta academiae artium vilnensis, 65/66, 2012, 153–175.

Fundatorių Pacų sarkofagai Pažaislyje, Dangiškieji globėjai, žemiškieji mecenatai, sud. J. Liškevičienė, Acta academiae artium vilnensis, t. 60, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, 75–82.

Paskutinės Pakruojo klebono Boreckio 1675-ųjų Kalėdos, Naujasis Židinys-Aidai, 2010 nr. 12, 487–490.

Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios Švč. Mergelės Marijos paveikslo istorija ir ikonografija, Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai, sud. G. Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010, 141–150.

Šv. Brunono Kverfurtiečio freskos Pažaislio kamaldulių vienuolyne, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos metraštis, t. 32, Vilnius, 2009, 173–192.

The Frescoes of Saint Bruno of Querfurt in the Monastery of the Camaldolese Order at Pažaislis, Lithuanian historical studies, t. 14, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2010, 11–26.

Valdovai, didikai, bajorai, Lietuva 1009–2009, sud. A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2009, 185–193.

Miestiečiai ir jų bendruomenės, Lietuva 1009–2009, sud. A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2009, 195–201.

Batakių Šv. Onos bažnyčia, Tauragės kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai, sud. D. Klajumienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2007, 212–224.

Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, Tauragės kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai, sud. D. Klajumienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2007, 225–236.

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia, Tauragės kraštas. Istorija, kultūra, meno paminklai, sud. D. Klajumienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2007, 269–282.

Ankstyvasis LDK krikščionėjimo laikotarpis: XIV a. pabaiga – XVI a. vidurys, Krikščionybės Lietuvoje istorija, sud. V. Ališauskas, Vilnius: Aidai, 2006, 57–125.

Kazimiero vardas Lietuvoje XVII–XVIII a.: kelių parapijų pavyzdžiai, Šventasis Kazimieras istorijos vyksme. Įvaizdis ir refleksija, sud. P. Subačius, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006, 14–21.

Akmentašiai Vilniuje iki XVII a. vidurio, Dailė LDK miestuose: Poreikiai ir užsakymai, sud. A. Paliušytė, Dailės istorijos studijos, t. 2, 2006, 30–45.

Paslaptingojo Antakalnio riterio antkapis, Naujasis Židinys, 2005 nr. 5, 173–179.

Rietavas. Bažnyčios istorija XVI–XIX a., Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. II–a knyga. Rietavas, Tverai, Kantaučiai, Lieplaukė, Medingėnai, Žlibinai, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2005, 13–17.

Tverai. Bažnyčios istorija, Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. II–a knyga. Rietavas, Tverai, Kantaučiai, Lieplaukė, Medingėnai, Žlibinai, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2005, 60–68.

Šventųjų kultai LDK XV–XVII a. pradžioje, Šventieji vyrai, šventosios moterys. Šventųjų gerbimas LDK XV–XVII a., sud. M. Paknys, Vilnius: Aidai, 2005, 15–102.

Bažnyčios ir vienuolyno istorija XVII–XIX a. Tytuvėnų bernardinų bažnyčia ir vienuolynas, sud. D. Klajumienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2004, 9–34.

Vienuoliai XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, Tytuvėnų bernardinų bažnyčia ir vienuolynas, sud. D. Klajumienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2004, 35–46.

Žemaitijos regiono katalikų bažnyčios, Kultūrinio landšafto raida Žemaičių aukštumoje, sud. M. Iršėnas, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2004, 229–244.

Kasdienybės istorija XVII a. stebuklų aprašymuose, Istorinė tikrovė ir iliuzija. Lietuvos dvasinės kultūros šaltinių tyrimai, sud. D. Klajumienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2003, 85–94.

Donatorių atvaizdai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bažnytinėje dailėje, Lietuvos sakralinė dailė. T. 1. Tapyba. Skulptūra. Grafika. XIV–XX a. pradžia, sud. D. Tarandaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2003, 108–116.