Lina BALAIŠYTĖ

Humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja
ORCID: https://orcid.org/0000-0001-6712-4508
El. paštas: l.balaisyte@gmail.com

Baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Nuo 1997 m. dirba Kultūros ir meno (nuo 2010 m. – Lietuvos kultūros tyrimų) institute, Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriuje. 2004 m. apgynė daktaro disertaciją Dailininkas ir dailės užsakovas XVII a. II pusės – XVIII a. Vilniuje. Stažavosi Krokuvos Jogailos universitete (2001, 2003), Lenkijos mokslų akademijos Meno institute (2002, 2011). 2009–2016 m. buvo mokslinio žurnalo Menotyra redakcinės kolegijos atsakingoji sekretorė, nuo 2014 m. tęstinio mokslo leidinio XVIII amžiaus studijos redakcinės kolegijos narė. Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (nuo 2007 m., 2013–2017 tarybos narė).
Mokslinių tyrimų sritis – socialinė LDK dailės istorija.

Sudaryti mokslo leidiniai:

Meno istorijos tyrimai, t. 10: Meninės kultūros (trans)lokalumas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2021 (su G. Surdokaite-Vitiene).

Mokslinio žurnalo Menotyra teminiai numeriai:

2017, T. 24, Nr. 4: Galios reprezentacija.

2012, T. 19, Nr. 4: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūra: tekstai ir kontekstai.

2011, T. 18, Nr. 4: XX a. Lietuvos architektūros ir buities modernizacija.

2010, T. 17, Nr. 4: Amatų istorijos tyrinėjimai (su Gabija Surdokaite).

2009, T. 16, Nr. 3–4: Valdžios ženklai.

2007, T. 14, Nr. 2.

2006, T. 13, Nr. 2: Tarp dailininko ir amatininko.

Dailės istorijos studijos, t. 7: Vaizdų tekstai – tekstų vaizdai, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016 (su E. Grigoravičiene).

Dailės istorijos studijos, t. 3: Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a.), Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008 (su A. Kaladžinskaite).

Pagrindinės mokslinės publikacijos:

Balaišytė, Lina. Uroczystości publiczne w Wilnie czasów stanisławowskich: między widowiskiem barokowym a świętem państwowym, Oświecenie nieoświecone. Tradycja, tożsamość, inność, pod redakcją Danuty Kowalewskiej, Agaty Roćko, Filipa Wolańskiego, Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2022, p. 35–48.

Balaišytė, Lina. He who is ‘willing to make a book of anything: on the literary activity of Wincenty Ignacy Marewicz, Theatrum libri: The Press, Reading and Dissemination in Early Modern Europe, Vilnius: Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, 2022.

Balaišytė, Lina. Vincento Ignaco Marevičiaus „Abiejų lyčių edukacijos sistema“: Apie natūralaus ugdymo adeptą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, XVIII amžiaus studijos, t. 8: Vyrai ir moterys: statusas, santykiai, įvaizdžiai (I), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022.

Balaišytė, Lina. „Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“: Apie Vincento Ignaco Marevičiaus politinę poeziją ir veiklųjį patriotizmą, Senoji Lietuvos literatūra, t. 52: Senoji poezija: formos, sankirtos, paraštės, sudaryt. Ona Dilytė-Čiurinskienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 137–168. ISSN 1822-3656

Balaišytė, Lina. Kaukių baliai ir XVIII a. visuomenė, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 96: Kaukė ir veidas: atvaizdo istorijos aspektai,  sudaryt. Tojana Račiūnaitė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2020, p. 163–186. ISSN 1392-0316
http://leidykla.vda.lt/Files/file/Acta_96/Acta_96_6_Balaisyte.pdf
https://doi.org/10.37522/aaav.96.2020.50

Balaišytė, Lina. Vincentas Ignacas Marevičius apie save ir Tėvynę: XVIII a. pabaigos literato (savi)refleksijos, XVIII amžiaus studijos, t. 6: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: personalijos, idėjos, refleksijos, sudaryt. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020, p. 294–322. ISBN 978-609-8183-73-3 ISSN 2351-6968
https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2022/02/2020-xviii-a.-studijos-t.-6-14-lina-balaisyte-vincentas-ignacas-marevicius-p.-294-322.pdf
https://doi.org/10.33918/23516968-006014

Balaišytė, Lina. Dailininkas XVIII amžiuje: karjeros galimybės, XVIII amžiaus studijos, t. 5: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Luomas. Pašaukimas. Užsiėmimas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019, p. 229–253, ISBN 978-609-8183-64-1, ISSN 2351-6968
https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2022/01/2019-xviii-a.-studijos-t.-5-11-lina-balaisyte-dailininkas-xviii-amziuje-p.-229-253.pdf
https://doi.org/10.33918/23516968-005011

Balaišytė, Lina. Rusų karininkija kasdieniniame ir šventiniame XVIII a. Vilniaus gyvenime: taikaus sugyvenimo regimybė, XVIII amžiaus studijos, t. 4: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Visuomenė. Kasdienybės istorija, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018, p. 229–243
https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2021/06/2018-xviii-a.-studijos-t.-4-10-lina-balaisyte-rusu-karininkija-kasdieniniame-p.-229-243.pdf
https://doi.org/10.33918/XVIIIastudijos/t.4/a10

Balaišytė, Lina. „Laimingos revoliucijos“ šventės: apie Gegužės 3-iosios konstitucijos metines Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Menotyra, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2017, t. 24, nr. 4, p. 260–273, ISSN 1392-1002
https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/article/view/3594
https://doi.org/10.6001/menotyra.v24i4.3594

Балайшыце, Ліна. Дзеля ўслаўлення ўладара, дзеля памяці пра ўслаўляльніка. Урачыстасці ў Вільні, прысвечаныя Аўгусту ІІІ, Arche, № 2: Гарадская гісторыя Беларусі. Электроннае выданьне, 2017, p. 182–199, ISSN 1392-9682
https://arche.by/item/6398

Balaišytė, Lina. Visuomenės permainų ženklai XVIII a. antrosios pusės iškilmėse, XVIII amžiaus studijos, t. 3: Lietuvos Didžioji Kunigaikšystė. Iššūkiai. Laimėjimai. Netektys, sudaryt. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016, p. 108–126.

Balaišytė, Lina. Elzbieta Oginskytė-Puzinienė: mokslo mecenatės portretas, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, 2, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, p. 265–287.

Balaišytė, Lina. Dailė ir komercija: apie XVIII a. dailininko darbą ir užmokesčius, XVIII amžiaus studijos. T. 2: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Valstybė. Kultūra, Edukacija, sudaryt. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, p. 341–354.

Balaišytė, Lina. XVIII a. dvaro tapytojų laiškai: apie dailininko savimonę ir statusą, Senoji Lietuvos literatūra, sudaryt. Ž. Nedzinskaitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014, t. 37, p. 257–275; tas pat – Балайшыце, Лiна, Лiсты прыдворных мастакоу Геранiма Фларыяна Радзiвiла: пра самаусведомленне и статус мастака, АRCHE, 2015, nr. 6 (139), p. 217–235.

Balaišytė, Lina. Visuotiniam džiaugsmui, valdančiųjų garbei: fejerverkai XVIII amžiuje, XVIII amžiaus studijos, t. 1: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių, sudaryt. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2014, p. 312–339.

Balaišytė, Lina. Valdovo pašlovinimui, šlovintojo atminimui: Augusto III iškilmės Vilniuje, Acta Academiae Artium Vilnensis, 65–66: Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai, sudaryt. J. Liškevičienė, S. Maslauskaitė, G. Surdokaitė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2012, p. 307–318; tas pats – Балайшыце, Ліна, Дзеля ўслаўлення ўладара, дзеля памяці пра ўслаўляльніка. Урачыстасці ў Вільні, прысвечаныя Аўгусту ІІІ, Arche, 2017, № 2: Гарадская гісторыя Беларусі. Электроннае выданьне, p. 182–199, https://arche.by/item/6398)

Balaišytė, Lina. „Marcijono Mykolo Oginskio dorybių portretas“: apie didiko vaizdinį XVIII a. proginėje architektūroje, Menotyra, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2012, t. 19, nr. 4, p. 301–309.

Balaišytė, Lina. Oginskiai viešajame XVIII a. valstybės gyvenime: iškilmingi įžengimai į Vilniaus ir Trakų vaivadijas, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, p. 63–76.

Balaišytė, Lina. Bandymai atstatyti Radvilų rūmus Vilniuje po maskvėnų okupacijos, Menotyra, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2010, t. 17, nr. 4, p. 333–350.

Balaišytė, Lina. Valdovo vaizdinys Stanislovo Augusto karūnavimo iškilmėse, Menotyra, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009, t. 16, nr. 3/4, p. 91–99.

Balaišytė, Lina. Vilniaus pasaulietinės iškilmės ir jų apipavidalinimas XVIII a. viduryje, Viešosios ir privačiosios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, sudaryt. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2008, p. 121–147.

Balaišytė, Lina. Publicum dolori theatrum: kilmingųjų laidotuvių apipavidalinimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a. viduryje, Dailės istorijos studijos, t. 3. Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a.), sudaryt. L. Balaišytė ir A. Kaladžinskaitė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, p. 9–23.

Balaišytė, Lina. Naujausi XVI–XVIII a. Vilniaus meno tyrimai, Vilniaus istorijos metraštis, t. 1, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2007, p. 197–203.

Balaišytė, Lina. Wilhelmas Pollis: nauji architekto veiklos šaltiniai, Menotyra, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2006, nr. 2 (43), p. 25–30 (su A. Paliušyte).

Balaišytė, Lina. Dailininkų darbo paklausa XVII a. II pusėje – XVIII a., Lietuvos dailės istorijos studijos, t. 2: Dailė LDK miestuose: Poreikiai ir užsakymai, sudaryt. A. Paliušytė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006, p. 134–146.

Balaišytė, Lina. LDK dailininko statuso problema, Menotyra, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2004, nr. 2 (35), p. 1–6.

Balaišytė, Lina. Mecenatas ar tironas? Jeronimas Florijonas Radvila, Darbai ir dienos, 2004, t. 37, p. 139–148.

Balaišytė, Lina. Dailė Vilniaus miestiečių gyvenime XVII a. II pusėje–XVIII a.: dailės rinkiniai ir municipaliniai užsakymai, Kultūrologija, t. 9: Lietuvos dailė permainų laikais, sudaryt. A. Aleksandravičiūtė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2002, p. 64–78.

Straipsniai kn.: Dailės istorijos šaltiniai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Antologija, sudaryt. G. Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2012, p. 554–559; 687–691; 742–746.

Biogramos: Lietuvos dailininkų žodynas, t. 1: XVI–XVIII a., sudaryt. A. Paliušytė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005.