Lina BALAIŠYTĖ

Humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja
ORCID: https://orcid.org/0000-0001-6712-4508
El. paštas: l.balaisyte@gmail.com

Baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Nuo 1997 m. dirba Lietuvos kultūros tyrimų institute (iki 2002 m. – Kultūros ir meno, 2002– 2010 m. – Kultūros, filosofijos ir meno institutas), Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriuje. 2004 m. apgynė daktaro disertaciją Dailininkas ir dailės užsakovas XVII a. II pusės – XVIII a. Vilniuje. Stažavosi Krokuvos Jogailos universitete (2001, 2003), Lenkijos mokslų akademijos Meno institute (2002, 2011). 2009–2016 m. buvo mokslinio žurnalo Menotyra redakcinės kolegijos atsakingoji sekretorė, nuo 2014 m. tęstinio mokslo leidinio XVIII amžiaus studijos redakcinės kolegijos narė, nuo 2025 m. – redakcinės kolegijos pirmininkės pavaduotoja. Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (nuo 2007 m., 2013–2017 tarybos narė).

Mokslinių tyrimų sritis – socialinė LDK dailės istorija.

Monografijos

Vincentas Ignacas Marevičius: Apšvietos literatas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024. ISBN 978-609-8231-73-1.

Lina Balaišytė, Rūta Janonienė, Eligijus Raila, Dalia Tarandaitė, Irena Vaišvilaitė, Nepažįstamas Pranciškus Smuglevičius (kolektyvinė monografija), Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2024. ISBN 978-609-07-1109-5.

Sudaryti mokslo leidiniai

Meninės kultūros (trans)lokalumas, sud. L. Balaišytė, G. Surdokaitė-Vitienė, Meno istorijos studijos/ Art History Studies, t. 10, 2021.

Galios reprezentacija, Menotyra, t. 24, 2017.

Vaizdų tekstai – tekstų vaizdai, sud. L. Balaišytė, E. Grigoravičienė, Dailės istorijos studijos, t. 7, 2016.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūra: tekstai ir kontekstai, Menotyra, t. 19, 2012.

XX a. Lietuvos architektūros ir buities modernizacija, Menotyra, t. 18, 2011.

Amatų istorijos tyrinėjimai, sud. L. Balaišytė, G. Surdokaitė, Menotyra, t. 17, 2010.

Valdžios ženklai, Menotyra, t. 16, 2009.

Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a.), sud. L. Balaišytė, A. Kaladžinskaitė, Dailės istorijos studijos, t. 3, 2008.

Menotyra, t. 14, 2007.

Tarp dailininko ir amatininko, Menotyra, t. 13, 2006.

Svarbiausios mokslinės publikacijos

Įvaizdinta Konstitucija: Apie Pranciškaus Smuglevičiaus piešinį „Gegužės 3-iosios Konstitucijos apoteozė“, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje. Pilietis. Šeima. Edukacija, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2025, 62–86.

Apie ką kalbėjo konstitucijos šventės? „Švelniosios revoliucijos“ epochos iškilmės ir jų dekoracijos, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Parlamentarizmas. Konstitucija. Visuomenė, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, XVIII amžiaus studijos, t. 9, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023, 302–321.

Uroczystości publiczne w Wilnie czasów stanisławowskich: między widowiskiem barokowym a świętem państwowym, Oświecenie nieoświecone. Tradycja, tożsamość, inność, sud. D. Kowalewska, A. Roćko, F. Wolańskyj, Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2022, 35–48.

He who is ‘willing to make a book of anything: on the literary activity of Wincenty Ignacy Marewicz, Theatrum libri: The Press, Reading and Dissemination in Early Modern Europe, Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2022.

Vincento Ignaco Marevičiaus „Abiejų lyčių edukacijos sistema“: apie natūralaus ugdymo adeptą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vyrai ir moterys: statusas, santykiai, įvaizdžiai (I). XVIII amžiaus studijos, t. 8, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022.

„Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“: Apie Vincento Ignaco Marevičiaus politinę poeziją ir veiklųjį patriotizmą, Senoji poezija: formos, sankirtos, paraštės, sud. O. Dilytė-Čiurinskienė, Senoji Lietuvos literatūra, t. 52, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2021, 137–168.

Kaukių baliai ir XVIII a. visuomenė, Kaukė ir veidas: atvaizdo istorijos aspektai,  sud. T. Račiūnaitė, Acta academiae artium vilnensis, t. 96, 2020, 163–186.
http://leidykla.vda.lt/Files/file/Acta_96/Acta_96_6_Balaisyte.pdf
https://doi.org/10.37522/aaav.96.2020.50

Vincentas Ignacas Marevičius apie save ir Tėvynę: XVIII a. pabaigos literato (savi)refleksijos, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: personalijos, idėjos, refleksijos, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, XVIII amžiaus studijos, t. 6, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020, 294–322.
https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2022/02/2020-xviii-a.-studijos-t.-6-14-lina-balaisyte-vincentas-ignacas-marevicius-p.-294-322.pdf
https://doi.org/10.33918/23516968-006014

Dailininkas XVIII amžiuje: karjeros galimybės, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Luomas. Pašaukimas. Užsiėmimas. XVIII amžiaus studijos, t. 5, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019, 229–253.
https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2022/01/2019-xviii-a.-studijos-t.-5-11-lina-balaisyte-dailininkas-xviii-amziuje-p.-229-253.pdf
https://doi.org/10.33918/23516968-005011

Rusų karininkija kasdieniniame ir šventiniame XVIII a. Vilniaus gyvenime: taikaus sugyvenimo regimybė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Visuomenė. Kasdienybės istorija. XVIII amžiaus studijos, t. 4, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018, 229–243.
https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2021/06/2018-xviii-a.-studijos-t.-4-10-lina-balaisyte-rusu-karininkija-kasdieniniame-p.-229-243.pdf
https://doi.org/10.33918/XVIIIastudijos/t.4/a10

„Laimingos revoliucijos“ šventės: apie Gegužės 3-iosios konstitucijos metines Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Menotyra, t. 24, 2017, 260–273.
https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/menotyra/article/view/3594
https://doi.org/10.6001/menotyra.v24i4.3594

Дзеля ўслаўлення ўладара, дзеля памяці пра ўслаўляльніка. Урачыстасці ў Вільні, прысвечаныя Аўгусту ІІІ, Arche, № 2: Гарадская гісторыя Беларусі. Электроннае выданьне, 2017, 182–199.
https://arche.by/item/6398

Visuomenės permainų ženklai XVIII a. antrosios pusės iškilmėse, Lietuvos Didžioji Kunigaikšystė. Iššūkiai. Laimėjimai. Netektys, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, XVIII amžiaus studijos, t. 3, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016, 108–126.

Elzbieta Oginskytė-Puzinienė: mokslo mecenatės portretas, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, t. 2, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015, 265–287.

Dailė ir komercija: apie XVIII a. dailininko darbą ir užmokesčius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Valstybė. Kultūra, Edukacija, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, XVIII amžiaus studijos, t. 2, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2015, 341–354.

XVIII a. dvaro tapytojų laiškai: apie dailininko savimonę ir statusą, Senoji Lietuvos literatūra, sud. Ž. Nedzinskaitė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014, t. 37, p. 257–275/ Лiсты прыдворных мастакоу Геранiма Фларыяна Радзiвiла: пра самаусведомленне и статус мастака, Аrche, t. 139, 2015, 217–235.

Visuotiniam džiaugsmui, valdančiųjų garbei: fejerverkai XVIII amžiuje, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, XVIII amžiaus studijos, t. 1, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2014, 312–339.

Valdovo pašlovinimui, šlovintojo atminimui: Augusto III iškilmės, Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai, sud. J. Liškevičienė, S. Maslauskaitė, G. Surdokaitė, Acta academiae artium vilnensis, t. 65–66,  2012, p. 307–318/ Дзеля ўслаўлення ўладара, дзеля памяці пра ўслаўляльніка. Урачыстасці ў Вільні, прысвечаныя Аўгусту ІІІ, Arche, 2017 nr 2, 182–199. https://arche.by/item/6398)

„Marcijono Mykolo Oginskio dorybių portretas“: apie didiko vaizdinį XVIII a. proginėje architektūroje, Menotyra, t. 19, 2012, 301–309.

Oginskiai viešajame XVIII a. valstybės gyvenime: iškilmingi įžengimai į Vilniaus ir Trakų vaivadijas, Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdsakais, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2010, 63–76.

Bandymai atstatyti Radvilų rūmus Vilniuje po maskvėnų okupacijos, Menotyra,  t. 17, 2010, 333–350.

Valdovo vaizdinys Stanislovo Augusto karūnavimo iškilmėse, Menotyra, t. 16, 2009, 91–99.

Vilniaus pasaulietinės iškilmės ir jų apipavidalinimas XVIII a. viduryje, Viešosios ir privačiosios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2008, 121–147.

Publicum dolori theatrum: kilmingųjų laidotuvių apipavidalinimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a. viduryje, Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a.), sud. L. Balaišytė, A. Kaladžinskaitė, Dailės istorijos studijos, t. 3, 2008, 9–23.

Naujausi XVI–XVIII a. Vilniaus meno tyrimai, Vilniaus istorijos metraštis, t. 1, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2007, 197–203.

Lina Balaišytė, Aistė Paliušytė, Wilhelmas Pollis: nauji architekto veiklos šaltiniai, Menotyra, t. 43, 2006, 25–30.

Dailininkų darbo paklausa XVII a. II pusėje – XVIII a., Dailė LDK miestuose: Poreikiai ir užsakymai, sud. A. Paliušytė, Lietuvos dailės istorijos studijos, t. 2, 2006, 134–146.

LDK dailininko statuso problema, Menotyra, t. 35, 2004, 1–6.

Mecenatas ar tironas? Jeronimas Florijonas Radvila, Darbai ir dienos, t. 37, 2004, 139–148.

Dailė Vilniaus miestiečių gyvenime XVII a. II pusėje–XVIII a.: dailės rinkiniai ir municipaliniai užsakymai, Lietuvos dailė permainų laikais, sud. A. Aleksandravičiūtė, Kultūrologija, 2002, 64–78.

Straipsniai žodynuose

Lietuvos dailininkų žodynas, t. 1: XVI–XVIII a., sud. A. Paliušytė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005.

Vadovėlių dalys

Dailės istorijos šaltiniai nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Antologija, sud. G. Jankevičiūtė, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2012, 554–559; 687–691; 742–746.