
Humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja
ORCID: https://orcid.org/0000-0002-8804-9911
El. paštas: lijana.sn@gmail.com
1982 m. baigė meno istorijos ir teorijos studijas Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). Nuo 1982 m. – Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros skyriaus vyresnioji laborantė, vėliau – jaunesnioji mokslo darbuotoja. Nuo 1990 m. Kultūros ir meno instituto Dailėtyros skyriaus mokslo darbuotoja, 1996–1998 m. – Dailėtyros skyriaus vedėja. 2002 m. sujungus Kultūros ir meno institutą su Filosofijos ir sociologijos institutu, dirbo naujai įkurto Kultūros, filosofijos ir meno instituto Dailėtyros skyriaus vyresniąja mokslo darbuotoja, nuo 2010 m. Lietuvos kultūros tyrimų instituto Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja. 1995 m. apgynė humanitarinių mokslų srities menotyros krypties disertaciją „Lietuvių tekstilės istorinė raida ir meninės ypatybės. XX amžius“. 1997–2003 m. dėstė teorinius dalykus Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedroje. Nuo 1996 m. Lietuvos dailės istorikų draugijos narė. Mokslinių tyrimų sritys – istorinė ir šiuolaikinė Lietuvos taikomoji dailė, dizainas ir dailieji amatai. Dalyvauja švietėjiškuose projektuose, taikomosios dailės sklaidos darbe.
Svarbesnės mokslinės publikacijos
Monografijos, studijos
Vladislovas Daujotas: tekstilininko archyvas, sud. S. Inčirauskaitė-Kriaunevičienė, L. Šatavičiūtė-Natalevičienė, J. Balčikonis, teksto aut. L. Šatavičiūtė-Natalevičienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2024. ISBN 978-609-447-406-4.
Salvinija Giedrimienė. Kelias, Vilnius: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2019. ISBN 978-609-953128-1.
Ramutė Aleksandra Jasudytė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2011. ISBN 978–609–8039–16–0.
Juozas Balčikonis, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2007. ISBN 978-9955-624-58-5.
Antanas Tamošaitis. Gyvenimo ir kūrybos kelias, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2003. ISBN 9986-571-93-6.
Sudaryti leidiniai
Lietuvos dailininkų žodynas, t. 3: 1918–1944, Vilnius: LKTI, 2013. ISBN 978-9955-868-63-7.
Straipsniai
Linijos ir ataudai: pokario lietuvių tekstilę gelbėjęs Viktoro Petravičiaus ugdymo metodas, Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika“, sud. G. Jankevičiūtė ir L. Laučkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos dailės istorikų draugija, 2025, 199–228.
Puoselėti tautodailę buvo sąmoningas jo pasirinkimas, Antano Tamošaičio lietuvių liaudies meno kolekcija. XVIII a. pabaiga–XX a. I pusė, kat., sud. M. Lebednykaitė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2025, 52–64.
Agne Šemberaite, New Ceramics. The International Ceramics Magazine (Vokietija), 2025 nr. 4, 8–11.
Giving a Sense to Identity: The Role of Ethnic Design in State Ideology, Leida: Stubborn Compromises in Production, t. 5, sud. Triin Jerley, Tallinn: Estonian Academy of Arts, 2024. https://leida.artun.ee/en/issues/stubborn-compromises-in-production/giving-sense-to-identity-the-role-of-ethnic-design-in-state-ideology
Mažosios istorijos: dar kartą apie taikomosios dailės ugdymą tarpukario Lietuvoje, Menas moderniai šaliai moderniame mieste, sud. A. Andriulytė, K. Jakaitė, R. Simanaitienė, Acta academiae artium vilnensis, t. 112, 2024, 166–196. DOI: 10.37522/aaav.112.2024.201
Rankdarbystė tarpukario Lietuvoje: pomėgis, verslas, tapatybės įtvirtinimas, Moterų istorijos eskizai: XIX a. antra pusė–XX a. pirma pusė, sud. B. Avižinienė ir R. Bleizgienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2024, 124–147.
Platus akiratis, gilus mąstymas, daugiašakė profesinė veikla, Vaizdas ir daiktas: ištakos, funkcijos, pėdsakai, sud. G. Mickūnaitė, Acta academiae artium vilnensis, t. 110/111, 2023, 21–52. https://aaav.vda.lt/journal/article/view/168/194 DOI: 10.37522/aaav.110-111.2023.168
Moterų dailės ugdymas pagal Stasę Gudonytę-Bizokienę: asmenybė kaip istorijų šaltinis, Kaip pasakoti apie meną? Dailės istorija, kritika, tekstai ir pasakojimai Lietuvoje, sud. L. Petrauskaitė, A. Trakšelytė, Acta academiae artium vilnensis, t. 107, 2022, 192–224. https://aaav.vda.lt/journal/article/view/140/159
Ornamentas kaip tautinio tapatumo žymuo? XX a. tarpukario interjerų ir dizaino raiška puošybos požiūriu, Objektas ir dekoras: paveldas, procesai, kontekstai, sud. S. Smilingytė, R. Stankevičienė, Meno istorijos studijos/Art History Studies, t. 12, 2022, 165–245. https://www.arthistorystudies.lt/wp-content/uploads/2023/05/MIS-12__2022_internetui_sataviciute2.pdf
Prie liaudies meno tyrimo ištakų: ankstyvoji Pauliaus Galaunės tautodailės puoselėjimo veikla, Meno istorijos studijos/Art History Studies, t. 10, 2021, 105–129. https://www.arthistorystudies.lt/wp-content/uploads/2023/05/MIS-12__2022_internetui_sataviciute2.pdf
Kolekcija įkvepia: meno rinkinys kaip kūrybos šaltinis, Akims ir sielai: meno kolekcionavimo praktikos ir istoriniai kontekstai: mokslo straipsnių rinkinys, sud. A. Bimbirytė-Mackevičienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2021, 13–22.
Suderinti (ne)suderinamą: tapatumo paieškos ankstyvajame sovietiniame tekstilės dizaine („Kauno audinių“ atvejis), Dizaino procesai, sud. K. Jakaitė, Acta academiae artium vilnensis, t. 103, 2021, 17–56. DOI: 10.37522/aaav.103.2021.79 https://leidykla.vda.lt/Files/file/ACTA_103/Acta_103_03.pdf.
Tradicinių amatų atgimimas tarpukario Žemaitijoje, Žemaitija = Samogitia, sud. M. Iršėnas, A. Butrimas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2020, 381–392.
Tautodailės atgimimo sąjūdis Žemaitijoje XX a. pirmojoje pusėje, Tautodailės metraštis, t. 41, 2020, 31–37.
Tarp praeities ir ateities: tradicijos ir naujovės tarpukario Lietuvos dailiųjų amatų edukacijos sistemoje, Vakarykščio pasaulio atgarsiai, sud. M. Matulytė, R. Juzefovičius, R. Budrys, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018, 184–195.
Tautodailės atgimimo sąjūdis tarpukario Lietuvoje, Tautodailės metraštis, t. 34, 2018, Vilnius: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, 2018, 4–13.
Atkurtos Lietuvos šimtmečio žingsniai ataidi taikomojoje dailėje ir dizaine, Lietuvos taikomoji dailė ir dizainas 1918–2018, kat., sud. J. Meilūnienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2018, 11– 57, 59–60, 71–72.
Traukinys į Paryžių: kokią Lietuvą kaip rodyti užsienyje, Pasakojimas tęsiasi. Modernizacijos traukinyje. Lietuvos šimtmetis 1918–2018, sud. G. Jankevičiūtė, N. Šepetys, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018, 40–49. EAN 13 978-6094-472-92-3.
Modernizmo lūžio kartos atstovė, Marija (Marijona) Rinkevičiūtė-Žilevičienė – tapatybės paieškos mene ir dizaine, sud. E. G. Bogdanienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018, 65– 138.
Juris Bergins: Creative work as a search for identity, Ceramics: Art and Perception (Darlinghurst, Australija: Mansfiels Ceramics), t. 107, 2018, 76–81.
Der Zug nach Paris: Das Bild von Litauen im Ausland, Herausgeber G. Jankevičiūtė, N. Šepetys, Fortsetzung folgt: Im Zuge der Moderne. Ein Jahrhundert Litauen (1918–2018), Vilnius: Lithuanian Culture Institute, 2017, 49–57.
Tapatybės ženklai nacionalinio sąjūdžio laikotarpio interjeruose. XX a. pirmoji pusė, Lietuvybė Kazio Šimonio ir kitų XX a. pirmųjų dešimtmečių dailininkų kūryboje, sud. D. Jutkienė, Kupiškis: Kupiškio etnografijos muziejus, 2017, 61–80.
Atkurtos Lietuvos šimtmečio žingsniai ataidi taikomojoje dailėje ir dizaine [Įvadas], Lietuvos taikomoji dailė ir dizainas 1918–2018, katalogas, sud. Jūratė Meilūnienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2017.
Parodos pėdsakais: tekstai apie 1934–1935 m. lietuvių ir estų tradicinių amatų parodas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vaizdų tekstai – tekstų vaizdai, sud. L. Balaišytė, E. Grigoravičienė, Dailės istorijos studijos, t. 7, 2016, 166–187.
Etnografinė lėlių kompozicija: žaislas, suvenyras, šalies reprezentavimo priemonė, Dailės kūrinys – istorijos šaltinis, sud. S. Smilingytė-Žeimienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, 319–341.
XX a. Lietuvos tekstilė, Absoliuti tekstilė. Nuo ištakų iki XXI amžiaus, sud. E. G. Bogdanienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016, 109–135.