Giedrė JANKEVIČIŪTĖ

Prof. dr. (hp)
Dailės istorikė, parodų kuratorė
ORCID: orcid.org/0000-0002-4827-6407

Nuo 2010 m. LKTI Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja. Mokslinių tyrimų sritis – ilgojo XIX a. pabaigos ir XX a. Vidurio ir Rytų Europos, ypač Lietuvos ir aplinkinio regiono, dailė, dizainas, vizualinė kultūra. Analizuoja dailininko socialinio statuso, meno ir politikos santykio, artefaktų funkcionavimo visuomenėje klausimus, tiria Lietuvos dailės istorijos istoriją. Šiuo metu nagrinėja Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos dailės gyvenimą, karo ir okupacijos poveikį dailininkų likimams ir kūrybai, paliesdama meno ir Holokausto, karo traumos, pabėgėlių temas. Tyrimų rezultatus nuolat skelbia mokslo straipsniuose Lietuvos ir tarptautinėje mokslinėje spaudoje, Lietuvoje ir kitose šalyse kuruojamose parodose, konferencijų pranešimuose, interviu ir straipsniuose kultūrinėje žiniasklaidoje. Vadovauja daktaro disertacijoms, podoktorantūros studijoms. Dirba ekspertinį darbą, yra įvairių komisijų narė. Lietuvos dailės istorikų draugijos, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA), Avangardo ir modernizmo studijų Europos tinklo (EAM), Europos tekstologinių studijų draugijos (ESTS), Baltijos tyrimų skatinimo draugijos (AABS) narė. Už profesinę veiklą apdovanota LR Vyriausybės kultūros ir meno premija (2014), LR ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2019), Lietuvos dailės istorikų draugijos premija „Drėmos lupa“ (2020), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2023), Meno kritikos „Ilgosios formos“ premija (2024; su Andrzej Szczerski).

Mokslinė veikla nuo 2020 m.

Svarbesnės mokslinės publikacijos

Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys, Visual Representations of the Holocaust Reality. The Problem of the Authenticity, Beyond Irrepresentability. Exploring Images from Nazi Camps, Ghettos, and the Holocaust, sud. V. Krieger, E. Falldorf, Köln: Böhlau, 2026, 63–78.

Giedrė Jankevičiūtė, Nerijus Šepetys, Meninė kūryba Kauno gete. Tikrovės reprezentacijos klausimai. Art Creation in the Kaunas Ghetto. Issues of the Representation of Reality, Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio muziejus, 2025.

The Integration of Vilnius Contemporary Art into the Lithuanian Artistic Heritage in 1939–1944: Museum Acquisitions, Das Museum in Mittelleuropa als Ortr von Spannungen, als Konfliktfeld und Dialograum. Dinge–Akteure–Räume / The Museum as a Place of Tension, Arena of Conflict and Space of Dialogue in Central Europe. Objects–Actors–Space, sud. M. Omilanowska, Das gemeinsame Kulturerbe/Wspólne dziedzictwo, t. 15, Warszawa: Instytut Sztuki PAN, 2025, 131–148.

Grafikas per prievartą: Jokūbas Lipšicas / Jacob Lipschitz (1903–1945), Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika“. Gedenkschrift, sud. G. Jankevičiūtė ir Laima Laučkaitė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos dailės istorikų draugija, 2025, 165–198.

State Strategy of International Art Exhibitions in Interwar Lithuania 1918–1940, Arts, t. 13, sud. I. Kossowska, 2024. DOI: 10.3390/arts13010019

About Two Gems in the Stadtkrone of Kaunas, the Provisional Capital of Interwar Lithuania, State Construction and Art in East Central Europe, 1918–2018, sud. A. Chmielewska ir kiti, Routledge, 2023. www.routledge.com/State-Construction-and-Art-in-East-Central-Europe-1918-2018/Chmielewska-Kossowska-Lachowski/p/book/9781032195872#

Karo pabėgėlis civilizacijų kryžkelėje, Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama, sud. I. Mažeikienė, R. Urbonienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2023, 30–49.

Juozas Mikėnas: palikimo kontroversijos, arba kaip atgauti modernizmo klasiką? Dailė, t. 87, 2022, 71–79. www.artseria.lt/post/giedre-jankeviciute?fbclid=IwAR19a6j-ntGjpBannrtlp7SUkDrKaBSHOT7WKJ2tYFaN4QX-IVNgg7W7uRc

Spalvos samprata ir reikšmė Vlado Drėmos meninėje kūryboje, Objektas ir dekoras: paveldas, procesai, kontekstai, sud. S. Smilingytė-Žeimienė, Regimanta Stankevičienė, Meno istorijos studijos/Art History Studies, t. 11, 2022, 9–44.

Kaip sugrąžinti balsą nutildytoms tarpukario Vilniaus dailininkėms? Moterys menininkės tarpukario Vilniuje: tarp lūkesčių ir galimybių, kat., sud. A. Andriulytė, I. Mažeikienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2022, 16–35.

Šv. Hiacinto koplyčia Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje ir jos kūrėjas, Šv. Dominykas ir šv. Hiacintas Lietuvoje: Aštuoni atminties šimtmečiai, sud. B. Valečkaitė, Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2022, 288–299.

Antonietta Raphaël-Mafai: Sono lituana, Antonietta Raphaël. Attraverso lo specchio. Through the Looking Glass, sud. G. Calò ir A. Troncone, Roma: La Galleria Nazionale–Tlon, 2022, 47–61.

„Kaunas“, „Viena“, „Vokietija“, Kazys Varnelis, sud. D. Vaišnienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2022, 19–43.

Modernizmas Lietuvos bažnytinėje dailėje: Kazio Varnelio (1917–2010) atvejis, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 44, Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2021, 117–158. www.lkma.lt/site/archive/metrastis//lkma-metrastis_t44_p117-160_Jankeviciute.pdf

Antrojo pasaulinio karo mėsmalėje: Jaroslavlis–Balachna–Pereslavlis–Zaleskis–Maskva, Vytautas Jurkūnas (1910–1993). Grafikas su fotokamera, kat., sud. G. Radzevičiūtė, Vilnius: Vilniaus grafikos meno centras, 2021, 123–136.

„Jaučiuosi sveiku dvidešimto amžiaus produktu“: Kaunas (Brėmenas) – Niujorkas, Formuojant ateitį. Erdvinės Aleksandros Kasubos aplinkos, kat., sud. E. Lubytė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2020, 110–128.

Reconstruction of Contested History: Vilnius, 1939–1949, Baltic Worlds: A scholarly journal from the Centre for Baltic and East European Studies (CBEES) Södertörn University, Stockholm, t. 13, 2020, 67–78. balticworlds.com/reconstruction-of-contested-history/

Modern and National at the Same Time: The Dilemma of Lithuanian Architecture of the Interwar Period, Nicht nur Bauhaus. Netzwerke der Moderne in Mitteleuropa. Not just Bauhaus. Networks of Modernity in Central Europe, sud. B. Störtkuhl, R. Makała, Schriften des Bundesinstituts für Kultur und Geschichte der Deutschen im östlichen Europa, t. 77, Berlin-Boston: De Gruyter/Oldenburg, 2020, 235–259. www.degruyter.com/view/title/557834

Giedrė Jankevičiūtė, Osvaldas Daugelis, Collecting Art in the Turmoil of War: Lithuania in 1939–1944, Art History & Criticism, t. 16, 2020, 35–63. DOI: 10.2478/mik-2020-0003

Dujokaukės įvaizdis Lietuvos XX a. 4 dešimtmečio vizualinėje kultūroje: karo nuojautos ženklai, Kaukė ir veidas: atvaizdo istorijos ir teorijos aspektai, sud. T. Račiūnaitė, Acta academia artium vilnenis, t. 96, 2020, 260–285. DOI: 10.37522/aaav.96.2020.53

Giedrė Jankevičiūtė, Laima Laučkaitė, Expressionism in Lithuania: from German Artistic Import to National Art, The Routledge Companion to Expressionism in a Transnational Context, I. Wünsche (ed.), New York, London: Taylor and Francis, 2019, 134–157. www.routledge.com/The-Routledge-Companion-to-Expressionism-in-a-Transnational-Context/Wunsche/p/book/9781138712553

Sudaryti leidiniai

Giedrė Jankevičiūtė, Sigutė Clebinskaitė, 7 diena. Petras Repšys. Metalo raižiniai, kat., Vilnius: Vilniaus grafikos meno centras, 2026.

Giedrė Jankevičiūtė, Laima Laučkaitė, Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika.“ Gedenkschrift. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos dailės istorikų draugija, 2025.

Lietuvos balsas Šaltojo karo metais. The Voice of Lithuania during the Cold War, kat. Vilnius: Bažnytinio paveldo muziejus, 2024.

Modernism and Migration: The Movement of Artists and Ideas. Meno istorijos studijos/Art History Studies, t. 14, 2023.

Giedrė Jankevičiūtė, Andrzej Szczerski, Wilno, Vilnius, Vilne 1918–1948: jedno miasto – wiele opowieści, kat., Kraków: Muzeum Narodowe w Krakowie, 2023.

Jankevičiūtė, Giedrė, Andrzej Szczerski, Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug pasakojimų, kat., Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2023.

Giedrė Jankevičiūtė, Daina Kamarauskienė, Žalia, kat., Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2023.

Nepatogus paveldas. Meno istorijos studijos/Art History Studies, t. 9, 2021.

Sunkus amžius, kat., Vilnius: MO muziejus, 2021.

Petras Repšys: darbai, kat., Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2021.

Moksliniai projektai

„Daugiakalbio Lietuvos avangardo kultūriniai tinklai: žurnalų MUBA ir Yung Vilne tyrimai“, finansuojamas pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) programą „Mokslininkų grupių tyrimai“, 2024–2026 (tyrėja).

„Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai“, finansuojamas pagal Lietuvos mokslo tarybos (LMT) programą „Lituanistiniai tyrimai ir sklaida 2016–2024 m.“, 2022–2024 (tyrėja).

„Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug pasakojimų“, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Krokuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos kultūros tyrimų instituto, 2022–2023 (tyrėja).

„Nutildytų menininkų kūryba okupaciniais laikotarpiais“, 2021, individualus projektas, finansuotas pagal Vilniaus savivaldybės Vilniaus istorijos tyrimų programą.

„Lietuvos balsas Šaltojo karo metais: lietuvių koplyčios Vašingtono National Shrine ir Šv. Petro bazilikoje Vatikane“, finansuotas pagal LMT programa „Mokslininkų grupių tyrimai“, 2020–2022 (projekto vadovė ir tyrėja).