Humanitar. m. dr., vyresn. m. d.
El.paštas: erika.grigoraviciene@gmx.net
1983–1989 m. studijavo dailės istoriją Dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). 1995–1996 m. stažavosi Vienos universitete. 2001 m. VDA apgynė menotyros daktaro disertaciją „Antropologinės XX a. 7–10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailės dimensijos“. Nuo 2004 m. dirba LKTI (iki 2010 m. – KFMI). 2002–2007 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, 2013–2018 m. skaitė dailės istorijos ir vizualumo teorijų kursus Vilniaus universitete. Nuo 1995 m. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA), nuo 2016 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos, nuo 2019 m. – Lietuvos dailės istorikų draugijos narė.
Monografijos:
Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Interse, 2017, ISBN 978–9955–548–57–7.
Vaizdinis posūkis: vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011, ISBN 978–9955–868–43–9.
Svarbiausios publikacijos:
Kartu mąstyti ir pasakoti istorijas: dailės kūrinys kaip bendrininkas, Kaip pasakoti apie meną? Dailės istorija, kritika, tekstai ir pasakojimai Lietuvoje, sud. L. Michelkevičė, A. Trakšelytė, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 107, 2022, p. 156–178.
Kęstutis Grigaliūnas: dramblys gabaliukais, teksto aut. E. Grigoravičienė, sud. E. Grigoravičienė, K. Grigaliūnas, Vilnius: Dailininkų sąjungos galerija, 2022. ISBN 978-609-95448-6-1.
Trečiosios kartos pasakojimas: Natalija Arlauskaitė, Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, Colloquia, t. 46, Vilnius: Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 183–193.
Intermedialumas ir bioįvairovė XX a. 9–10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailėje, arba Dviejų kengūrų pasakojimas, Fotografija: tarpininkės vaidmenys kultūroje, sud. A. Narušytė, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 99, 2020, p. 206–241.
Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų iš MO muziejaus kolekcijos, teksto aut. ir sud. E. Grigoravičienė, Vilnius: MO muziejus, 2020. ISBN 9786098136234.
Modernizacija, (post)modernizmai, naujasis modernizmas: Lietuvos dailės nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos istorijos sąvokos, Ar buvo tylusis modernizmas Lietuvoje?, sud. E. Lubytė, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 95, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2019, p. 55–87.
Gyvūnas – žmogus – robotas, parodos katalogas, dalies tekstų aut. E. Grigoravičienė, sud. E. Grigoravičienė, U. Paberžytė, Vilnius: MO muziejus, 2019, ISBN 978-609-8136-18-0.
Lietuvos grafika nuo 1960 metų iš MO muziejaus rinkinio, teksto aut. ir sud. E. Grigoravičienė, Vilnius: MO muziejus, 2018. ISBN 978-609-8136-14-2.
Vaizdas, žodis ir vaizdinys šiuolaikiniame mene, Vaizdų tekstai – tekstų vaizdai, sud. L. Balaišytė, E. Grigoravičienė, Dailės istorijos studijos, t. 7, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, p. 235–267.
Vaizdas ir žodis šiuolaikinėje dailėje, Vaizdo kontrolė, sud. E. Grigoravičienė, Dailės istorijos studijos, t. 6, 2014, p. 266–288.
Brutali erotika ir reikšminga forma: Vinco Kisarausko kūrybos epizodas, Menotyra, 2013, t. 20, nr. 4, p. 342–358.
Vaizdinis posūkis dailėtyroje, Vizualioji kultūra: problemos ir interpretacijos, sud. M. Saukaitė, Acta Academiae Artium Vilnensis 64, Vilnius: VDA leidykla, 2012, p. 11–19.
Leviatano išlikimas: politinė ikonografija ir bjaurasties estetika vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyboje, Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai, sud. J. Liškevičienė, S. Maslauskaitė, G. Surdokaitė, Acta Academiae Artium Vilnensis 65–66, Vilnius: VDA leidykla, 2012, p. 435–455.
Klasikiniai eksperimentai vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyboje, Menotyra, 2008, t. 15, nr. 2, p. 21–32.
Sovietmečio atminimo erdvės: menas ir memuarai, Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema, sud. L. Balaišytė, A. Kaladžinskaitė, Dailės istorijos studijos 3, Vilnius: KFMI, 2008, p. 151–176.
Asmenybės kultas Lietuvos dailėje po „asmenybės kulto“, Asmenybė: menas, istorija, dabartis, sud. R. Vasinauskaitė, Kultūrologija 15, Vilnius: KFMI, 2007, p. 306–338.
Sovietmečio dailė: tyrimų prasmės ir metodologijos klausimai, Lietuvos dailės istorikų draugijos biuletenis 2006, Vilnius: VDA leidykla, p. 21–26.
Kartotė be pirmavaizdžio: referentinio sąlyčio paradigma, Kūrinys, menininkas, erdvė, sud. M. Iršėnas, Acta Academiae Artium Vilnensis 39, Vilnius: VDA leidykla, 2005, p. 83–97.
Tema, gyvenimas, žmogus – kūrybiškosios socrealizmo plėtros gairės, Menotyra, 2005, nr. 3 (40), Vilnius: LMA leidykla, 2005, p. 28–41.
Įsivaizdinta ir naikinama lytis: šiuolaikinių Lietuvos menininkų poros, Pažymėtos teritorijos, sud. L. Jablonskienė, R. Goštautienė, Vilnius: Tyto alba, 2005, p. 105–133 (bendraautorė – J. Daubaraitė).
Publikacijos internete:
Dailė: Tapyba [Lietuvos tapybos nuo 1960 m. iki šių dienų istorija]. Grafika [Lietuvos grafikos nuo 1960 m. iki šių dienų istorija]. Skulptūra [Lietuvos skulptūros nuo 1960 m. iki šių dienų istorija]. XX a. pabaigos naujasis menas [pirmasis šiuolaikinio meno dešimtmetis], XX a. II pusės – XXI a. Lietuvos kultūros istorija, Modernaus meno muziejaus internetinis projektas, lietuvių ir anglų k., 11 a. l., il., bibliogr.
http://www.mmcentras.lt/kulturos–istorija/kulturos–istorija/6871.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |