Erika GRIGORAVIČIENĖ

Humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja
ORCID: https://orcid.org/0009-0004-7306-2509
El.paštas: erika.grigoraviciene@gmail.com

1983–1989 m. studijavo dailės istoriją Dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). 1995–1996 m. stažavosi Vienos universitete. 2001 m. VDA apgynė menotyros daktaro disertaciją „Antropologinės XX a. 7–10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailės dimensijos“. Nuo 2004 m. LKTI Dailėtyros skyriaus mokslo darbuotoja (iki 2010 m. – KFMI), nuo 2011 m. – Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2025 m. – skyriaus vadovė. Ilgalaikės LKTI mokslo tyrimų programos „Meno (ne)autonomijos tyrimai“ vadovė; jungtinės LKTI, LMTA ir VDA Menotyros doktorantūros komiteto narė. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA), Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailės istorikų draugijos narė. 2002–2007 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, 2013–2018 m. skaitė dailės istorijos ir vizualumo teorijų kursus Vilniaus universitete. Surengė mokslinių konferencijų („Menas ir mokslas: hibridizacijos aspektai“, LKTI, 2024 ir kt.), sudarė tęstinių mokslo leidinių (Menas ir politika. Meno istorijos studijos, t. 16, 2024 ir kt.). Kuravo parodų, parengė parodų katalogų, dailės albumų su studijos apimties tekstais; publikavo apie 250 parodų recenzijų ir kitokių tekstų kultūros spaudoje. Apdovanota LR Vyriausybės kultūros ir meno premija (2024).

Svarbiausios tyrimų sritys – šiuolaikinė dailė, posthumanistinė prieiga dailėtyroje, dailės (ne)autonomijos aspektai.

Monografijos

Bioįvairovė ir hibridinė raiška šiuolaikinėje dailėje, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2024. ISBN 978-609-8231-77-9.

Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Interse, 2017. ISBN 978–9955–548–57–7.

Vaizdinis posūkis: vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011. ISBN 978–9955–868–43–9.

Svarbesnės publikacijos

Perskaityti iš naujo: Ingridos Korsakaitės Gyvybinga grafikos tradicija, Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika“. Gedenkschrift, sud. G. Jankevičiūtė, L. Laučkaitė, Vilnius: LKTI, Lietuvos dailės istorikų draugija, 2025, 315–336.

Šių dienų mirties šokis: Mindaugo Lukošaičio piešinių serija Z (2022), Menas ir politika, sud. E. Grigoravičienė, Meno istorijos studijos/Art History Studies, t. 16, 2024, 29–54.

From a Critique of the Soviet Systems to a Critique of Anthropocentrism: Strategies of Transgression and Subversion in the Paintings of The Five, Kunstiteaduslikke/ Studies on Art and Architekture, t. 32/ 1–2, Tallinn, 2023, 94–121.

Thinking with Pictures: On the (Political) Relevance of the Lithuanian Art of the Late Soviet Period, Proceedings of the Art Museum og Estonia, t. 13 [18], Tallinn, 2023, 137–152.

Kartu mąstyti ir pasakoti istorijas: dailės kūrinys kaip bendrininkas, Kaip pasakoti apie meną? Dailės istorija, kritika, tekstai ir pasakojimai Lietuvoje, sud. L. Michelkevičė, A. Trakšelytė, Acta academiae artium vilnensis, t. 107, 2022, 156–178.

Kęstutis Grigaliūnas: dramblys gabaliukais, Vilnius: Dailininkų sąjungos galerija, 2022. ISBN 978-609-95448-6-1.

Trečiosios kartos pasakojimas: Natalija Arlauskaitė, Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, Colloquia, t. 46, 2021, 183–193.

Intermedialumas ir bioįvairovė XX a. 9–10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailėje, arba Dviejų kengūrų pasakojimas, Fotografija: tarpininkės vaidmenys kultūroje, sud. A. Narušytė, Acta academiae artium vilnensis, t. 99, 2020, 206–241.

Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų iš MO muziejaus kolekcijos, Vilnius: MO muziejus, 2020. ISBN 9786098136234.

Modernizacija, (post)modernizmai, naujasis modernizmas: Lietuvos dailės  nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos istorijos sąvokos, Ar buvo tylusis modernizmas Lietuvoje?, sud. E. Lubytė, Acta academiae artium vilnensis, t. 95, 2019, 55–87.

Gyvūnas – žmogus – robotas, parodos katalogas, dalies tekstų aut. E. Grigoravičienė, sud. E. Grigoravičienė, U. Paberžytė, Vilnius: MO muziejus, 2019, ISBN 978-609-8136-18-0.

Lietuvos grafika nuo 1960 metų iš MO muziejaus rinkinio, Vilnius: MO muziejus, 2018. ISBN 978-609-8136-14-2.

Vaizdas, žodis ir vaizdinys šiuolaikiniame mene, Vaizdų tekstai – tekstų vaizdai, sud. L. Balaišytė, E. Grigoravičienė, Dailės istorijos studijos, t. 7, 2016, 235–267.

Vaizdas ir žodis šiuolaikinėje dailėje, Vaizdo kontrolė, sud. E. Grigoravičienė, Dailės istorijos studijos, t. 6, 2014, 266–288.

Brutali erotika ir reikšminga forma: Vinco Kisarausko kūrybos epizodas, Menotyra, t. 20, 2013, 342–358. 

Vaizdinis posūkis dailėtyroje, Vizualioji kultūra: problemos ir interpretacijos, sud. M. Saukaitė, Acta academiae artium vilnensis, t. 64, 2012, 11–19.

Leviatano išlikimas: politinė ikonografija ir bjaurasties estetika vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyboje, Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai, sud. J. Liškevičienė, S. Maslauskaitė, G. Surdokaitė, Acta academiae artium vilnensis 65–66, 2012, 435–455. 

Klasikiniai eksperimentai vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyboje, Menotyra, t. 15, 2008, 21–32.

Sovietmečio atminimo erdvės: menas ir memuarai, Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema, sud. L. Balaišytė, A. Kaladžinskaitė, Dailės istorijos studijos, t. 3, 2008, 151–176.

Asmenybės kultas Lietuvos dailėje po „asmenybės kulto“, Asmenybė: menas, istorija, dabartis, sud. R. Vasinauskaitė, Kultūrologija, t. 15, 2007, 306–338.

Art and Politics in Lithuania from the Late 1950s to the Early 1970s, Art and Politics: Case-studies from Eastern Europe, MIK, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2007, 71–78.

Sovietmečio dailė: tyrimų prasmės ir metodologijos klausimai, Lietuvos dailės istorikų draugijos biuletenis 2006, Vilnius: VDA leidykla, 21–26.

Kartotė be pirmavaizdžio: referentinio sąlyčio paradigma, Kūrinys, menininkas, erdvė, sud. M. Iršėnas, Acta academiae artium vilnensis, t. 39, 2005, 83–97.

Tema, gyvenimas, žmogus – kūrybiškosios socrealizmo plėtros gairės, Menotyra, t. 40, 2005, 28–41.

Erika Grigoravičienė, Jurga Daubaraitė, Įsivaizdinta ir naikinama lytis: šiuolaikinių Lietuvos menininkų poros, Pažymėtos teritorijos,  sud. L. Jablonskienė, R. Goštautienė, Vilnius: Tyto alba, 2005, 105–133.

The Others Are Me, Or the Emergence and the Distinctiveness of Lithuanian Contemporary Art, The Others Are Me. The Social Instinct in Lithuanian Art, Krakow: Bunkier Sztuki, 2004, 6–13.