Humanitar. m. dr., vyresn. m. d.
El.paštas: erika.grigoraviciene@gmx.net
1983–1989 m. studijavo dailės istoriją Dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). 1995–1996 m. stažavosi Vienos universitete. 2001 m. VDA apgynė menotyros daktaro disertaciją „Antropologinės XX a. 7–10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailės dimensijos“. Nuo 2004 m. dirba LKTI (iki 2010 m. – KFMI). 2002–2007 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, 2013–2018 m. skaitė dailės istorijos ir vizualumo teorijų kursus Vilniaus universitete. Nuo 1995 m. Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA), nuo 2016 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos, nuo 2019 m. – Lietuvos dailės istorikų draugijos narė.
Monografijos:
Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Interse, 2017, ISBN 978–9955–548–57–7.
Vaizdinis posūkis: vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011, ISBN 978–9955–868–43–9.
Svarbiausios publikacijos:
Kartu mąstyti ir pasakoti istorijas: dailės kūrinys kaip bendrininkas, Kaip pasakoti apie meną? Dailės istorija, kritika, tekstai ir pasakojimai Lietuvoje, sud. L. Michelkevičė, A. Trakšelytė, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 107, 2022, p. 156–178.
Kęstutis Grigaliūnas: dramblys gabaliukais, teksto aut. E. Grigoravičienė, sud. E. Grigoravičienė, K. Grigaliūnas, Vilnius: Dailininkų sąjungos galerija, 2022. ISBN 978-609-95448-6-1.
Trečiosios kartos pasakojimas: Natalija Arlauskaitė, Nuožmi taika: žlugusių režimų fotografija dokumentiniame kine, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2020, Colloquia, t. 46, Vilnius: Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas, 2021, p. 183–193.
Intermedialumas ir bioįvairovė XX a. 9–10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailėje, arba Dviejų kengūrų pasakojimas, Fotografija: tarpininkės vaidmenys kultūroje, sud. A. Narušytė, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 99, 2020, p. 206–241.
Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų iš MO muziejaus kolekcijos, teksto aut. ir sud. E. Grigoravičienė, Vilnius: MO muziejus, 2020. ISBN 9786098136234.
Modernizacija, (post)modernizmai, naujasis modernizmas: Lietuvos dailės nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos istorijos sąvokos, Ar buvo tylusis modernizmas Lietuvoje?, sud. E. Lubytė, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 95, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2019, p. 55–87.
Gyvūnas – žmogus – robotas, parodos katalogas, dalies tekstų aut. E. Grigoravičienė, sud. E. Grigoravičienė, U. Paberžytė, Vilnius: MO muziejus, 2019, ISBN 978-609-8136-18-0.
Lietuvos grafika nuo 1960 metų iš MO muziejaus rinkinio, teksto aut. ir sud. E. Grigoravičienė, Vilnius: MO muziejus, 2018. ISBN 978-609-8136-14-2.
Vaizdas, žodis ir vaizdinys šiuolaikiniame mene, Vaizdų tekstai – tekstų vaizdai, sud. L. Balaišytė, E. Grigoravičienė, Dailės istorijos studijos, t. 7, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, p. 235–267.
Vaizdas ir žodis šiuolaikinėje dailėje, Vaizdo kontrolė, sud. E. Grigoravičienė, Dailės istorijos studijos, t. 6, 2014, p. 266–288.
Brutali erotika ir reikšminga forma: Vinco Kisarausko kūrybos epizodas, Menotyra, 2013, t. 20, nr. 4, p. 342–358.
Vaizdinis posūkis dailėtyroje, Vizualioji kultūra: problemos ir interpretacijos, sud. M. Saukaitė, Acta Academiae Artium Vilnensis 64, Vilnius: VDA leidykla, 2012, p. 11–19.
Leviatano išlikimas: politinė ikonografija ir bjaurasties estetika vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyboje, Lietuvos kultūros karališkasis dėmuo: įvaizdžiai, simboliai, reliktai, sud. J. Liškevičienė, S. Maslauskaitė, G. Surdokaitė, Acta Academiae Artium Vilnensis 65–66, Vilnius: VDA leidykla, 2012, p. 435–455.
Klasikiniai eksperimentai vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyboje, Menotyra, 2008, t. 15, nr. 2, p. 21–32.
Sovietmečio atminimo erdvės: menas ir memuarai, Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema, sud. L. Balaišytė, A. Kaladžinskaitė, Dailės istorijos studijos 3, Vilnius: KFMI, 2008, p. 151–176.
Asmenybės kultas Lietuvos dailėje po „asmenybės kulto“, Asmenybė: menas, istorija, dabartis, sud. R. Vasinauskaitė, Kultūrologija 15, Vilnius: KFMI, 2007, p. 306–338.
Sovietmečio dailė: tyrimų prasmės ir metodologijos klausimai, Lietuvos dailės istorikų draugijos biuletenis 2006, Vilnius: VDA leidykla, p. 21–26.
Kartotė be pirmavaizdžio: referentinio sąlyčio paradigma, Kūrinys, menininkas, erdvė, sud. M. Iršėnas, Acta Academiae Artium Vilnensis 39, Vilnius: VDA leidykla, 2005, p. 83–97.
Tema, gyvenimas, žmogus – kūrybiškosios socrealizmo plėtros gairės, Menotyra, 2005, nr. 3 (40), Vilnius: LMA leidykla, 2005, p. 28–41.
Įsivaizdinta ir naikinama lytis: šiuolaikinių Lietuvos menininkų poros, Pažymėtos teritorijos, sud. L. Jablonskienė, R. Goštautienė, Vilnius: Tyto alba, 2005, p. 105–133 (bendraautorė – J. Daubaraitė).
Publikacijos internete:
Dailė: Tapyba [Lietuvos tapybos nuo 1960 m. iki šių dienų istorija]. Grafika [Lietuvos grafikos nuo 1960 m. iki šių dienų istorija]. Skulptūra [Lietuvos skulptūros nuo 1960 m. iki šių dienų istorija]. XX a. pabaigos naujasis menas [pirmasis šiuolaikinio meno dešimtmetis], XX a. II pusės – XXI a. Lietuvos kultūros istorija, Modernaus meno muziejaus internetinis projektas, lietuvių ir anglų k., 11 a. l., il., bibliogr.
http://www.mmcentras.lt/kulturos–istorija/kulturos–istorija/6871.
