Auksė KALADŽINSKAITĖ–JOCIENĖ

Humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja
El. paštas: kaladzinskaite.aukse@gmail.com
https://orcid.org/0000-0001-9173-7726

2000 m. baigė dailės istorijos ir teorijos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1998 m. dirba Lietuvos kultūros tyrimų institute (iki 2010 m. – Kultūros, filosofijos ir meno institutas) Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriuje. 2005 m. apgynė daktaro disertaciją „Vilniaus vėlyvojo baroko meno rinka“. 2011–2012 m. VU atliko podoktorantūros stažuotę (LMT podoktorantūros programa). Lietuvos dailės istorikų draugijos narė.

Mokslinių tyrimų sritis – LDK dailės ir architektūros istorija.

Svarbiausios mokslinės publikacijos

Vilniaus ir Karaliaučiaus meniniai ryšiai XVIII a. pirmoje pusėje: drožėjai, Svetimas, tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas. Vizualiųjų menų tekstai, 2025 nr. 2, Vilnius: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 41–92.

Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia: prototipo ir autoriaus problema, Acta academiae artium vilnensis, t. 114, 2024, 69‒103. DOI:10.37522/aaav.114.2024.249

Architektai Fontanos Abiejų Tautų Respublikoje. Klano istorija, Menotyra, t. 27, 2020, 1‒14.

Giuseppe Fontana – architektas ir bajoras: giminės istorija, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: luomas, pašaukimas, užsiėmimas, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, XVIII amžiaus studijos, t. 5, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019, 271–282. https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2022/01/2019-xviii-a.-studijos-t.-5-13-aukse-kaladzinskaite-giuseppe-fontana-p.-271-283.pdf doi.org/10.33918/23516968-005002

Architektas Domenico Fontana: autorystės labirintuose, Menotyra,  t. 25, 2018, 259–277.

Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios statyba XVIII a. ir naujas vardas LDK architektūros istorijoje, Menotyra, t. 21, 2014, 53–64.

Vilniaus baroko mokyklos sklaida Livonijos, Polocko, Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijose, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių, sud. R. Šmigelskytė–Stukienė, XVIII amžiaus studijos, t. 1, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2014, 242–258.

Nauji architektūros  istorijos šaltiniai: architektas Juozapas Fontana, Menotyra, t. 19, 2012, 285‒300.

Twórcy wileńskiego baroku: architekt Joannes Valentinus Tobias de Dyderszteyn, Biuletyn Historii Sztuki, 2011, nr. 3‒4, 415‒437.

Mistinių sužadėtuvių iškilmės Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje XVIII a., Acta academiae artium vilnensis, t. 54, Vilnius, 2009, 76–83.

Vilniaus benediktinių vyresniųjų portretų rinkinys: XVIII–XX a., Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a.), sud. L. Balaišytė, A. Kaladžinskaitė, Dailės istorijos studijos, t. 3, 2008, 24‒42.

Benediktiniškoji ikonografija Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, Vilnius, 2008, 216‒235.

Žemaitijos vyskupų Antano Dominyko Tiškevičiaus ir Jono Dominyko Lopacinskio architektūros užsakymai, Menotyra, t. 14, 2007,  32–43.

Projekt Johanna Christopha Glaubitza na skrynię cechu konwisarzy, Biuletyn Historii Sztuki, 2007, nr. 1–2, 125–128.

Nauji duomenys apie Liachovičių pilies statybą, Menotyra, 2006, nr. 2, 29−34.

Brolijų dailės užsakymai Vilniuje XVIII a., Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai, Dailės istorijos studijos, t. 2, 2006, 145‒164.

Svetimšaliai dailininkai XVIII a. Vilniuje, Menotyra, 2004 nr. 2, 7–13.

XVI‒XVIII a. Vilniaus amatininkų cechai ir jų altoriai, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 24, 2004, 89‒113.

Sudaryti mokslo leidiniai:

Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a.), sud. L. Balaišytė, A. Kaladžinskaitė, Dailės istorijos studijos, t. 3, 2008.

Straipsniai enciklopedijose, žodynuose:

Dyderszteyn, Joann Valentinus Tobias de,  AllgemeinesKünstler–Lexicon, t. 31, München, Leipzig, 2002.

Frezer, Jan Wilhelm, AllgemeinesKünstler–Lexicon, t. 45, München, Leipzig, 2005.

Jermaszewski, Józef, AllgemeinesKünstler–Lexicon, t. 78, München, Leipzig, 2013.

Lietuvos dailininkų žodynas, t. 1: XVI–XVIII a., sud. Aistė Paliušytė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005.