Auksė KALADŽINSKAITĖ–JOCIENĖ

Humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja
El. paštas: kaladzinskaite.aukse@gmail.com
https://orcid.org/0000-0001-9173-7726

2000 m. baigė dailės istorijos ir teorijos studijas Lietuvos dailės akademijoje. Nuo 1998 m. dirba Lietuvos kultūros tyrimų institute (iki 2010 m. – Kultūros, filosofijos ir meno institutas) Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriuje. 2005 m. apgynė daktaro disertaciją „Vilniaus vėlyvojo baroko meno rinka“. 2011–2012 m. podoktorantūros stažuotoja VU (LMT podoktorantūros programa). Lietuvos dailės istorikų draugijos narė.

Mokslinių interesų sritys: LDK XVIII a. dailė ir architektūra; XVII–XVIII a. vienuolijų kultūra.

Pagrindinės mokslinės publikacijos:

Architektai Fontanos Abiejų Tautų Respublikoje. Klano istorija, Menotyra. 2020, T. 27, Nr. 1, p. 1-14.

Giuseppe Fontana – architektas ir bajoras: giminės istorija, XVIII amžiaus studijos. T. 5. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: luomas, pašaukimas, užsiėmimas. Sud. R. Šmigelskytė–Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019, p. 271–282.

Architektas Domenico Fontana: autorystės labirintuose, Menotyra,  2018, T. 25, Nr. 4, p. 259–277.

Rudaminos Švč. Trejybės bažnyčios statyba XVIII a. ir naujas vardas LDK architektūros istorijoje, Menotyra, 2014, T. 21, Nr. 1, p. 53–64.

Vilniaus baroko mokyklos sklaida Livonijos, Polocko, Vitebsko ir Mstislavlio vaivadijose, XVIII amžiaus studijos, T. 1. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių, sud. R. Šmigelskytė–Stukienė, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, 2014, p. 242–258.

Витебский костёл святого Антония: история и архитектура, Віцебскія старажытнаці: матэрыялы навук. канф. / Упр. ідэалагічнай работы, культуры і па справах моладзі Віцеб. аблвыканкама, Віцеб. абл. краязн. музей; рэдкал.: Г.У. Савіцкі [і інш.], Мінск, 2013, p. 139–147.

Деятельность архитектора Иосифа Фонтана  в Великом княжестве Литовском, Актуальные проблемы теории и истории искусства: сб. науч. статей, Вып. 3. / Под ред. С. В. Мальцевой, Е. Ю. Станюкович–Денисовой. – Санкт–Петербург: НП–Принт, 2013,  p. 437‒443.

Nauji architektūros  istorijos šaltiniai: architektas Juozapas Fontana, Menotyra, 2012, T. 19, Nr. 4, p. 285‒300.

Twórcy wileńskiego baroku: architekt Joannes Valentinus Tobias de Dyderszteyn, Biuletyn Historii Sztuki, 2011, nr 3‒4, p. 415‒437.

Mistinių sužadėtuvių iškilmės Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje XVIII a., Acta Academiae artium Vilnensis: Iškilmės ir kasdienybė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir jos kontekstuose, Vilnius, 2009, p. 76–83.

Vilniaus benediktinių vyresniųjų portretų rinkinys: XVIII–XX a., Dailės istorijos studijos, t. 3. Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a.), sud. L. Balaišytė ir A. Kaladžinskaitė, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008, p. 24‒42.

Benediktiniškoji ikonografija Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, Vilnius, 2008, p. 216‒235.

Žemaitijos vyskupų Antano Dominyko Tiškevičiaus ir Jono Dominyko Lopacinskio architektūros užsakymai, Menotyra, 2007,  T. 14, Nr. 2, p. 32–43.

Projekt Johanna Christopha Glaubitza na skrynię cechu konwisarzy, Biuletyn Historii Sztuki, 2007, Nr. 1–2, p. 125–128.

Nauji duomenys apie Liachovičių pilies statybą, Menotyra, 2006, Nr. 2, p. 29−34.

Brolijų dailės užsakymai Vilniuje XVIII a., Dailės istorijos studijos, t. 2: Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai, Vilnius, 2006, p.145‒164.

Svetimšaliai dailininkai XVIII a. Vilniuje, Menotyra, 2004, Nr. 2, p. 7–13.

Sudaryti mokslo leidiniai:

Dailės istorijos studijos t. 3: Ars memoriae: atmintis – dailės funkcija ir tema (XVIII–XXI a.), Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008 (kartu  su Lina Balaišyte).