Studijos „Tarybmečio dailininkų „laisvos kūrybos zona““ leidyba, Vytautas Rubavičius

Studijoje kūrybinės laisvės ir antitarybiškumo aspektu gvildenama keletas iškilių lietuvių XX a. antros pusės dailininkų modernistų Vinco Kisarausko, Vincento Gečo ir Jono Švažo paveikslų. Pirmiausia aptariami esminiai tarybmečio prisiminimo ypatumai, iškeliant tarybinio gyvenimo būdo nuovokos svarbą suvokiant ano meto dokumentus, liudijimus ir meno kūrinius.  Pasitikint įvairiais dokumentais dažniausiai apeinamos labai svarbios dokumentų interpretavimo problemos, kurios yra susijusios su jokiuose rašytiniuose šaltiniuose nefiksuojamomis kasdienio gyvenimo „taisyklėmis“, taip pat ir dokumentų parengimo, derinimo ir priėmimo aplinkybėmis, socialinių santykių terpe. Menininkai veikė gundomi savo kūryba tarnauti valdžiai ir gerai gyventi, reikštis visuomeniniame gyvenime, pelnyti visuomenės dėmesį ir valdžios pagarbos ženklus, o sykiu labai aiškiai suvokdami, kokios represijos, lageriai ar nebūtis laukia neklusniųjų. Menininkų „laisvės zona” buvo jų kūrybinio apsisprendimo išdava, kurią galėjo palaikyti ir institucinė bei tyliai pritarianti kai kurių kolegų aplinka. Toje kūrybinės „laisvės zonoje” menininkai savo kūriniais įvairiais būdais oponavo oficialiajai ideologijai, o kai kuriuose darbuose žymu aiškus antitarybiškumas. Šis kūrybos aspektas aiškinamas svarstant, kaip paveikslais tam tikros prasmės ir nuorodos į „ištremtą atmintį“ vaizduojamos nuslepiant ir nuslepiamos vaizduojant. Atkreipiamas dėmesys į ypatingą Gečo, kaip aukščiausios partinės nomenklatūros atstovo -- Dailės instituto prorektoriaus, o vėliau ilgamečio rektoriaus, kurtą ir palaikytą institucinę „laisvesnės kūrybinės zonos” aplinką. Autorius teigia, kad suvokimas priklauso nuo besikeičiančio gyvosios atminties ir socialinės žinijos turinio, taip pat nuo socialinių sluoksnių gebėjimo tą turinį įsisąmoninti. Šiuo atžvilgiu svarbu atsižvelgti į tai, kad pokario metais buvo pertraukta natūrali gyvosios atminties perdava, tad tarybinės mokyklos auklėtam jaunimui tapo sunku suvokti kai kurias vyresniųjų menininkų kūrybines aliuzijas, užkoduotas prasmes, vadinasi, ir įsisąmoninti bendresnį istorinį pasakojimą.

Rezultatas: Rubavičius, Vytautas. Tarybmečio dailininkų „laisvos kūrybos zona“ [„Free Creativity Zone" of Soviet era Artists]. Vilnius: LKTI, 2020. 80 p. ISBN 978-6098-231-24-3
https://www.lkti.lt/tarybmecio-dailininku-laisvo-kurybos-zona/