Projekto metu buvo tiriamas kryždirbystės paveldas, skirtas įamžinti Lietuvos Respublikos valstybingumo sukaktis. Tyrime dėmesys buvo telkiamas į 1928 m. iškilmingai švęstą atkurtos valstybės 10-ties metų jubiliejų ir ta proga dailininko Adomo Varno ir jo studentų sukurtus kryždirbystės objektų projektus, kurie galutinai įteisino puošnų kryžių, stogastulpį ar koplytstulpį kaip lietuviško paminklo modelį. Analizuota, kaip XIX a. pab. – XX a. pr. tradicinis medinis puošnus kryžius tapo nacionalinio tapatumo ženklu. Išsamiai išnagrinėta Vyriausiojo komiteto Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų atgijimo sukaktuvėms ruošti veikla ir jo pateikti švenčių scenarijai, kuriais vadovavosi visa šalis. Tyrimo metu buvo identifikuoti pirmavaizdžiai, pagal kuriuos kurti projektai, taip pat išaiškinti pagal projektus pastatyti paminklai, ištirta jų ikonografija. Atskleistas tarpukariu sukurtų atminimo ženklų poveikis tautinės savivokos ugdymui. Parodyta, kad 1928 m. suprojektuoti kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai įtvirtino tradicinio lietuviško, t. y. gausiai dekoruoto paminklo vaizdinį. Įvertinta šios paminklų akcijos reikšmė tolesnei kryždirbystės raidai iki šių dienų, nustatyta ir neigiama šios akcijos pusė – pagal projektus pastatyti kryžiai paspartino medinių memorialinių paminklų formų ir puošybos regioninių savitumų maišymąsi.
Rezultatai: 2018 m. išleista monografija „Paminklai Lietuvos valstybingumui įamžinti: tarpukario kryždirbystė“ (autorės Skaidrė Krikštopaitytė-Urbonienė, Skirmantė Smilingytė-Žeimienė). Knygą sudaro įvadas, 3 skyriai ir sąvadas (1928 m. sukurti projektai ir pagal juos pastatyti kryždirbystės paminklai), pabaigos žodis, santrauka anglų k., šaltinių ir literatūros sąrašas, iliustracijų sąrašas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. Monografija gausiai iliustruota, jos apimtis – 368 psl.
https://www.lkti.lt/paminklai-lietuvos-valstybingumui-iamzinti-tarpukario-kryzdirbyste/
Rezultatai viešinti trijose tarptautinėse konferencijose (Vokietijoje, JAV, Lietuvoje), viešoje paskaitoje Vilniuje.
