VIII VDU ir LKTI doktorantų seminaras_kovo 5 d.

DOKTORANTŲ SEMINARAI

Informuojame, kad 2024 m. kovo 5 d. vyks aštuntasis VDU ir LKTI doktorantų seminaras.

Prelegentas – VDU filosofijos doktorantas Linartas Tuomas, kurio pranešime bus nagrinėjama libidinės ekonomijos teorija. Pranešimą komentuos kviestiniai mokslininkai: dr. Kasparas Pocius ir dr. Denis Petrina.

Pranešimo pavadinimas: „Libidinės ekonomijos teorija: komplikuota Freudo ir Marxo santuoka“

Santrauka: Libidinės ekonomijos teoriją informatyviausiai apibrėžia Lyotard’o aksioma: kiekviena politinė ekonomija yra libidinė. Nepaisant šios formulės monolitiškumo, „libidinė ekonomija“ filosofijos, ypač materializmo, tradicijoje egzistuoja kaip skėtinis terminas, priglaudžiantis aibę idėjiškai disonuojančių paradigmų: froidiškąjį marksizmą, poststruktūralistinį nyčizmą, Liublianos mokyklos lakanizmą ir kelis sunkiau klasifikuojamus atvejus. Visas šias kryptis jungia bent viena fundamentali charakteristika: varijuojanti psichoanalizės ir filosofijos – Freudo ir Marxo – sintezė.

Šiame pranešime teigiama, kad ši sintezė nėra savaime sklandi: ji veikiau pasireiškia kaip dialektinis ir konfliktinis ne-santykis – plyšys, trūkis, praraja. Pastaroji sąsaja per atsiejimą generuoja teorinę problemą, todėl šio pranešimo tikslas yra libidinės ekonomijos teoriją konceptualizuoti ir rekonfigūruoti analizuojant filosofiškai, istoriškai ir metodologiškai komplikuotą Freudo ir Marxo „santuoką“. Tai – išsemta, bet neišsemiama tema. Tokioje konjunktūroje bus siekiama užsiimti ne elementaria Freudo ir Marxo komparatyvistika, o kompleksišku jųdviejų skrodimu, mėsinėjimu, autopsija.

Pranešime bus deklaruojama, kad Freudo ir Marxo ne-santykis produktyviausiai realizuojamas per metodo, formos ir modelio kategorijas. Šios išsidėstys greta klasinių antagonizmų ir marksistinės politikos, kuri bus svarstoma libido plastiškumo kontekste, įtrauksiančiame ir libidinės inžinerijos konceptą, demistifikuojantį geismą, varą ir pačią nesąmoningumo sritį. Libido, kaip ir kapitalizmas, yra ne natūrali esencija ir metafizinė duotybė, o istoriškai konstituojama ir socialiai reprodukuojama forma – judantis prieštaravimas. Libido yra ne tik tai, ko mes geidžiame, bet ir kodėl mes to geidžiame.

Galiausiai, siekiant aktualizuoti libidinės ekonomijos teorijos perspektyvą, bus brėžiama šiuolaikinį marksizmą stimuliuojančios „aklos priespaudos“ sąvokos trajektorija. Pastaroji įtvirtins tezę, kad Freudo ir Marxo ne-sintezė įmanoma tik kaip retroaktyvi procedūra, kurios revizijos nuolat kompulsyviai reikalauja istorija. Antropologijai simpatizuojančią psichoanalizę turime sutvirtinti marksizmu, o transistorinį idealizmą atsverti istoriniu materializmu. Kapitalizmas – ne represyvi kultūra, o abstrakčiu dominavimu disponuojanti vertės cirkuliacija. Vara be vairuotojo, organas be kūno, „akla priespauda“ – ne tik ekonominė, bet ir libidinė kapitalo galia. Marksizmas yra libidinis, arba jis – ne marksizmas.

Seminaro vieta: Lietuvos kultūros tyrimų institutas (Saltoniškių g. 58, Vilnius), 216 salė.

Seminaro data ir laikas: 2024 m. kovo 5 d. 17 val.

Trukmė: 90 min.

Iliustracija: Adolfas von Menzelis „Geležies apdirbimo staklės“ (šaltinis: Wikimedia Commons)