Paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug istorijų“ Krokuvos nacionaliniame muziejuje

Paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug istorijų“ Krokuvos nacionaliniame muziejuje

Krokuvos nacionaliniame muziejuje nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki rugsėjo 3 d. veikia dailės paroda „Vilnius, Wilno, Vilne 1918–1948: vienas miestas – daug istorijų“. Ją kuravo LKTI Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyriaus vyriausiosioji mokslo darbuotoja prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė ir Krokuvos nacionalinio muziejaus direktorius prof. hab. dr. Andrzej Szczerski.

Daugiatautį XX a. I pus. Vilniaus veidą pristatanti paroda – bendras Lietuvos ir Lenkijos kuratorių ir atminties institucijų kūrinys. Parodą inicijavo ir bendromis jėgomis surengė Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Krokuvos nacionalinis muziejus, bendradarbiaujant Varšuvos nacionaliniam muziejui,

Parodos proga išleistas dvikalbis katalogas lenkų ir anglų kalbomis, kurio leidybos partneris yra Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Kataloge publikuojami šie LKTI mokslininkų tekstai:

Giedrė Jankevičiūtė „Kuratorių įvadas“ (su Andrzej Szczerski), „Petras Rimša kovoje dėl lietuviško Vilniaus“, „ Bronisław Jamontt (1886–1957)“, „Vilniaus kasdienybė Vilniaus dailėje“, „Dailininkų portretai ir autoportretai“ (su Ilona Mažeikiene), „Jerzy Hoppen (1891–1969)“, „Šalia kanono“, „Józef Horyd / Jazef Goryd (1896–1939)“, „Fania (Uma) Olkienicka (1899–1943/1944)“, „Egzodas ir nostalgija“, „Užkonservuotas Vilniaus vaizdas“, „Vilniaus pėdsakas lenkų pokario kultūroje ir trys VDA studentai“

Laima Laučkaitė „Aplankyk Vilnių – paminklų miestą: turistiniai plakatai ir vadovai po miestą“, „Tarpukario Vilniaus žydų dailė: atskirtis ir pakilimas“

Skirmantė Smilingytė-Žeimienė „Vilnietiškas Gailestingojo Jėzaus atvaizdas lietuviškoje maldingumo tradicijoje“

Jolanta Širkaitė „Józef Drozdowicz / Язэп Драздовiч (1888–1954)“

Gregory Michenaud fotografijose:

Paroda ir ją lydintis katalogas pirmą kartą kompleksiškai pristato Lietuvos ir Lenkijos atminties institucijose saugomus tarpukario, karo ir ankstyvo pokario Vilniaus meninę dokumentaciją: tapybos, grafikos, meninės fotografijos, skulptūros kūrinius ir jų reprodukcijas.

Dailės kūriniai ir fotografijos atskleidžia Vilniaus vaizdinį itin sudėtingu laikotarpiu: 1918–1948 m. miestas keliavo iš rankų į rankas, tapdamas tai Lenkijos, tai Lietuvos dalimi, jį buvo okupavusi nacistinė Vokietija ir sovietinė Rusija. Okupacijos ir karai radikaliai pakeitė gyventojų sudėtį ir socialinę struktūrą, paliko žiaurų pėdsaką Vilniaus materialiajame kūne – jo architektūroje ir urbanistikoje.

Septynių dalių pasakojimas atskleidžia, kaip to laiko Vilnių matė šio daugiautaučio ir daugiakultūrio miesto menininkai. Kolektyvinį Vilniaus paveikslą tarpukario metais pirmiausia kūrė lenkiškosios kultūros atstovai, tačiau labai svarbus šio vaizdinio dėmuo – lietuvių, žydų, baltarusių, rusų, ukrainiečių ir kitų tautybių vilniečių žvilgsnį liudijantys kūriniai.

Kuratoriai iš svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos muziejų, bibliotekų ir archyvų į parodą atrinko 267 kūrinius, iš kurių 110 atkeliavo iš Lietuvos. Greta plačiai žinomų ir ne kartą reprodukuotų Vilniaus dailės klasikų Ludomiro Sleńdzińskio, Bronisławo Jamontto, Michało Roubos, Jerzy Hoppeno, Jano Bułhako darbų pristatomi jaunosios kartos dailininkų Hannos Milewskos, Józefo Horydo, Hadassos Gurewicz-Grodzkos ir kt. paveikslai bei grafikos atspaudai. Dalis jų rodomi pirmą kartą.

Avangardo blyksnius neoklasicizmo tvirtovės vardą pelniusioje Vilniaus dailės scenoje reprezentuoja Vytauto Kairiūkščio ir jo bendražygio Władysławo Strzemińskio tapyba, Bauhauso auklėtinio Moi Vero (Mojżesz Raviv-Vorobeichic) fotografijos, Benciono Michtomo akvarelės ir garsusis Zbigniewo Pronaszko paminklo Adomui Mickevičiui maketas.

Vilniaus vaizdinį išplečia „lietuviškasis segmentas“, suformuotas iš Vlado Drėmos, Antano Gudaičio, Juozo Mikėno, Algirdo Petrulio, Adomo Varno peizažų ir portretų. Pasakojimą užbaigia prarasto Vilniaus nostalgijos paženklinti dailės kūriniai, tarp jų – vilnietiškos jaunystės paveikta vieno garsiausių Lenkijos modernistų Andrzejaus Wróblewskio grafika ir tapyba.

Parodą papildo keli išskirtiniai objektai – tai vilniečiams pažįstamas Zbigniewo Pronaszkos paminklo Adomui Mickevičiui  6 m aukščio modelis ir režisieriaus Giorgio Ruggeri dokumentinis filmas „Piove a Wilno“ (Vilniuje lyja). Filmas sukurtas remiantis italų žurnalistų, apsilankiusių Vilniuje 1920–1940 m., tekstais ir kino medžiaga iš Europos kino fondų ir archyvų, kurioje užfiksuotas to laiko miestas.

Parodos kataloge publikuojami 24 žymiausių Lietuvos ir Lenkijos šio laikotarpio dailėtyrininkų ir istorikų straipsniai. Juos parašė architektūros, dailės ir visuomenės istorikai dr. Algė Andriulytė (Vilnius), prof. dr. Vytautas Ališauskas (Vilnius), dr. Rasa Antanavičiūtė (Vilnius), prof. habil. dr. Mariuszas Brylis (Poznanė), prof. habil. dr. Agnieszka Chmielewska (Varšuva), prof. dr. Marija Drėmaitė (Vilnius), prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė, prof. habil. dr. Dariuszas Konstantynówas (Varšuva–Gdanskas), prof. habil. dr. Irena Kossowska (Varšuva–Torunė), dr. Viktoras Liutkus (Vilnius), prof. habil. dr. Iwona Luba (Varšuva), dr. Dangiras Mačiulis (Šiauliai–Vilnius), prof. habil. dr. Jerzy Malinowskis (Varšuva–Torunė), Ilona Mažeikienė (Vilnius), dr. (hp) Laima Laučkaitė (Vilnius), Grzegorzas Piątekas (Varšuva), dr. Agata Pietrasik (Berlynas), prof. habil. dr. Michałas Pszczółkowskis (Gdanskas–Zieliona Gura), dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė (Vilnius), dr. Izabela Suchocka (Balstogė), prof. habil. dr. Maciejus Szymanowiczius (Poznanė), dr. Jolanta Širkaitė (Vilnius). Katalogą sudarė prof. dr. (hp) Giedrė Jankevičiūtė (ji yra ir katalogo mokslinė redaktorė) ir prof. dr. Andrzejus Szczerskis.

Parodai eksponatus skolino:

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus ir biblioteka, Vilniaus universiteto muziejus ir biblioteka, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos centras, Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, Lietuvos centrinis istorijos archyvas, Nacionalinis muziejus Krokuvoje, Varšuvos nacionalinis muziejus, Lodzės meno muziejus, Torunės krašto muziejus, Leono Wyczółkowskio vardo krašto muziejus Bydgoščiuje, Varmijos ir Mozūrų muziejus Olštyne, Osolinskių nacionalinis institutas, Lenkijos nacionalinė biblioteka Varšuvoje, Mikołajaus Koperniko universiteto biblioteka Torunėje.