Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Kad priešas liautųsi laimėjęs: menas informaciniame kare

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS

„Praeityje įžiebti vilties kibirkštį gebės tik tas istorikas, kuris yra įsitikinęs, kad net ir mirusieji nebus saugūs, jei laimės priešas. O priešas nesiliauja laimėjęs,“ – 1940 m. pradžioje esė „Apie istorijos sampratą“ rašė Prancūzijoje nuo nacių besislapstantis vokiečių filosofas ir literatas Walteris Benjaminas. Kaip ir daugelio kitų to meto menininkų ir intelektualų, svarbiausias jo kūrybos tikslas buvo sutrukdyti priešui laimėti.

Šiandien Europoje vėl vyksta intensyvus, žiaurus karas. Jo šaknys – istorinės ir susijusios su vienos valstybės imperine politika. Agresiją prieš Ukrainą, karo veiksmus ir masines civilių gyventojų žudynes Rusija grindžia imperine, totalitarine, fašistine ideologija, tradicinę savo propagandą derindama su naujesnėmis apgaulės ir psichologinio smurto technologijomis. Į kovą prieš kremliaus skleidžiamą dezinformaciją įsitraukė visas civilizuotas pasaulis, bet pirmiausia – Ukraina, kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys. Vizualiesiems menams, kinui, literatūrai, muzikai šioje kovoje tenka svarbus vaidmuo. Nuo 2022 m. vasario 24-osios socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje kasdien matome karo vaizdus, nusiaubtų miestų fotografijas, herojų portretus, subombarduotame daugiabutyje ant virtuvės spintelės išlikusį molinį gaidį ir kitus pasipriešinimo simbolius, priešą išjuokiančias karikatūras, nuverčiamus rusų istorijos paminklus, nuo sunaikinimo gelbėjamas Ukrainos meno vertybes. Skaitome karo patirtis fiksuojančios ir interpretuojančios ukrainiečių poezijos vertimus, klausomės viso pasaulio smuikininkų atliekamos ukrainiečių liaudies dainos. Performansai prie ambasadų atnaujina protesto meną, dokumentinis kinas neišskiriamai susieja meną su gyvenimu, komikų šou formuoja naują transgresijos sampratą.

Kodėl būtent menininkai dažniausiai vėl atsiduria avangarde, pirmose informacinio fronto kovotojų gretose? Konferencijos tikslas – išsiaikinti, ką gali menas informaciniame kare, kaip atsiranda kovinė / politinė autonomiško galia, pajėgi modifikuoti jutimų struktūrą ir atmintį, o taip pat – kaip karas paveikia meną ir jo raidą.

Kviečiame diskutuoti šiomis temomis:

• Menas/ menininkai/ės karo Ukrainoje informacijos fronte:

          menininkai/ės – informacinio karo aktyvistai/ės;

          meno kūrinių įtraukimas į informacinį karą;

          politiškai angažuotas dabarties menas online ir offline terpėse (menas ir memai, gatvės menas, protesto akcijos ir kt.)

• Kaip karas Ukrainoje verčia revizuoti, modifikuoja istorinę atmintį ir požiūrį į istorinius meno vaidmenis:

          kintantis požiūris į šaltojo karo peripetijas ir imperijos nepribaigusią jo pabaigą, į sovietmečio paveldą, kultūros rezistenciją, menininkų pasipriešinimą totalitarinei sistemai ir jos ideologijai, į menininkų dalyvavimą Baltijos šalių išsilaisvinimo procese;

          meno istorijos perrašymas (menas kaip imperinis grobis).

Konferencijos kalbos – anglų ir lietuvių.

Konferencijoje bus galima pristatyti pranešimus nuotoliniu būdu.

Pagal pranešimus parengti straipsniai bus publikuoti recenzuojamame periodiniame leidinyje Meno istorijos studijos.

Organizacinis komitetas: dr. Erika Grigoravičienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), prof. dr. Agnė Narušytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilniaus dailės akademija), doc. dr. Eglė Rindzevičiūtė (Kingston University, London), doktorantas Valentyn Odnoviun (Lietuvos kultūros tyrimų institutas).

Paraiškas (pranešimo pavadinimą, apie 200 žodžių santrauką ir pranešėjo/os svarbiausias biografines nuorodas) prašome iki 2023 m. gegužės 28 d. siųsti adresu: anarusyte@gmail.com; erika.grigoraviciene@gmx.net