Atgal

Naujienos

JURGIUI BALTRUŠAIČIUI – 120

2022-12-05

Lietuvos kultūros tyrimų institutas 

JURGIUI BALTRUŠAIČIUI – 120:
MENO ISTORIJOS IR VAIZDUOTĖS TAKUMAS

Tarptautinė konferencija 

KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS 

2023 gegužės 19-20 d.
Vilnius, Lietuva

Lietuvos kultūros tyrimų institutas mini Jurgio Baltrušaičio (1903-1988) 120-ąsias gimimo metines ir rengia tarptautinę konferenciją, skirtą jo mokslinei veiklai. Pagrindinis uždavinys – suburti mokslininkus iš įvairių šalių ir sudaryti sąlygas plačiam dialogui apie palikimą iškilaus menotyrininko, daugiausia dėmesio skyrusio vaizduotės ypatybėms, įkūnijančioms fantastiškumą ir aberaciją.

Konferencijos tikslas – apmąstyti Baltrušaičio intelektualinę biografiją, susijusią su sudėtingu istoriniu laikotarpiu. Siekiama aptarti pagrindines jo mokslinės veiklos kryptis, pasižyminčias originaliomis prieigomis. Ypač svarbus Baltrušaičio indėlis į viduramžių meno istoriją. Jis ištyrė romaninio stiliaus raidą ir jo ornamentikos teratologiją, išgarsėjo savo tyrimais apie fantastiškuosius viduramžius. Kita svarbi jo tyrinėjimų sritis skirta iškreiptoms perspektyvoms, kuriančioms regimybės pasaulius. Ši sritis apima jo novatoriškas anamorfozių ir aberacijų studijas, susiejančias meno istoriją su idėjų istorija.

Baltrušaitis išplėtojo vaizdų interpretacijas, apimančias įvairias sritis ir civilizacijas, pirmenybę teikdamas vaizduotei, kuriančiai irealybes ir iliuzijas, kuriose atsiskleidžia „metafizikos tiesos“. Konferencijoje svarbu aptarti jo tyrinėjimo nuostatas ir idėjų aktualumą šiuolaikiniam akademiniam diskursui, susijusiam su vizualine kultūra.

Fluidiškumas yra viena iš konceptualių sąsajų tarp Baltrušaičio veikalų ir mūsų laikų. Jo darbai, sekant Nietzsche, tarsi atskleidžia, kad formos ir jų reikšmės yra takios, tekančios per kultūrines ribas, tarp pakraščių ir centro, ir egzistuoja begalinis vaizdinių judėjimas įvairiais laikotarpiais, tarp racionalumo ir iracionalumo, tarp meno ir mokslo bei kitų sričių.

Kviečiame diskutuoti šiomis temomis (taip pat galima siūlyti ir kitų):

  • Baltrušaičio intelektualinės biografijos kontekstas: nuo simbolizmo iki siurrealizmo
  • Viduramžių meno morfologija ir „formų gyvenimas“
  • Komparatyvistiniai tyrimai ir mokslinės kelionės į Armėniją bei Gruziją
  • Lietuvių liaudies meno studijos ir kuruotos dailės parodos
  • Fantastiškieji viduramžiai: vaizdų išlikimas ir atgimimas, perdavimas ir kultūriniai mainai
  • Deformacijos estetika ir vaizdo filosofija
  • Iškreiptos perspektyvos: anamorfozės ir aberacijos
  • Legendų morfologija ir kūrybinė vaizduotė
  • Meno istorijos dialogas su kitomis disciplinomis: tarp meno ir mokslo
  • Metodologinės nuostatos ir  vizualinės kultūros tyrimo prieigos
  • Baltrušaičio tinklas: intelektualiniai mainai ir poveikis akademiniam diskursui
  • Įkvėpimai mene

Konferencijos kalbos - anglų ir prancūzų.

Į konferenciją kviečiame teikti paraiškas iš tokių sričių kaip meno istorija, kultūros studijos, filosofija, antropologija, vizualioji kultūra ir humanitariniai mokslai. Taip pat kviečiami menininkai, besidomintys Baltrušaičio kūryba.

Paraiškų teikimas: Prašome pateikti pranešimo pavadinimą, santrauką (300 žodžių) ir pagrindines biografines nuorodas (200 žodžių). Informaciją siųskite toliau nurodytais el. pašto adresais.

Kontaktai: odeta.zukauskiene@gmail.com, dalia1kotryna@gmail.com

Galutinis terminas: 2023 m. vasario 15 d.

Pateikus paraišką, apie priėmimą organizatoriai informuos autorius el. paštu.

Konferencijos pirmininkė: doc. dr. Odeta Žukauskienė (LKTI)

Organizacinis komitetas: Dalia Aleksandravičiūtė (LKTI), doc. dr. Elitza Dulguerova (Pantheon-Sorbonne universitetas), doc. dr. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė (LKTI), dr. Kristina Mitalaitė (LKTI, CNRS)

Kviestiniai pranešėjai: Raphaël Borries (Mucem, Europos ir Viduržemio jūros regiono civilizacijų muziejus), prof. dr. Jean-François Chevrier (Nacionalinė dailės mokykla Paryžiuje), doc. dr. Lydie Delahaye (Paryžiaus Panteono Sorbonos universitetas), prof. dr. Patrick Donabédian (Aix-Marseille universitetas), prof. dr. Annamaria Ducci (Carrara dailės akademija), prof. dr. Maddalena Mazzocut-Mis (Milano universitetas), prof. dr. Raffaele Milani (Bolonijos universitetas), prof. dr. Loanna Rapti (Paryžiaus Praktinė aukštųjų studijų mokykla), Riccardo Venturi (Paryžiaus Panteono Sorbonos universitetas)

Jurgis Baltrušaitis (1903-1988) – lietuvių išeivijos dailės istorikas, didžiąją savo darbų dalį parašęs prancūzų kalba. Išsilavinimą įgijo Sorbonos universitete, priklausė su Henri Focillonu siejamai mokyklai. Tarpukariu dėstė meno istoriją Vytauto Didžiojo universitete Kaune, sulaukė kvietimų skaityti paskaitas daugelyje universitetų, tarp jų Jeilio, Harvardo, Kelno ir Amsterdamo. Išleido daugiau kaip 10 knygų apie viduramžių dailės istoriją, tarp kurių Études sur lart médiéval en Géorgie et en Arménie (E. Leroux, 1929), La stylistique ornementale dans la sculpture romane (E. Leroux 1931), Art sumérien, art roman (E. Leroux, 1934), Le problème de logive en Arménie (E. Leroux, 1936), Cosmographie chrétienne dans lart du Moyen Âge (La Gazette des Beaux-Arts, 1939), Le Moyen âge fantastique: antiquités et exotismes dans lart gothique (Armand Colin, 1955), Réveils et Prodiges. Le gothique fantastique (Flammarion, 1960). Jis prisidėjo prie parodos „Baltų liaudies menas“ (1935) Paryžiuje organizavimo ir po dešimtmečio išleido knygą „Lietuvių liaudies menas“ (Aufbau, 1948). 1939 m. emigravęs iš Lietuvos, menotyrininkas įsitraukė į diplomatinę veiklą. 6 dešimtmetyje jis pradėjo originalią knygų seriją apie „iškreiptas perspektyvas“: Anamorphoses ou perspectives curieuses (1955), Aberrations: Quatre essais sur la légende des formes (1957), La Quête d'Isis: Essai sur la legende d'un mythe (1967), Le miroir: révélations, science-fiction et fallacies. Essai sur une légende scientifique (1978). Baltrušaitis sutelkė dėmesį į meno istorijos reversus ir nušvietė vaizduotės nukrypimus, apjungiančius iliuzijas ir tikrovę. Gausiai iliustruotos jo knygos apima įvairias meno, filosofijos ir mokslo sritis.

Šią konferenciją organizuoja Lietuvos kultūros tyrimų instituto (LKTI) Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyrius. Ją planuojama rengti gyvai, taip pat bus galimybė pristatyti pranešimus nuotoliniu būdu.

Konferencijoje skaityti pranešimai bus įtraukiami į straipsnių rinkinį.

Vieta: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Saltoniškių g. 58, Vilnius