In memoriam: Gražina Marija Martinaitienė (1936–2022)

 
Ekspedicijoje 1984 m.

Rugpjūčio 16 d. mus paliko ilgametė Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotoja, dailės istorikė dr. Gražina Marija Martinaitienė.

Mokslininkė tyrinėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrą ir bažnyčių meną, taikomąją dekoratyvinę dailę, lietuvių profesionaliąją ir liaudies skulptūrą. Daug nusipelnė formuojant lietuviškos dailėtyros, sakralinio meno ir istorinės tekstilės terminiją. Didelį dėmesį skyrė Lietuvos paveldo išsaugojimui.
1981–1990 m. dirbdama tuomečiame Vilniaus dailės institute ji pirmoji subūrė specialistų grupę kultūros ir meno paminklų sąvadui rengti, o 1990 m. su visa komanda įsiliejo į naujai įkurto Kultūros ir meno instituto kolektyvą, inicijavo sakralinio meno paveldo Lietuvos bažnyčiose inventorinimą bei katalogizavimą, vadovavo Bažnytinės dailės (dabar Sakralinio meno paveldo) skyriui. Kartu su kolegėmis išleido fundamentalius tomus „Lietuvos sakralinė dailė“, skirtus Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių vertybėms, parengė ir publikavo solidų leidinį, skirtą kontušo juostoms, tyrinėjo istorinę tekstilę, Lietuvos varpus ir patrankas, kryždirbystę, meninį Užnemunės grafų Butlerių palikimą, parašė atsiminimus apie skulptorių Juozą Mikėną.
2009 m. jos darbai įvertinti Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Mūsų atmintyje Gražina Marija Martinaitienė ilgam išliks kaip gilios profesinės kompetencijos ir plataus kultūrinio akiračio mokslininkė, Lietuvos kultūrą ir istoriją branginusi pilietė, nuoširdi, bet reikli sakralinės dailės tyrėjų mokytoja, nevengusi nei sarkazmo, nei jumoro, nuoširdžiai dalinusis įžvalgomis ir patirtimi su jaunesnėmis kolegėmis ir instituto bendradarbiais. Lengvos žemelės, Gražina…