Atgal

„Nauji Rytų Europos disidentiškumo kultūrų tyrimų aspektai“

http://nep4dissent.eu/
Pasipriešinimas ir disidentinė veikla buvusioje socialistinėje Europoje 1945–1989 m. sudarė išskirtinį XX a. antrosios pusės Europos praeities skyrių, leidusį mums ne tik susipažinti su posocialistinių visuomenių tapatybes formavusiais procesais, bet ir suformavusį šios žemyno dalies visumą bei galintį tapti etalonu šiuolaikiniams socialiniams judėjimams visame pasaulyje. Vis dėlto, pasibaigus augimo ir vienijimosi laikotarpiui, šis tyrimų laukas ir kultūrinio palikimo dalis prigeso ir tapo primiršta. Tai lėmė (1) iš šaltojo karo laikų paveldėtos konceptualinės perskyros, (2) tyrimų užsidarymas vietinėje nacionalinėje terpėje, (3) neatsižvelgimas į prieigos prie originalių archyvinių šaltinių problemą, nevienodą šaltinių suskaitmeninimo laipsnį dėl jų nevienalytiškumo ir nevienodų investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūrą. Pagrindinis projekto tikslas – inicijuoti naują šio palikimo atradimo etapą, pasitelkiant refleksyvų požiūrį ir suteikiant platformą tinkliniams, tarpvalstybiniams, daugiadalykiams ir technologijas įtraukiantiems tyrimams, kūrybiškai pasitelkiant įvairius metodus. Projekte taikyta nauja refleksyvi prieiga, atkreipiant dėmesį į įvairias, iki šiol menkai ištirtas kultūrinės ardomosios veiklos apraiškas ir skatinant suprasti būdus, kuriais „disidentiškumo“ sąvoka (ir su ja susijusios „opozicijos“ ir „pasipriešinimo“ sąvokos) buvo sukonstruotos, suvokiamos, vartojamos ir įveiklintos daugybės labai įvairių veikėjų. „Disidentiškumo“ sąvoką tyrėjai laikė ne savaime suprantama, o problemiška. Šį problemiškumą formavo klausimai: (1) kada ir kodėl kas nors apibrėžiama kaip „disidentiška“ ir kokią įtaką šis apibrėžimas turi archyvavimo ir dokumentavimo praktikoms; (2) kokie pasipriešinimo fenomenai užčiuopiami skirtinguose dokumentų rinkiniuose, meno kūriniuose, liudijimuose ar yra įkūnyti simbolinėse erdvėse; (3) kokias apraiškas vyraujantys kultūrinio disidentiškumo apibrėžimai paverčia nematomomis; (4) kaip šis disidentiškumo palikimas suformavo platesnę kultūrinę atmintį jos daugialypiuose valstybiniuose ir nevalstybiniuose, vietiniuose ir transnacionaliniuose kontekstuose.

Pagrindiniai rezultatai:

  • Gaižutytė-Filipavičienė, Žilvinė. 2021. Silent Voices of Cultural Dissent: Artistic Oriental Movement in the Late Soviet Period, Creative Dissent – baigiamoji projekto konferencija. Varšuva: Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas Varšuvoje, 2021 04 13. COST Action: CA16213
    https://nep4dissent.eu/activities/3/
  • Nikiforova, Basia. 2022. Trumpalaikė mokslinė misija (TMM): „The Phenomena of Polish dissidents in Central European Intertextual Panorama of Ideas”. TMM laikotarpis: 2022-03-16 – 2022-03-30. Maria Curie-Sklodowska universitetas Liubline, Filosofijos ir sociologijos institutas (Lenkija).
  • Nikiforova, Basia. 2022. The Archive as Witness of Intertextual Lithuanian-Russian Dissidence Links, Matériaux pour l’histoire de notre temps, Nantero universitetas (Prancūžija), (forthcoming).
  • Basia. Nikiforova. 2022. Central European Literary Intertextuality: case of Lithuanian-Russian Dissidents. Magazine Horizontok. The Renaissance of the Idea of Central Europe during the 1970s and 1980s (forthcoming).
  • Žukauskienė, Odeta. 2019. Exploratory Phase in Research on East European Cultures of Dissent: Joint Review Report. Ataskaita, parengta COST Action CA16213 dalyvių, [Research Report] Institute of Literary Research of the Polish Academy of Sciences, pp.223nt. ffhal-02144983.
    https://hal.archives-ouvertes.fr/hal-02144983/document