Monografijos Creating Altreality: the Sovietization of Lithuanian Photography (Kuriant altrealybę: Lietuvos fotografijos sovietizavimas) leidyba, Margarita Matulytė

Dėmesys sovietmečio fotografijai pasaulyje didėja, o jos poreikis auga. Lietuvių fotografija vertinama už jos originalumą, intensyvumą ir, žinoma, realybės atodangas. Stebina, kaip sovietinės sistemos sąlygomis menininkai sugebėjo surasti savo autorinius balsus, vaizdžiai ir įtaigiai artikuliuoti savo pasaulėjautą. Pasak Williamo Ewingo, „kliūtys, su kuriomis susidurdavo Lietuvos ir kitų sovietinio bloko šalių fotografai, buvo, istoriškai kalbant, stulbinančios“. Tarptautiniu mastu pripažinto fotografijos meno kritiko nuomone, lietuvių fotografas Antanas Sutkus ir jo bendražygiai turėtų būti kur kas geriau žinomi pasaulyje, jiems reikia suteikti pasaulinę sceną. Tarpdalykine metodologija pagrįsti fotografijos medijos tyrimai, derinantys kūrinio formos, turinio, socialinio-politinio konteksto studijas, formuoja XXI a. estetinių poreikių diskursą. Mokslinės įžvalgos operatyviai integruojamos į fotografijos interpretacijų aktualizavimo visuose vartojimo lygiuose procesus ir, panašu, tai pagrindinė priežastis, kodėl sovietmečiu sukurta fotografija šiandien yra tarp populiarių nacionalinės kultūros reprezentacijos priemonių. Tačiau operuojant sovietmečiu sukurtais vaizdais yra svarbu pažinti ir suprasti jų prigimtį – būtent to ir siekta šioje monografijoje.

Knygoje pateikiama nuosekli lietuvių fotografijos raidos sovietmečiu istorinio modelio versija, sovietizavimą akcentuojant kaip esminį, daugiausia įtakos stilistinės raiškos sanklodai darantį ir fotografijos sklaidą bei vaizdo „pranešimų“ rezonansą visuomenėje kontroliuojantį veiksnį. Lietuvos fotografijos panorama atskleidžiama trimis pjūviais, bandant suprasti, kokia fotografija sovietmečiu turėjo būti (ideologų ir jos kūrėjų modeliai), kaip ji buvo kuriama (raiškos principai, metodai ir autorinis savitumas), kur ir kaip buvo skleidžiama (sklaidos priemonės ir jų cenzūra). Pagrindinis fotografijos raidos analizės skersinis pjūvis yra ideologinis, išryškinantis tiesiogines sąsajas su politinių procesų Sovietų Sąjungoje etapais. Tiesioginę kultūros priklausomybę nuo politikos akivaizdžiai įrodo trijų kūrybinių bangų fotografijoje susiformavimas: Josifo Stalino valdymo periodu buvo totaliai išplėtotas socrealizmu pagrįstas fotožurnalizmas, Nikitos Chruščiovo vykdoma politika sudarė sąlygas iškilti humanistiniam dokumentalizmui, o Leonido Brežnevo stagnacijos krizę išreiškė ir postmodernizmo nuostatas įprasmino devizualizavimo judėjimas. Knygoje atskleidžiami vizualinės kultūros pokyčiai bei pagrindžiama fotografijos sovietizavimo projekto nesėkmė, aptariamos XX a. antroje pusėje socialistinių Vidurio ir Rytų Europos valstybių bloke plitusios tendencijos.

Monografija anglų kalba rengta knygos Nihil obstat. Lietuvos fotografija sovietmečiu (2011) pagrindu, tekstą ženkliai papildžius naujausiais tyrimais ir turinį adaptuojant užsienio skaitytojui. Šis mokslinis veikalas yra aktualus fotografijos tyrėjams, dėstytojams, studentams, parodų kuratoriams. Užsienio skaitytojui adresuota knyga integruoja lietuvių fotografijos procesus į pasaulio istorijos lauką. Leidybos projekto partneris Kauno fotografijos galerija vykdo knygos pristatymą prestižinėse užsienio galerijose, muziejuose, meno ir fotografijos knygų mugėse, leidinys perduotas užsienio bibliotekoms, fotografijos ekspertams. 2022 m. monografija eksponuota Tbilisio fotografijos ir multimedijos muziejuje, tarptautinėje fotografijos mugėje „Paris Photo“.

https://www.lkti.lt/creating-altreality-the-sovietization-of-lithuanian-photography-3/