Daktaro disertacijos (menotyra H 003) tyrimo objektas – Baltijos šalių fotomenas naujausių vizualinės kultūros raidos, sociokultūrinio ir technologinio gyvenimo kontekstuose. Tikslas – intermediali pastarųjų dešimtmečių fotografijos analizė, sutelkianti dėmesį į Baltijos šalių fotomeną ir jame reflektuojamas temas platesniame kintančių medijų ir sociokultūrinio gyvenimo sąlygų kontekste. Uždaviniai: formuoti naujus konceptualius įrankius ir žinių lauką, būtiną gilesniam dabarties metafotografijos, išplėstinės fotografinės praktikos ir fotomeno suvokimui; atskleisti dabarties fotografijos multimedialumą, transmedialumą (nuorodas į kitas medijas), intermedialius dialogus (sąryšį su kitomis kūrybos ir komunikacijos sritimis); analizuoti fotovaizdų fluidiškumą, nereferentiškumą ir tinkliškumą, kuriame vyrauja globali nuorodų ir sąsajų logika; tyrinėti naujus fotografinių vaizdų komunikacijos ir prasmių „gamybos“ procesus, kuriuos skatina vizualinės medžiagos gausa ir kintantys jos vartojimo bei recepcijos būdai; tyrinėti dabarties fotografinių refleksijų lauką - reikšmių sluoksnius, kurie skatina technovisuomenės suvokimą, naujus pasaulėvokos, sąmoningumo dėmenis, kritišką žvilgsnį į dabarties sociokultūrinius procesus ir technologijų raidą. Naujos fotografijos paradigmos tarpdisciplininis intermedialus tyrimas integruoja meno istorijos ir kritikos, filosofijos, komunikacijos, kultūros antropologijos ir kitų šakų žinias, atskleidžiant Baltijos šalių fotomeno savitumą ir funkcionavimą įtinklintame kultūros lauke, kurį sieja ne tik bendros aparatinės ir programinės sąsajos, bet ir aktualus prasminių nuorodų (į masinės komunikacijos, ekonomikos, politikos, teisės, socialinį ir kultūrinį gyvenimą) laukas.
