2024.06.18

Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos teatro ir muzikos akademija praneša, kad 2024 m. birželio 18 dieną, 14.00 valandą Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje (Saltoniškių g. 58-216, Vilnius) Paulius Petraitis apgynė daktaro disertaciją tema „Intermediality and Networked Meaning-Making in Contemporary Baltic Art Photography“ (Menotyra – H 003, anglų kalba).

Institucija, kurioje parengta disertacija: Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Mokslinis vadovas – dr. ODETA ŽUKAUSKIENĖ, vyriausioji mokslo
darbuotoja, humanitariniai mokslai, menotyra (H 003), Lietuvos kultūros tyrimų institutas.
Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje:
pirmininkas – prof. dr. AGNĖ NARUŠYTĖ, humanitariniai mokslai, menotyra (H 003), Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir Vilniaus dailės akademija;

nariai:
–    doc. dr. TOMAS PABEDINSKAS, humanitariniai mokslai, menotyra (H
003), Vytauto Didžiojo universitetas;
–    dr. EUGÉNIE SHINKLE, humanitariniai mokslai, menotyra (H 003), Vestminsterio meno mokykla, Vestminsterio universitetas (Londonas, Jungtinė Karalystė);
–    doc. dr. RENATA ŠUKAITYTĖ-COENEN, humanitariniai mokslai, menotyra (H 003), Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir Vilniaus universitetas;
–    doc. dr. ALISE TIFENTALE, humanitariniai mokslai, menotyra (H 003), Niujorko miesto universitetas ir Niujorko valstijos universitetas (JAV).

Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės bei Lietuvos teatro ir muzikos akademijų ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.

ABSTRACT
This dissertation investigates the evolving realm of contemporary Baltic art photography, focusing on intermediality and networked meaning-making. The research, concentrated on the period 2013-2023, scrutinises the profound transformations within art photography influenced by digital and network technologies. It frames its exploration around the integration of photography with other media forms and the shifts in how photographic meanings are constructed and perceived in the interconnected, networked milieu.
The study situates itself within the context of the digital transformation that has redefined the boundaries and functionalities of photography. It explores how contemporary photographic practices in Lithuania, Latvia, and Estonia navigate this new terrain. Tracing photography's journey from traditional roots to a networked image culture, it highlights the transition from classical to networked meaning-making paradigms. By contrasting contemporary frameworks with traditional modes of meaning-making, the dissertation
 
highlights the role of algorithms and digital platforms in shaping how images are received and interpreted, underlining the complex interplay between technology and artistic expression in contemporary photography.
The thesis aims to contribute to the fields of photography theory, art history and visual studies by shedding light on the nuanced dynamics of intermedial art practices and by broadening the understanding of how contemporary Baltic photographic artists engage with and contribute to global art discourses.


Intermedialumas ir įtinklintų prasmių kūrimas šiuolaikinėje Baltijos šalių meninėje fotografijoje
Anotacija
Disertacijoje tiriama šiuolaikinė Baltijos šalių meninė fotografija, daugiausia dėmesio skiriant dvejoms tarpusavyje susijusiems veiksniams: intermedialumui ir įtinklintų prasmių kūrimui. Apžvelgiant 2013-2023 m.
laikotarpį, nagrinėjamos reikšmingos fotografijos transformacijos, kurias formavo skaitmeninės ir tinklinės technologijos. Šiame kontekste
analizuojama, kaip šiuolaikinės fotografijos praktikai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje orientuojasi ir kuria naujoje terpėje.
Nužymint medijos raidą nuo tradicinių (dokumentinių) šaknų iki įtinklintos vaizdų kultūros, tyrime išryškinamas perėjimas nuo klasikinės prie tinklinės prasmių kūrimo paradigmos. Lyginant šiuolaikines intermedialias prasmių sistemas su tradiciniais prasmės kūrimo būdais, disertacijoje pabrėžiamas algoritmų ir skaitmeninių platformų vaidmuo formuojant dabarties atvaizdų suvokimą ir interpretavimą, kartu atskleidžiant daugialypę technologijų ir
meninės raiškos sąveiką šiuolaikinėje fotografijoje. Disertacija siekia prisidėti prie fotografijos teorijos, menotyros ir vizualumo studijų laukų plėtotės,
atskleidžiant niuansuotą intermedialių meno praktikų dinamiką. Taip pat siekiama plėsti supratimą apie tai, kaip šiuolaikiniai Baltijos šalių fotografijos menininkai įsitraukia į globalius meno diskursus ir kritiškai juos reflektuoja
kūryboje.