2015.10.09_12

Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas praneša, kad 2015 m. spalio 9 dieną 12.00 valandą (Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje, Saltoniškių g. 58-216, Vilnius) Julija Fomina gins daktaro disertaciją tema „MENO PARODŲ KURATORYSTĖ LIETUVOJE: SAMPRATOS IR RAIDA“ (Menotyra 03 H, Meno istorija H 310).

Institucija, kurioje parengta disertacija: Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Mokslinis vadovas– vyresnioji m. d., dr. Erika Grigoravičienė – Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra (03 H).

Disertacija ginama Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto jungtinėje Menotyros mokslo krypties taryboje:

pirmininkas

– doc. dr. Lolita Jablonskienė – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra (03 H);

nariai:

– dr. Lars Bang Larsen – Kopenhagos universitetas, humanitariniai mokslai, menotyra (03 H);
– doc. dr. Agnė Narušytė – Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra (03 H);
– doc. dr. Kristupas Sabolius – Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija (01H);
– vyriausioji m. d., dr. Audronė Žukauskaitė – Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, filosofija (01 H).

Su disertacija galima susipažinti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Vilniaus dailės akademijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto bibliotekose.

Anotacija

Disertacija skirta meno parodų kuratorystei – svarbiai sociokultūriniame lauke besiskleidžiančiai praktikai, formuojančiai požiūrį į meną, steigiančiai jo prasmes ir reikšmes, kuriančiai jo pridėtinę vertę. Joje tiriami 1988–2010 m. Lietuvos kuratorių surengtose parodose taikyti inovatyvūs meno konceptualizavimo ir meninių idėjų sklaidos būdai, paveikę meno recepciją ir iš dalies suformavę dabartinę Lietuvos vizualaus meno raidos sampratą. Remiantis parodų kūrimo istorijos faktais, parodų recepcijos bei poveikio meno laukui tyrimais, akcentuojant kūrybinių parodų rengimo metodų precedentus, formuojamas kuratorystės sampratų raidos Lietuvoje nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos iki XXI a. pirmojo dešimtmečio pabaigos modelis. Tyrimui pasitelktos parodų istorijos metodologijos nuostatos ir diskurso analizės metodas, siekiant atskleisti daugiabriaunius ryšius tarp meno produkcijos, pristatymo ir viešinimo mechanizmų bei šiuose procesuose dalyvaujančių menininkų, kuratorių, institucijų, žiūrovų ir kritikų. Kuratorystės sampratų raidos Lietuvoje tyrimas leidžia istorinėje perspektyvoje pažvelgti į Lietuvos vizualaus meno lauko raidą per paskutiniuosius 20 metų, atskleisti meno konceptualizavimo ir reprezentacijos parodose tendencijas bei reikšmingus meno funkcionavimo visuomenėje, jo suvokimo ir vertinimo aspektus.