2014.12.17 14.00

Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas praneša, kad 2014 m. gruodžio 17d., 14.00 valandą (Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje, Saltoniškių g. 58-216, Vilnius) Edita Budrytė gins daktaro disertaciją tema „Meno kūrinio interpretacijos validumo problema analitinėje estetikoje. Analitinės ir hermeneutinės prieigų sankirtos” (filosofija 01H).

Institucija, kurioje parengta disertacija: Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Mokslinis vadovas–dr. Žibartas Jackūnas, humanitariniai mokslai, filosofija 01H, Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Disertacijos gynimo taryba:

pirmininkas– prof., dr. (hp) Gintautas Mažeikis, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Vytauto Didžiojo universitetas;
nariai:
prof., habil. dr. Antanas Andrijauskas, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Lietuvos kultūros tyrimų institutas;
prof., dr. VAIDAS MATONIS, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Lietuvos edukologijos universitetas;
doc., dr. StanislAvas Mostauskis, humanitariniai mokslai, menotyra (03H), Lietuvos kultūros tyrimų institutas;
dr. AUDRONĖ ŽUKAUSKAITĖ, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Oponentai:
doc., dr. NAGLIS KARDELIS, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Lietuvos kultūros tyrimų institutas;
doc., dr. Rūta Marija Vabalaitė, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Mykolo Romerio universitetas;

Su disertacija galima susipažinti: Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos kultūros tyrimų instituto bei Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose.

ANOTACIJA:
Disertacijoje nagrinėjami tiek bendrieji meno kūrinio interpretacijos sampratos pagrindai, tiek įvairios skirtingos galimybės teoriškai ir metodologiškai suformuluoti meno kūrinio interpretacijų vertinimo kriterijus. Aptariami teoriniai sunkumai ir iššūkiai, su kuriais susiduriama, sprendžiant meno kūrinio interpretacijų validumo problemą, pateikiami problemos sprendimo būdai.

Pirmoji disertacijos dalis skirta įvadui į meno interpretacijos problematiką platesniame H.-G. Gadamerio hermeneutinės interpretacijos sampratos kontekste. Antrąją disertacijos dalį sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje atskleidžiami E. D. Hirscho intencionalizmo pagrindai. Antrajame skyriuje analizuojama kritinio monizmo pozicija, pasitelkiant dviejų analitinės estetikos autoritetų ir oponentų – M. Beardsley’io ir J. Margolio – argumentus. Trečiajame skyriuje nagrinėjami šios diskusijos atgarsiai hermeneutinėse W. Iserio ir P. Ricoeuro teorijose. Kadangi interpretacijos sąvoka analitinėje estetikoje suprantama kaip kūrinio semantinės reikšmės atskleidimas, daugiausiai svarstomos literatūros kūrinio supratimo problemos. Visgi intencionalistinio kriterijaus taikymo problema iš esmės apima visą meno interpretavimo kontekstą. Trečioji disertacijos dalis skirta nušviesti kritinio pliuralizmo nuostatoms ir probleminiams klausimams. Pirmajame šios dalies skyriuje nagrinėjama J. Margolio reliatyvistinės logikos samprata, interpretacijos sąvokos ir kultūros objektų prigimties apibrėžimai, nes iš jų išplaukia pliuralistinė nuostata meno kūrinių interpretacijų vertinimo atžvilgiu. Antrajame skyriuje analizuojami šiuolaikinės analitinės estetikos argumentai, kuriais siekiama pagrįsti tiesos kriterijaus taikymą, vertinant meno kūrinių interpretacijas. Šiame disertacijos skyriuje ieškoma atsakymų į klausimus, ar įmanoma suderinti tiesos kriterijaus taikymą su kritinio pliuralizmo nuostatomis ir kokios priežastys skatina kovoti už teisinga/klaidinga skirtį kaip vertinimo kriterijų. Trečiajame skyriuje nagrinėjami skirtingi požiūriai į meno kūrinio interpretacijų objektyvumo ir pagrįstumo įvertinimą.

THE VALIDITY PROBLEM OF INTERPRETATION OF A WORK OF ART IN ANALYTIC AESTHETICS. The Intersection between Analytical and Hermeneutical Approaches.

The thesis analyzes both the general basics of interpretation of a work of art as a concept and the various different theoretical and methodological possibilities to formulate the evaluation criteria for such interpretations. It discusses the theoretical difficulties and challenges which are faced when dealing with the validity problem of interpretations; the thesis presents solutions to the problem.

The first part of the dissertation is for introducing problems of interpretation of art in a broader context of H.-G. Gadamer’s conception of hermeneutic interpretation. The second part of the thesis consists of three sections. In the first section the basics of E. D. Hirsch’s intentionalism are revealed. The second section analyzes the position of critical monism, using arguments of two authorities and opponents of analytic aesthetics, i.e. M. Beardsley’s and J. Margolis’. The third section explores the response to this debate in hermeneutical theories of W. Iser and P. Ricoeur. Since the conception of interpretation in analytic aesthetics is most often understood as the disclosure of the semantic meaning of a work of art, the problems of understanding the literary work will be mainly analyzed. In addition, the problem of the application of the intentional criterion basically covers the entire context of the interpretation of art; thus, the general conclusions of the unit may be used to justify not only the interpretations of literary works. The third part of the thesis is to explore the provisions and problems of critical pluralism. In its first section J. Margolis’ conception of relativistic logic, the concept of interpretation and the definitions of the nature of cultural objects are examined because they show a pluralistic attitude in terms of the assessment of the interpretations of works of art. The second section analyzes the arguments of modern analytic aesthetics which seek to justify the application of the criterion of truth in terms of interpretations of works of art. This section of the thesis seeks to answer the questions whether it is possible to reconcile the application of the criterion of truth with the provisions of critical pluralism and what causes to fight for the distinction of correct/incorrect as a criterion of assessment. The third section addresses different attitudes to the assessment of objectivity and legitimacy of interpretations.