2014.12.15 14.00

Vytauto Didžiojo universitetas, Europos humanitarinis universitetas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas praneša, kad 2014 m. gruodžio 15d., 14.00 valandą (Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje, Saltoniškių g. 58-216, Vilnius) Leonida Gaidauskienė gins daktaro disertaciją tema „Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės kultūros programa ir estetinė mintis: kontekstai, recepcija, sklaida" (filosofija – 01 H).

Institucija, kurioje parengta disertacija: Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Mokslinis vadovas – prof., habil. dr. Antanas Andrijauskas (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H).

Disertacijos gynimo taryba:
pirmininkas – doc., dr. STANISLOVAS JUKNEVIČIUS (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);
nariai:
prof., habil. dr. Viktorija Daujotytė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H);
dr. Mindaugas Kvietkauskas (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – 04 H);
dr. VYTAUTAS RUBAVIČIUS (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);
dr. Aivaras Stepukonis (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);

Oponentai:
prof. dr. (hp) TOMAS KAČERAUSKAS (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, humanitariniai mokslai, filosofija – 01 H);
prof., dr. Vytautas Martinkus (Lietuvos edukologijos universitetas, socialiniai mokslai, sociologija – 05 S).

Su disertacija galima susipažinti: Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos kultūros tyrimų instituto bei Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose.

ANOTACIJA
Šioje disertacijoje tiriami Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės (1886–1958) kultūros atnaujinimo programos ir estetinės minties formavimosi veiksniai. Remiantis kultūros perdavimo teorijų įžvalgomis, analizuojama iki šiol mokslinių tyrimų apyvartoje nebuvusi Čiurlionienės-Kymantaitės studijų Krokuvoje medžiaga, paskaitas suvokiant kaip vieną iš galimų kultūros idėjų pralaidumo kanalų, o asmens sąmonę - kaip kultūros tekstų atrankos ir perinterpretavimo slenkstį. Aptariamos Jogailaičių universitete ir A. Baranieckio aukštuosiuose moterų kursuose skelbtos filosofinės ir estetinės pažiūros, peržvelgiama Čiurlionienės-Kymantaitės lektūra, skelbti ir nepublikuoti jos tekstai, kitos kultūrinės patirtys. Konkrečių kontekstų lauke aptariama jos formuluota kultūros žmogaus estetinio ir etinio sąmonėjimo programa, išlaikant ypatingą dėmesį kūrybiniam dialogui su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu (1875–1911), tuo metu drąsiai eksperimentavusiu tapyboje ir muzikoje. Žvalgomas modernistinių kultūros idėjų recepcijos lygis ir savos tradicijos perinterpretavimas. Ankstesnių tyrinėtojų mokslinis įdirbis pagilinamas, detaliau tiriant Čiurlionienės-Kymantaitės santykį su H. Taine‘o, J.-M. Guyau, R. Wagnerio, F. Nietzsche‘ės ir kt. estetikos teorijomis. Išvadose konstatuojama, kad, nebesant galimybės tiesiogiai patirti naujų filosofinių, estetinių idėjų impulsų sklindančių iš kultūros centrų, trūkinėjant ryšiams su inovatyviai mąsčiusiais kultūros žmonėmis, S. Čiurlionienės-Kymantaitės dėmesys meno teorijoms apie 1914 metus ėmė slopti.

The Cultural Programme and the Aesthetic Thought of Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė: Contexts – Reception - Dissemination
In the present dissertation, factors behind Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė’s (1886–1958) programme for cultural renewal and the development of her aesthetic thought are investigated. On the basis of cultural transfer theories, hitherto unstudied material of Čiurlionienė-Kymantaitė’s studies in Kraków is investigated, the lectures being perceived as possible channels of cultural transmission of ideas, and the individual consciousness – as a threshold of selection and reinterpretation of cultural texts. Philosophic and aesthetic views declared at the Jagiellonian University and Adrian Baraniecki’s High Courses for Women are discussed; texts read by Čiurlionienė-Kymantaitė, her published and unpublished works and other cultural experiences are reviewed. In the field of specific contexts, the cultural programme and aesthetic views formulated by her are considered; special attention is given to the creative dialogue with Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911), who at that time was boldly experimenting in painting and music. The level of reception of Modernist cultural ideas and the reinterpretation of national culture are explored. The research of previous scholarship is advanced by investigating in greater detail Čiurlionienė-Kymantaitė’s position with regard to the aesthetic theories of Hippolyte Taine, Jean-Marie Guyau, Richard Wagner, Friedrich Nietzsche, etc. It is concluded that being deprived of the possibilities of experiencing new philosophical and aesthetic impulses from centres of culture, and the connections with cultural figures of innovative thought being disrupted, around 1914, Čiurlionienė-Kymantaitė’s attention to the theories of art starts to waver.