2014.06.12_13.00

Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas praneša, kad 2014 m. birželio 12d., 13.00 valandą (Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje, Saltoniškių g. 58-216, Vilnius)
Tautvydas Vėželis gins daktaro disertaciją tema „Gamtos ir technikos santykio problema heideggerio dialoge su daoizmu“ (filosofija 01H).

Institucija, kurioje parengta disertacija: Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Mokslinis vadovas– prof., habil. dr. Antanas Andrijauskas, humanitariniai mokslai, filosofija 01H, Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Disertacijos gynimo taryba:
pirmininkas– prof., habil. dr. BRONISLAVAS KUZMICKAS, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Mykolo Romerio universitetas;
nariai:
dr. AGNĖ BUDRIŪNAITĖ, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Vytauto Didžiojo universitetas;
doc., dr. Valdas Jaskūnas, humanitariniai mokslai, menotyra (03H), Vilniaus universitetas;
doc., dr. NAGLIS KARDELIS, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Lietuvos kultūros tyrimų institutas;
dr. ODETA ŽUKAUSKIENĖ, humanitariniai mokslai, menotyra (03H), Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Oponentai:
prof., dr. (hp) TOMAS SODEIKA, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Vilniaus universitetas;
prof., dr. TOMAS KAČERAUSKAS, humanitariniai mokslai, filosofija (01H), Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Su disertacija galima susipažinti: Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos kultūros tyrimų instituto bei Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose.

ANOTACIJA:
Darbą „Gamtos ir technikos santykio problema“ Heideggerio dialoge su daoizmu“ sudaro įvadas, keturios dalys, išvados ir literatūros sąrašas. Pirmoje darbo dalyje aptariamas Vakarų bei Rytų Azijos mąstymo sąsajos, Heideggerio santykis su daoizmu, žmogaus santykiai su gamta technologinio mąstymo perspektyvoje. Antroje darbo dalyje įvairiais aspektais analizuojamas žmogaus ir technikos santykis Heideggerio dialoge su daoizmu. Trečioje dalyje dėmesys perkeliamas į daikto ir technikos sąsajas, meno sampratos, mene slypinčių technologinės civilizacijos hegemonijos alternatyvų paieškos, technologijos, kaip aukščiausios nihilizmo stadijos įveikos galimybės Heideggerio filosofijos ir daoizmo mąstymo perspektyvoje. Ir galiausiai ketvirtoje dalyje, kuri yra logiška ankstesnių darbo dalių kulminacinė išdava, aptariamos nihilizmo įveikos kaip Verwindung perspektyvos dialoge su Rytų Azijos mąstymo tradicijomis. Darbo pabaigoje išplaukiant iš pagrindinio disertacijoje aptariamo komparatyvistinės filosofijos tyrinėjimo lauko pateikiamos glaustos tyrimo išvados. Remiantis lyginamosios klasikinio daoizmo ir Heideggerio gamtos ir technikos santykių problemų analize parodoma, kad šis vienas didžiųjų XX a. Vakarų mąstymo tradicijos reformatorių savo vėlyvuosiuose tekstuose išryškina totalų mokslinės eksperimentinės gamtotyros, bei jos pagalba išvystytų technologijų įsivyravimą modernybės pasaulyje. Iš to kylantis visa apimantis suišteklinimas bei suprekinimas pagrįstai traktuojamas kaip kraštutinė nihilizmo fazė, o ieškant iš šios krizės išeities taškų nuvainikuojamas perdėtas vakarietiškasis racionalizmas ir atsisukama į daoistinio mąstymo versmes. Iš čia plaukia darbe konkrečiais analizuojamo mąstytojo tekstais grindžiama mintis, kad vėlyvojo Heideggerio intensyvus domėjimasis daoizmu – išeities iš susidariusios krizės paieškų siekinys. Mėginama parodyti, jog užmegzdamas intensyvų dialogą su Rytų Azijos mąstymo patirtimi, filosofas siekė suvokti pirmapradės harmonijos su gamta ieškančios daoizmo filosofijos dvasinio atsparumo globaliosioms vakarietiškoms technizacijos formoms priežastis, viena vertus sugebant ją priimti, adaptuoti bei išvystyti, kita vertus sugebant išsaugoti autentišką savastį. Darbe siekiama atskleisti bei nušviesti vakarietiškos dvasinės disharmonijos – siejamos su globaliniu autonominės technokratinės sistemos atsiradimu bei įsigalėjimu – įveikos galimybių horizontą.