2012-09-20

Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas praneša, kad 2012 m. rugsėjo 20 d., 15.00 valandą (Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje, Saltoniškių g. 58-216, Vilnius) Kristina Karvelytė gins daktaro disertaciją tema „Posūkis nuo kalbos link vaizdo postmoderniojoje filosofijoje“ (filosofija 01H).

Institucija, kurioje parengta disertacija: Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Mokslinis vadovas– prof., dr. (hp) Jūratė Rubavičienė (Baranova), humanitariniai mokslai, filosofija 01H, (LEU).

Disertacijos gynimo taryba:

pirmininkas– prof., habil. dr. Antanas Andrijauskas, humanitariniai mokslai, filosofija 01H, (LKTI);

nariai:

–     prof., dr. Dalius Jonkus, humanitariniai mokslai, filosofija 01H, (VDU);
–     doc., dr. Naglis Kardelis, humanitariniai mokslai, filosofija 01H, (LKTI);
–     prof., dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, humanitariniai mokslai, menotyra 03H, (LMTA);
–     doc., dr. Stanislavas Mostauskis, humanitariniai mokslai, menotyra 03H, (VDA);

Oficialieji oponentai

–     prof., dr. (hp) Rita Šerpytytė, humanitariniai mokslai, filosofija 01H, (VU);
–     doc., dr. Nerijus Milerius, humanitariniai mokslai, filosofija 01H, (VU).

Su disertacija galima susipažinti: Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Lietuvos kultūros tyrimų instituto bei Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose.

ANOTACIJA:

Disertacijoje siekiama ištirti XX amžiaus antroje pusėje išryškėjusį prancūzų filosofinės bei kritinės minties judėjimą link vaizdu besiremiančio suvokimo modelio ir atskleisti įvairias šio poslinkio išraiškos formas. Kadangi filosofinis mąstymas visų pirma siejamas su rašytine tradicija, posūkis link vaizdo aptariamas kalbos teritorijoje: literatūroje, teatre, mitologijoje. Pirmoji dalis skirta kalbančio subjekto nykimo filosofiniame diskurse analizei, išplėtotai filosofų Michelio Foucault ir Gilles‘io Deleuze‘o. Antroje disertacijos dalyje tiriama, kaip kalbos-kalbančio subjekto santykio apvertimas pakeičia tradicinį lingvistinį kalbos tyrinėjimų modelį. Analizuojama kalbos re-konceptualizacija bei vaizdinės implikacijos pastebimos Raymondo Rousselo, Allaino Robbe-Grillet, Maurice Blanchot ir kt. rašytojų kūriniuose. Trečioje dalyje perėjimas nuo literatūros prie teatro atliekamas remiantis aristoteliška dramos teorija. Lūžis XX a. vakarietiško teatro istorijoje glaudžiai siejasi su jos kritika bei žodžio-vaizdo santykio pokyčiais, kurieišryškinami atsigręžus į Antonino Artaud Žiaurumo teatrą. Ketvirtoje disertacijos dalyje analizuojama nereprezentatyvaus kūno samprata, jos ryšys su kalba ir perėjimas į vaizdo sferą bei plėtotė teorinėje ir praktinėje plotmėse. Paskutinėje disertacijos dalyje atsigręžiama į mitinį mąstymą ir aklumo fenomeną. Edipo mitas gali būti suprantamas kaip vakarietiško metafizinio mąstymo ekspozicija ir kritika, todėl Edipo figūra ne tik atskleidžia šio mąstymo ypatumus, bet kartu leidžia užčiuopti alternatyvų mąstymo būdą.