Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Lietuvos kultūros tyrimų institutas yra mokslo įstaiga, turinti valstybinio mokslo instituto statusą. 2011 metų pradžioje institute dirbo 65 tyrėjai, iš jų 59 yra mokslo daktarai. Instituto mokslininkai tiria istorinę Lietuvos kultūrą, meno ir filosofijos raidą, nagrinėja jos ypatumus ir sąsajas su dabarties ir pasaulio kultūros pokyčiais. LKTI rengia Lietuvos kultūros ir jos sudedamųjų dalių – dailės, muzikos, teatro, filosofijos – istorijas, analizuoja dabartinės Lietuvos kultūros ir atskirų jos sričių sklaidą bei sąveiką su politine ir socialine valstybės raida. Moksliniai tyrimai vykdomi bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis. Institutas turi savo leidybos centrą, kuriame rengiama spaudai didžioji instituto mokslinės produkcijos dalis: monografijos, straipsnių rinkiniai, tęstiniai („Kultūrologija“, „Senovės baltų kultūra“, „Dailės istorijos studijos“, „Athena“) ir periodiniai mokslo („Menotyra“, „Filosofija ir sociologija“) leidiniai, mokslinis katalogas „Lietuvos sakralinės dailė“ ir kt. Institute veikia Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos filialas.

LR Vyriausybės patvirtintos Instituto mokslinių tyrimų kryptys:

1. Lietuvos kultūros paveldo ir meno istorijos tyrimai.

2. Tarpdisciplininiai Lietuvos kultūros tyrimai.

3. Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai ir šiuolaikinė Lietuvos filosofija.

 

LKTI mokslo tarybos patvirtintos tyrimų temos:

1.      Lietuvos kultūros paveldo ir meno istorijos tyrimai

1.1.  Senovės baltų kultūra: nematerialusis paveldas

Tyrimų objektas– lietuvių, prūsų, jotvingių ir kt. baltų religija (dievai, kultas), šios religijos istorija rašytinių šaltinių pagrindu (atskirai analizuojant metraščių, kronikų, dokumentų patikimumą), taip pat remiantis etnologijos, lingvistikos, archeologijos  duomenimis. Temos aktualumas grindžiamas senovės baltų kultūroje slypinčiomis Lietuvos kultūros ištakomis. Ji yra svarbi ir tarptautiniu lygmeniu tyrinėjant senosios Europos kultūrą.

       Temos vadovė:  E. Usačiovaitė

 

1.2.  Lietuvos inteligentijos kultūrinė veikla: asmenybės ir institucijos

Tyrimų objektas – Lietuvos personalijų, valstybinių, visuomeninių ir privačių įstaigų bei organizacijų, akademinių ir kūrybinių bendruomenių palikimas. Tikslas: išanalizuoti ir įvertinti  svarbiausių XIX–XXI a. Lietuvos asmenybių, jų steigtų organizacijų, institucijų reikšmę kultūrai ir mokslui plėtoti, nustatyti jų švietėjišką indėlį į visuomenės vertybinių nuostatų ugdymą. Tyrimai padės plėtoti lituanistines žinias, pateikti naujus vertinimus. Europos Komisijos siūlymu siekiama aktualizuoti vadinamosios „trečiosios kultūros“, t. y. mokslo, meno ir visuomenės sąveikos procesų, jų ištakų ir kaitos tyrimus, todėl tema yra perspektyvi ir kompleksiškumo požiūriu.

Temos vadovas:   V. Berenis

 

1.3.  Lietuvos dailės istorija ir vizualioji kultūra

Tyrimų objektas – XVI–XX a. Lietuvos dailės raida, nagrinėjama visuomenės, kultūros, politikos, ideologijos kontekste. Kolektyvinis temos tikslas – daugiatomio „Lietuvos dailininkų žodyno“ publikacija. Temos tyrimai apima LDK bei Naujausių laikų Lietuvos meninį gyvenimą, mecenatų, socialinių, etninių grupių, valstybės vaidmenį, karų ir istorinių lūžių poveikį dailės kūrimo procese. Tema apima ir vizualiosios kultūros tyrimus, taikančius naują vaizdų produkavimo, sklaidos ir vartojimo tyrimo metodiką Lietuvos dailės istorijos analizei.

Temos vadovė:   Laima Surgailienė (Laučkaitė)

 

1.4.  Lietuvos sakralinio ir liaudies meno paveldo tyrimai

Tyrimų objektas – bažnyčių dailė ir architektūra bei liaudies dailė. Darbo tikslai: nuodugniai tirti nurodyto objekto istoriją, paveldą, ikonografiją, socialinių veiksnių, pamaldumo tradicijų ir religinės dailės sąsajas, analizuoti sakralinio meno indėlį į Lietuvos kultūrą; nagrinėti profesionaliosios ir liaudies dailės ryšius, meno ir amato tarpusavio sąveikos ir atskirties problemas, tirti dailininkų, amatininkų ir liaudies meistrų kūrybą. Darbo uždaviniai – atlikti išsamią Lietuvos bažnyčių paveldo objektų ekspertizę, nuosekliai kaupti archyvinių ir dailės šaltinių duomenis, surinktą medžiagą sisteminti, interpretuoti ir pristatyti visuomenei bažnytinio ir liaudies meno palikimą. Pagrindiniai kolektyvo darbo rezultatai – mokslinio daugiatomio „Lietuvos sakralinė dailė“ ir knygų serijos „Religinės kultūros paveldo studijos“ leidyba.

Temos vadovė:  S. Smilingytė-Žeimienė

 

1.5.   Lietuvos muzikos istorijos tyrimai

Tikslas – fundamentiniai įvairių Lietuvos muzikinio gyvenimo sričių tyrimai, orientuoti į pagrindinį projektą – daugiatomį tęstinį leidinį „Lietuvos muzikos istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų“. Projektas vykdomas drauge su LMTA. Šio fundamentinio darbo tyrimų  akiratyje – muzikinio gyvenimo bei kūrybos tendencijos, stilių kaita, muzikos teorijos bei kritikos raida, muzikos mokymo istorija, muzikos kolektyvų veikla, muzikinio teatro raida, iškilių muzikų kūrybinės biografijos.

Temos vadovė:   V. Bakutytė

 

1.6.  Lietuvos teatro istorijos tyrimai

Tikslas – atlikti fundamentinius Lietuvos teatro istorijos tyrimus: analizuoti Lietuvos profesionalaus teatro meno (dramaturgijos, režisūros, choreografijos, scenografijos, vaidybos ir atlikimo) raidą nuo XX a. pradžios iki šių dienų, nagrinėti atskirų teatro menininkų – dramaturgų, režisierių, choreografų, aktorių, dailininkų – kūrybinę veiklą, jų savitumą Europos meno kontekste, rengti mokslines konferencijas, skirtas teatro istorijos ir šiuolaikinio teatro raidos klausimams.

Temos vadovė:   R. Vasinauskaitė

 

2. Tarpdisciplininiai Lietuvos kultūros tyrimai

2.1.   Šiuolaikinė Lietuvos vizualinė ir medijų kultūra

Tikslas – tirti Lietuvos šiuolaikinį meną, kiną, fotografiją, naująsias medijas, kitas vizualinės kultūros apraiškas (reklama, televizija, internetas). Tyrimai remsis naujausiomis teorinėmis prieigomis, pasitelkiant šiuolaikinės filosofijos, psichoanalizės, lyčių studijų, kritinės teorijos, kultūros teorijų, medijų teorijų diskursus. Taip pat planuojama analizuoti su vizualine kultūra susijusius kultūros politikos ir kultūros institucijų klausimus. Temos tikslas – sinchronizuoti šiuolaikinės Lietuvos vizualinės kultūros tyrimus su panašiais Vakarų Europos tyrimais, įsijungti į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus ir projektus.

Temos vadovas:   E. Grigoravičienė

 

2.2.   Lietuvos kultūra eurointegracijos ir globalizacijos sąlygomis

Tikslas – analizuoti eurointegracijos ir globalizacijos veiksnių poveikį Lietuvos kultūros ir kultūrinės kūrybos kaitai, ieškant naujų kultūrinės adaptacijos formų, Lietuvos kultūros įsijungimą į naujus kultūrinės sąveikos tinklus, galimybes plėtoti europinę kultūrinę sklaidą, naujų informacinių ir komunikacinių technologijų poveikį kultūros raiškai ir sklaidai, kultūrinės žinijos visuomenės susiklostymo prielaidas, vartojimo kultūros bei ideologijos išplitimą, kultūros suprekinimo apraiškas. Numatoma tirtisantykį tarp kultūros, vertybių, tradicijų ir stereotipų, analizuoti filosofinius, sociologinius, psichologinius vertybių kaitos aspektus. Tyrinėjimais bus siekiama parodyti integruojančias tapatybės galias, pozityvaus mąstymo, vaizduotės, tradicijų svarbą sprendžiant aktualiausias nūdienos Lietuvos visuomenės problemas, prisidėti prie kultūros politikos kūrimo ir plėtros.

Temos vadovas:   S. Juknevičius

 

2.3.   Nacionalinių bei kultūrinių tapatumų ir jų sąveikų tyrimai

Tyrimų tikslas – analizuoti nacionalinio tapatumo kaitos pobūdį, nacionalinio ir kultūrinių tapatumų ryšius, nacionaliniam ir kultūriniam tapatumui iškylančių iššūkių bei grėsmių ypatumus, galimybes kultūros priemonėm diegti europinio tapatumo bruožus, taip pat kurti veiksmingas nacionalinio tapatumo tvirtinimo ir sklaidos politikos gaires, analizuoti Lietuvos tautinių mažumų kultūrų savitumą, lyginant su kitomis Lietuvos tautinėmis kultūros tradicijomis, gvildenti jų kultūrinių tapatumų sklaidą pasaulyje.

Temos vadovas:   V. Rubavičius

 

2.4.   Lyginamieji Lietuvos  kultūros tyrimai

Tyrimų tikslas – lyginamuoju požiūriu tirti Lietuvos kultūrą kaip integralią kultūros formų, ženklų, simbolių, artefaktų, meninių praktikų ir vertybių sistemą, aprėpiančią įvairias Lietuvos kultūros apraiškas, išryškinti prisitaikymo prie naujų socioekonominių sąlygų galimybes ir pobūdį. Taip pat analizuojamilietuvių ir tautinių mažumų vertybinių orientacijų, simbolinių sistemų savitumai lyginant su regiono, Europos bei kitų pasaulio tautų kultūrine patirtimi. Tyrimai kreipiami į Lietuvos socialinio kultūrinio gyvenimo pokyčius bei poreikius. Plėtojamos teorinės dabartinių lyginamųjų kultūros studijų prieigos ir metodai.

Temos vadovas:   A. Andrijauskas

 

3.      Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai ir šiuolaikinė Lietuvos filosofija

 

3.1.   Lietuvos filosofijos istorijos tyrimai

Tyrimų objektas – Lietuvos filosofų, kūrusių tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų, tekstai ir netekstinės filosofijos formos. Tyrimų tikslai – atskleisti visuminį Lietuvos filosofijos vaizdą, pradedant jos ištakomis, baigiant pastaruoju laikmečiu, apibrėžti bendriausias jos raidos tendencijas ir vietą pasauliniame filosofijos kontekste, nustatyti šiuolaikinės filosofijos reikšmę Lietuvos kultūrai ir sąsajas tarp Lietuvoje ir už jos ribų kūrusių Lietuvos filosofų teorijų. Tyrimai atskleis istorinę Lietuvos filosofijos raidą, rekonstruos aktualius, bet mažai žinomus ir netyrinėtus jos momentus, aktualizuos Lietuvos filosofiją, parodant jos sąsajas su Lietuvos kultūra ir valstybės vystymusi.

Temos vadovas:D. Viliūnas

 

3.2.   Filosofiniai šiuolaikinės kultūros tyrimai

Tyrimų objektas – Lietuvos kultūrinės, visuomeninės ir politinės raidos, jos varomųjų jėgų ir įtampų metodologinė problematika bei šiuolaikinės kultūros ir socialinės filosofijos teorijos. Tyrimų tikslas – plėtoti ir taikyti   kultūros bei socialinės filosofijos teorijas, kurios padėtų atskleisti ir aktualizuoti gilumines Lietuvos kultūros tendencijas, jas analizuoti bei vertinti, o taip pat reflektuoti Lietuvai, Europai ir visai Vakarų civilizacijai iškylančius iššūkius.

Temos vadovas:   A. Sverdiolas

 

3.3.   Vakarų filosofijos sklaida Lietuvoje

Temos tyrimų objektas – šiuolaikinei Lietuvos filosofijai ir kultūrai svarbūs filosofijos tekstai, formuojantys pamatines Vakarų vertybes. Tyrimų tikslas – analizuoti ir plėtoti aktualius Vakarų filosofinės tradicijos elementus, tyrinėti ir versti pamatinius Vakarų filosofijos tekstus, kurti filosofinę lietuvių kalbą. Tyrimų rezultatai leis Lietuvos filosofiją labiau susieti su Vakarų filosofijos kontekstu, pamatiniais Vakarų filosofinės minties raidos orientyrais.

Temos vadovas:   N. Kardelis