BRĖŽIANT IR PERŽENGIANT SOCIALINES RIBAS: kilmė ir užsiėmimas tradicinėje visuomenėje
Mokslinė konferencija
2026 m. lapkričio 12–13 d., Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Stanislovo Kazimiero Kosakovskio vaikaitė, lenkų dailės istorikė Zofia Kossakowska-Szanajca prisiminė, kad jos tėvas, jauniausias Vaitkuškio dvaro savininko sūnus, garsus vaikų chirurgas Janas Eustachijus Kossakowskis (1900–1979) savo Varšuvos namuose priiminėdamas ligonius ir bendraudamas su šeimynykščiais primygtinai reikalaudavęs į jį kreiptis ne „pone grafe“, bet „pone daktare“, nes, pasak jo, „grafo“ čia nėra, o esąs tik „gydytojas“. Šią moderniai epochai būdingą nuostatą senos LDK giminės palikuonis deklaravo tarpukaryje, kai titulų žavesys jau buvo gerokai nublankęs, o vertę įgiję individualūs asmens gebėjimai ir profesinės žinios. Tačiau daugelį ankstesnių šimtmečių vyravo kitokie požiūriai: luomu, konfesija ir lytimi apibrėžiama žmogaus kilmė buvo svarbesnė – būtent ji dažniausiai nulemdavo individo galimybes pasirinkti vieną ar kitą veiklos rūšį. Pavyzdžiui, bajorui priderėjo ūkininkavimas, valstybės ir karo tarnyba, o rankų darbai, kaip antai amatai ar dailė, laikyti netinkamais užsiėmimais. Kilmingam asmeniui negarbė buvo imtis aktorystės, palūkininkavimo, restoranų ar viešbučių verslo. XIX a. ypač daug suvaržymų taikyta Rusijos imperijos sėslumo zonoje gyvenantiems žydams: judėjai negalėjo gaminti ir pardavinėti krikščioniškų devocionalijų; 1882 m. jiems uždrausta kaimo vietovėse kurtis, pirkti arba nuomoti žemę, taigi ir užsiimti žemdirbyste. Daugybė apribojimų taikyta visų luomų bei konfesijų moterims. Joms ilgai buvo užvertas kelias į aukštąjį mokslą. Net ir XIX a. pabaigoje, t. y. tada, kai jau galima stebėti aiškius socialinės liberalizacijos ženklus, kai kuri veikla (pavyzdžiui, teisininko profesija) „silpnosios lyties“ atstovėms liko neprieinama. Kita vertus, kilmės imperatyvas nebuvo absoliutus. Įvairiais laikotarpiais nuolat pasitaikydavo papročių ir normų pažeidimų, kurie tapdavo socialinių įtampų katalizatoriais ir modernėjimo reiškinių pranašais.
Planuojamos konferencijos tikslas – apsvarstyti, kaip kūrybinė / gamybinė / profesinė žmonių raiška restruktūrizuoja, perkuria visuomenę; kaip keičia luominius, konfesinius, etninius, lyčių santykius; kaip kuria ir diegia naujas vertybines orientacijas. Keltinas ir priešingas klausimas: kaip objektyvūs socialiniai barjerai, tradicijos ir stereotipai riboja vienokios ar kitokios veiklos plėtotę? Konferencijos pavadinime vartojamas žodis „užsiėmimas“ aprėpia ne tik „profesiją“, paprastai siejamą su specializuotu išsilavinimu ir apmokamu darbu, bet ir bet kurią tam tikrų įgūdžių reikalaujančią, žmogaus gyvenime svarbią veiklos formą. Darbinė veikla traktuojama kaip dinamiškas veiksnys, o kilmės apibrėžtys – kaip inertiškos socialinės koordinatės. Tokia analitinė perspektyva paranki nagrinėti, kaip vyksta visuomenės kaitos procesai, kaip visuomenė profesionalizuojasi ir modernėja.
Konferencija orientuojama į laiką nuo ankstyvosios modernybės iki I pasaulinio karo. Laukiami dailėtyrininkų, teatrologų, muzikologų, literatūrologų, istorikų pranešimai, skirti įvairiems tradicinės visuomenės raidos periodams – nuo jos vyravimo iki transformacijos ir irimo. Šio tipo visuomenė suprantama remiantis Walto Whitmano Rostow pasiūlytu apibrėžimu. Penkias ekonominio augimo stadijas išskyręs JAV mokslininkas tradicinę visuomenę apibūdino kaip socioekonominę pakopą, kuriai būdingas ikiniutoninis mokslo ir technologijos modelis, vyraujantis žemės ūkio sektorius, žemas darbo našumas ir griežta socialinė hierarchija.
Konferencijoje tikimasi aptarti tiek bendrus kultūrinius, socialinius, ekonominius reiškinius, tiek individualius, unikalius atvejus bei atskirus biografinius faktus. Toks istorinės makro- ir mikro-optikos derinys renginiui suteiktų įvairiapusiškumo ir leistų pasirinktą problematiką išnagrinėti skirtingais aspektais.
Konferencija vyks 2026 m. lapkričio 12–13 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute (Saltoniškių g. 58, Vilnius).
Konferenciją rengia LKTI Dailės istorijos ir vizualiosios kultūros skyrius.
Organizacinis komitetas: dr. Jolita Mulevičiūtė, dr. Lina Balaišytė, dr. Aistė Paliušytė
Pranešimo santraukų (apimtis 250–300 žodžių) laukiama iki 2026 m. sausio 25 d.
Paraiškas siųsti el. paštu: jolita.m11@gmail.com arba l.balaisyte@gmail.com
