Rimantas BALSYS

Rimantas Balsys – humanitarinių mokslų daktaras, profesorius. Moksliniai interesai: etnologija, mitologija, folkloristika.

Narystė profesinėse organizacijose: Klaipėdos universiteto žurnalo RES HUMANITARIAE vyr. redaktorius (nuo 2007 m.); žurnalo Logos redkoledijos narys (nuo 2009 m.); Daugpilio universiteto leidžiamo žurnalo Literatūra un kultūra: process, mijiedarbība, problēmas redkolegijos narys (nuo 2010 m.); žurnalo Gimtasai kraštas mokslinės tarybos narys (nuo 2012 m.); Žurnalo Žiemgala redkolegijos narys (nuo 2012 m.); Kijevo T. Ševčenkos universiteto žurnalo Мовні і концептуальні картини світу redkolegijos narys (nuo 2015 12 01); Lietuvos kultūros tarybos ekspertas (nuo 2014 m.); Lietuvos mokslo premijų komisijos narys (nuo 2016); Jungtinės Klaipėdos universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos krypties doktorantūros komiteto narys (nuo 2011 m.).

Stažuotės, dėstymo vizitai užsienio universitetuose: Parmos universitetas (Italija) – 2010, 2012;  Prahos Karlo universitetas (Čekija) – 2013, 2014 m.

Projektinė veikla: Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programa. Mokslo projekto „Lietuvių ir prūsų religinė elgsena“ (sutartis LIT-5-1) vadovas ir vykdytojas. Projekto trukmė 2012 -2014 m. Projekto"Lituanistikos (baltistikos) centrų, lietuvių bendruomenių ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas“ Nr. VPI-2.2-ŠMM-08-V-02-006(projekto koordinatorius– VDU; partneriai – KU, KTU, VU, projekto trukmė 2012 - 2014 m.) vykdytojas (metodinės priemonės„Pagoniškojo lietuvių ir prūsų panteono raida“ rengimas).

SVARBIAUSI MOKSLO DARBAI

Monografijos:

Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Sandaros, turinio ir poetikos ypatumai. KU leidykla, 2003. 240 p.

Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda: KU leidykla, 2006, 447 p.

Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro. Klaipėda: KU leidykla, 2010, 514 p.

Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai. Klaipėda: KU leidykla, 2015, 200 p.

Straipsniai:

Lietuvių naminių gyvulių ir paukščių dievybės: nuo apeigos iki prietaro. Liaudies kultūra, nr. 5. V., 2005, p. 17-30.

Lada (Didis Lado) baltų ir slavų rašytiniuose šaltiniuose. Acta Baltico-Slavica 30 SOW, Warszava, 2006, p. 597-609. (CEEOL - http://www.ceeol.com/aspx/publicationlist.aspx)

Kai kurios Motiejaus Pretorijaus hipotezės ir jų interpretacijos  XX a. pabaigos – XXI a. pradžios mitologų darbuose. Res Humanitariea. T. I. Klaipėda, 2007, p. 75-94).

Lietuvių vedybų, šeimos vaisingumo, seksualinių santykių dievybių autentiškumo klausimu. Logos. Nr. 53, 2007 spalis-gruodis. P. 142-150 (ISSN 0868 7692) The Philosophers Indexnuo 2005 (OCLC sąrašas)

Maldos į senuosius lietuvių ir prūsų dievus XIV-XVII a. rašytiniuose šaltiniuose. Tautosakos darbai XXXV. V., 2008. P. 249-268, (MLA  Modern Language Association International Bibliography).

Meilės deivės Mildos autentiškumo klausimu. Logos. Nr. 59, 2009 balandis–birželis. P. 133-140; Nr. 60, 2009 liepa-rugsėjis. P. 149-155 (Thomson ISI Arts and Humanities Citaton Index2. The Philosopher's Index, produced by Philosopher's Information Center3. CEEOL).

Dėl J. Lasickio paminėtų dievybių Salaus, Klamals, Atlaibos, Tawals kilmės bei funkcijų. Res Humanitariea. T. V. Klaipėda, 2009, p. 203-216 (Index Copernicus nuo 2008 m.).

Dėl 1249 metų Kristburgo sutartyje minimų „tulissones vel ligaschones“. Logos. Nr. 64, 2010. P. 161-170; Logos. Nr. 65, 2010. P. 117-124  (Thomson ISI Arts and Humanities Citaton Index2. The Philosopher's Index, produced by Philosopher's Information Center3. CEEOL);

„Dievo stalas“ XVI-XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis. Logos. Nr. 69, 2011. P. 150-162. (Thomson ISI Arts and Humanities Citaton Index2. The Philosopher's Index, produced by Philosopher's Information Center3. CEEOL).

Lietuvių ir prūsų dievų atvaizdai rašytinių šaltinių duomenimis. Lituanistica, 2012. T. 58. Nr. 1(87). P. 75-88.

Vestuviniai sodai: genezė ir simbolika. Gimtasai kraštas. Praeities ir dabarties kultūros metraštis. 2012. Nr. 5. Kaunas: Žiemgalos leidykla. P. 33-40.

Jauja – XVI-XVII a. valstiečių „bažnyčia“. Sakralieji baltų kultūros aspektai. Senovės baltų kultūra. T. 9. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012. P. 191-205.

Apie baltiškas teofanijas. Res Humanitariae. T. XIII. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2013, 74-94. (Index Copernicus nuo 2008 m.)

Pirtis – XVI-XVII a. valstiečių „mažoji bažnyčia“.  Gimtasai kraštas. Praeities ir dabarties kultūros metraštis. 2013. Nr. 6. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 17-23.

Maldininkai-elgetos Lietuvoje ir Prūsų Lietuvoje. Logos. Nr. 80, 2014. P. 119-128; Nr. 81, 148-154 (Thomson Reuters WEB of Science ISI Arts and Humanities Citaton Index2. Scopus 3. The Philosopher's Index, produced by Philosopher's Information Center4. CEEOL. 5. Ebsco Publishing).

„Ožys baltų pasaulėjautoje: nuo aukos aukščiausiems dievams iki velnio gyvulio“.  Gimtasai kraštas. Praeities ir dabarties kultūros metraštis. 2014. Nr. 7. Kaunas: Žiemgalos leidykla, 38-47.

Pagoniškieji lietuvių ir prūsų aukojimai. Gimtasai kraštas. Praeities ir dabarties kultūros metraštis. 2015, Kaunas: Žiemgalos l-kla; Nr. 8, p. 5-11, ISSN 2029-0101.

Encyclopedia of Baltic Mythology in Czech, or “As Some Sleep, Others Must Keep Vigil. . .”. Slověne, 2015, №2, c. 240-247.