Baltų mitologemų etimologijos žodynas

 

Baltų mitologemų etimologijos žodynas I: Kristburgo sutartis

Rolandas Kregždys

 

2012 • LKTI • Kieti viršeliai • 16x24 cm • 624 p. • Santraukos anglų kalba • Iliustracijos • Bibliografija • Mitologemų ir asmenvardžių rodyklė •

ISBN 978-9955-868-50-7

Kaina 2,- € 

 

 

 

Mokslo monografijoje Baltų mitologemų etimologijos žodynas I: Kristburgo sutartis analizuojamas vienas svarbiausių XIII a. prūsų istoriografijos, jurisprudencijos, mitologijos, religijos, etnografijos šaltinis Kristburgo sutartis, išsamiai aptariamos 4-ios jame paminėtos mitologemos: teonimas Curche, mitoantroponimai Tulissones, Ligaschones, mitoastronimas nisum. Be šių mitonimų etimologinės ir kultūrologinės analizės, knygoje naujai aktualizuojama: baltų ir kitų ide. tautų religinės sistemos bendrų etiologinių principų nustatymo problematika, panteono raidos ypatumai ir kitimo tendencijos bei priežastys; baltų, senųjų graikų, italikų ir senųjų indų žynių socialinio statuso kilmės bei teonimų ir hieronimų darybinės analizės (resp. kilmės) kriterijų dėsningumai; detalizuojami svarbiausi ide. genčių lunarinio ir soliarinio kultų genezės ir raidos ypatumai.

Veikale taip pat pateikiama: nauji prūsų hieronimų Sicco, Criwe, Segnoten, waidlotten, latvių teonimų Jumis, Coracle, mitonimo klemu (māte) ir kt. etimologiniai aprašai; ide. lamentacinės tradicijos genezė ir etiologija, baltų ir kitų ide. (ir ne ide.) tautų kultūrologinių fenomenų (pvz., funeralinių, apotropėjinių ir kt.) apeigų aprašai.

 

Baltų mitologemų etimologijos žodynas I: Kristburgo sutartis (Turinys)

Baltų mitologemų etimologijos žodynas I: Kristburgo sutartis (Pratarmė)

 

Apie knygą:

Ši pirmoji savo rūšies monografija gerokai išsiskiria žanriniu požiūriu. Tai yra sintetinis tezauro tipo žodynas, apimantis Kristburgo sutarties mitologemas. <…> Pirmajame mitologemų etimologijos žodyno tome, kaip kukliai nurodoma įvade, nagrinėjami: teonimas Curche, mitoantroponimai Tulissones ir Ligaschones, mitoastronimas nisum. Iš tikrųjų analizuojamų mitologemų (ir ne tik mitologemų) sankaupa yra daug skaitlingesnė. Ne mažiau reikšmingos yra turiningos išnašos, kurios dažnai tampa savarankiškomis etimologijos apybraižomis, kurių svarba (lygiai kaip ir pagrindinio teksto) pranoksta vien lituanistinius poreikius. Tokio užmojo ir apimties žodynas jokiu būdu neapsiriboja tik Kristburgo sutarties problematika, etimologija jame liečia toli gražu ne tik su mitologija susijusią leksiką, dėl to daugeliu atžvilgiu darbas bus naudingas slavistui, paleoslavistui, indoeuropeistui…
Turime vilties, kad parengus šią lingvomitologinę tęstinę seriją baltų mitologija – pirmą kartą nuskusta Okamo skustuvu – parodys savo tikrąjį veidą. Savo ruožtu autorius sugeba pasiūlyti paprasčiausią, etimologiškai bei tipologiškai visada pagrįstą, ir dėl to įtikimiausią aiškinimą. Dažnai taip atsitinka, atsižvelgus į morfofonetinių žodžio struktūros kaitų tipologiją. Tikriausiai nesuklysiu teigdamas, kad įvairių transponuotų elementų atsekimas, sistemingai svarstant teonimų bei kitų mitologemų kilmę bei jų semantinę raidą, baltistikoje realizuojamas pirmą kartą, nors sakralinės sferos nominacija skatinte skatina būtent šio mechanizmo prioritetinį išnagrinėjimą.

doc. habil. dr. Ilja Lemeškin (Univerzita Karlova, Praha)


Vienas pagrindinių šios knygos tikslų – įvairaus laikotarpio rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotų mitologemų verifikacija, taikant vidinės rekonstrukcijos metodą bei pasitelkiant tipologinį metodą. Praktinė šio veikalo reikšmė – baltų archimitologinių motyvų ir sąvokų, resp., baltų panteono archimodelio rekonstrukcija. Iškelta be galo sunki ir sudėtinga užduotis, kurios iki šiol niekam nepavyko įveikti. <…> R. Kregždys iškelia naujų, drąsių žodžių kilmės hipotezių, praplečia kitų autorių iškeltas idėjas. Knygoje pateikiama daug įdomių minčių, novatoriškų sprendimų.

doc. dr. Laimute Balode (Latvijas Universitāte, Rīga; Helsingin yliopisto, Helsinki)


Rengiant šią knygą, autoriui itin pravertė pirmoji jo profesija: R. Kregždys Vilniaus universitete yra baigęs klasikinės filologijos studijas. Tai matyti bemaž iš kiekvieno knygos puslapio, pradedant Kristburgo sutarties vertimu iš lotynų kalbos ir baigiant prūsų žynių arba mitinių būtybių vardų kilmės aiškinimais, kurie nuolat grindžiami ne tik klasikinių kalbų, bet ir antikinės kultūros, ypač mitologijos medžiaga. Niekam ne paslaptis, kad anksčiau daugelis kalbos istorikų laikėsi išankstinės nuostatos, kad mitologija nieko nepadedanti etimologijai. Malonu, kad aptariamosios monografijos autoriui ši nuostata – jau praeities dalykas.

prof. dr. (HP) Birutė Jasiūnaitė (Vilniaus universitetas)


Monografijoje disponuojama labai gausia lingvistine, mitologine ir kultūrine medžiaga, kuri dažnai pagrįstai kritiškai vertinama, ir teikiamos naujos etimologijų versijos, mitinių veikėjų funkcijų interpretacijos. Baltų mitologemos tiriamos klasikiniais vidinės ir išorinės rekonstrukcijos metodais, tipologiniais gretinimais, padedančiais išvengti nepagrįstų etimologijų. Baltų medžiaga analizuojama plačiame kitų indoeuropiečių ir neindoeuropiečių tautų religinių sistemų kontekste, leidžiančiame apibrėžti panteono raidą, formuluoti bendrus etiologinius principus.

prof. dr. (HP) Dalia Pakalniškienė (Klaipėdos universitetas)


Baltų mitologijos tyrimai tęsiasi jau kelis šimtmečius. Pirmieji veikalai kartu yra ir mitologijos šaltiniai, o naujaisiais laikais daugelis mokslininkų užsiima šiomis problemomis. Vis dėlto daug kas šioje srityje dar neaišku, reikalauja nuodugnesnių ir kritiškesnių tyrimų, nes, kaip parodo knygos autorius, dažnai vietoj mokslinių tyrimų atliekamas gana nekritiškas šaltinių atpasakojimas ir hipotezių kėlimas be rimtesnio metodologinio pagrindo.

prof. habil. dr. Pēteris Vanags (Stockholms universitet, Stockholm)