MUZIKA IR TEATRAS

Verisja spausdinimui >>>

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-323

LIETUVOS MUZIKA IR TEATRAS: ASMENYBĖS, SAVITUMAI, KONTEKSTAI (XIX–XXI A.)


     1. Programos vykdytojas – Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Norminiai etatai skirti programai - 5,25.

     2. Programos tikslai:

     1. Tirti XIX a. (iki Tautinio atgimimo) Lietuvos muzikinio gyvenimo savitumus, siejant juos su šio laikmečio Lietuvos bei kitų Europos kraštų visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo kontekstu. Pažymėti muziko-asmenybės meninės veiklos reikšmę muzikinės kūrybos ir kultūrinių procesų visuomenėje vyksmui, pateikti iškilių muzikų kūrybinius portretus. Aktualizuoti šio laikotarpio Lietuvos muzikinės problematikos tyrimų lituanistinio aspekto svarbą lietuvių ir užsienio muzikologų atliekamų tyrimų kontekste.

     2. Analizuoti XX a.pab.-XXI a. lietuvių muzikos bruožus šiuolaikinių kultūrinių ir visuomeninių procesų kontekste. Semiotikos, estetikos ir sociologijos aspektais tirti nūdienos muzikinę kūrybą, asmenybės-kūrėjo ir aplinkos abipusio ryšio svarbą, sakralumo ir dvasingumo raišką šiuolaikinėje lietuvių muzikoje.

     3. Tirti profesionalaus lietuvių teatro raidos ypatumus, analizuoti teatrinės kūrybos sąsajas su istorinio, kultūrinio ir socialinio konteksto Lietuvoje ir už jos ribų pokyčiais, sisteminti teorinį teatrinės praktikos palikimą.

     Aktualizuoti lietuvių teatrinės kultūros integralumą per nacionalumo (savitumo) ir transnacionalumo (atvirumo meninėms Europos teatrinės kultūros įtakoms), istorinio tęstinumo (modernumo) ir estetinio novatoriškumo (postmodernumo), kolektyvinės (meninių judėjimų, grupių) ir individualios (asmenybių) teatrinės veiklos sankirtas.

     Tyrimus grįsti šiuolaikinėmis teatrologijos ir menotyros mokslų teorijomis bei metodais.

     3. Programos uždaviniai:

     1. Analizuoti XIX–XXI a. Lietuvos muzikinio gyvenimo ir muzikos kūrybos savitumus. Parengti kolektyvinę monografiją „XIX a. Lietuvos muzikos istorija“. Siekiant numatytų tikslų tyrinėti lietuvių muzikologijoje nepakankamai ar visai netyrinėtas temas:

  • didžiųjų XIX a. Lietuvos miestų ir miestelių muzikinį gyvenimą;
  • XIX a. dvarų muzikinę kultūrą;
  • laisvųjų mūrininkų ložių vaidmenį XIX a. muzikinėje kultūroje;
  •  XIX a. Lietuvos bažnytinę muzikos kultūrą;
  • muzikos ugdymą XIX a. Lietuvoje;
  • XIX–XXI a. pasaulietinės ir sakralinės muzikos žanrų plėtrą Lietuvoje;
  • sakralumo ir dvasingumo raišką šiuolaikinėje lietuvių muzikoje;
  • šiuolaikinės operos traktuotę semiotiniu aspektu.     

     2. Atlikti istorinio ir teorinio lietuvių teatro palikimo ir šiuolaikinės sceninės praktikos analizę:

·         įvertinti lietuvių teatro raidos ypatumus, atsižvelgiant į istorinio, kultūrinio ir socialinio konteksto kaitą;

·         susieti Lietuvos teatro pokyčius su svarbiausiais užsienio teatro raidos periodais, asmenybėmis, meniniais judėjimais ir estetine refleksija;

·         aktualizuoti lietuvių teatrinės kultūros savitumą ir dinamiškumą;

·         integruoti lietuvių teatro tyrimus į šiuolaikinių teatrologijos teorijų ir metodų kontekstą;

parengti kolektyvinį mokslinį-sintetinį leidinį „Teatro žodynas: asmenybės, datos, terminai“.

     4. Metodologinis tyrimų pagrindimas:

     1. XIX a. (iki Tautinio atgimimo) Lietuvosmuzikinis gyvenimasnepakankamai ištyrinėtas Lietuvoje ir juo labiau pasaulyje. Fragmentiškose publikacijose šia tema menkai atspindėti regioniniai reiškinių savitumai. Todėl pasitelkus loginės analizės bei analitinį-kritinį metodus, bus vertinamas kai kurių esamų išvadų pagrįstumas, taisomi netikslumai, užpildomos tyrimų spragos.

     Daugelis programoje numatytų ištirti temų iki šiol netirtos empiriškai. Todėl čia svarbu bus pasiremti darbo su šaltiniais metodais, adekvačiais šaltiniotyros tyrimų funkciniam ir dalykiniam aspektams. Šaltinių analizė, aprašomasis, indukcinės hipotezės, lyginamasis metodai padės siekti užsibrėžto tikslo – pateikti dar neapibendrintą XIX a. Lietuvos muzikinio gyvenimo vaizdą, įvertinti reiškinius, akcentuojant tiriamo objekto, kaip Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo, svarbą.

 Šiuolaikinės muzikos kūrybos problematika - sakralumo raiška lietuvių kompozitorių kūryboje, muzikos naratyvumo bruožai - bus tiriama semiotiniu, estetiniu ir sociologiniu aspektais, pasitelkus lyginamąjį, sintezės, hipotezės metodus.

     2. Vykdant programoje numatytus uždavinius, teatro tyrimuose bus remiamasi istorine, teorine ir metodologine medžiaga, naudojamasi istoriniais nepublikuotais (muziejai, archyvai, ikonografinė medžiaga) ir publikuotais šaltiniais (monografijos, studijos, moksliniai straipsniai lietuvių ir užsienio kalba), nūdienos teatro reiškinių refleksija ir analize.

Atsižvelgiant į naujas teatrinės praktikos tendencijas ir pasitelkiant šiuolaikinės teatrologijos metodus (teatro fenomenologija, semiotika, performatyvumo teorija), tyrimuose bus siekiama iki šiol lietuvių teatrologijoje naudotus istorinį lyginamąjį ir aprašomąjį metodus papildyti tarpdisciplininėmis prieigomis ir šiuolaikinės menotyros metodais (naujojo istorizmo, poststruktūralizmo ir dekonstrukcijos, interpretacijos ir recepcijos teorijos), kurie leistų ne tik interpretuoti teatro kūrinius, bet ir aktualizuoti jų atsiradimo, kaitos ir vertinimo skirtingoje sociokultūrinėje aplinkoje problematiką.

Programos metu atlikti tyrimai leis integruoti Lietuvos teatrinę kultūrą į Europos teatro raidos kontekstą, supažindins su metodinėmis strategijomis, reikalingomis mokslinei ir taikomajai teatro istorijos ir šiuolaikinių teatro reiškinių analizei.

     5.Tyrimų etapai ir jų charakteristika:

     Programos įgyvendinimo etapai:

     Individualus medžiagos rinkimas, analizė ir sisteminimas; mokslinių straipsnių, teminių periodinių mokslo leidinių numerių („Menotyra“) rengimas; „XIX a. Lietuvos muzikos istorijos“ ir „Teatro žodyno“ rengimas.

     Programos įgyvendinimo planas:

     2012 m.

     1. Medžiagos rinkimas ir sisteminimas temoms „Iškilių XIX a. Lietuvos muzikų kūrybiniai portretai“, „Vilniaus bažnytiniai muzikos kolektyvai. XIX a.“, „Muzika laisvųjų mūrininkų ložių veikloje XIX a. Lietuvoje“, „Orientas ir vizijos sakralineje Gracijaus Sakalausko muzikoje“, „Konvencinės ir egzistencinės semiotikos taikymas operos analizėje“. 5 mokslo straipsnių šiomis temomis parengimas/publikavimas.

     2. Abėcėlinis ir teminis teatro kūrėjų, istorinių laikotarpių, estetinių formų bei žanrų, teatrinių terminų vardyno sudarymas „Teatro žodynui“ (rankraštis). 3 mokslo straipsnių, susijusių su programos uždaviniais ir „Teatro žodyno“ turiniu, publikavimas.

Preliminarios lėšos – 5,25 norminiai etatai.

     2013 m.

     1. Medžiagos rinkimas ir sisteminimas temoms „Koncertinis gyvenimas Vilniuje XIX a.“,  „Sakralinė vokalinė-instrumentinė muzikos kūryba XIX a. Lietuvoje“, „Lietuvos dvarų muzikinė kultūra. XIX a.“, „Krikščioniškasis sakralumas ir istorizmas. Sankirtos ir sąveikos”,

„Muzikos kompozicijos scenai - struktūros ir žanro aktualizavimas“. 5 mokslo straipsnių šiomis temomis parengimas/publikavimas.

     2. Medžiagos pagal istorinių teatro raidos periodų ir teatrinių terminų vardyną kaupimas bei sisteminimas, straipsnių rengimas (rankraščiai). 3 mokslo straipsnių, susijusių su programos uždaviniais ir „Teatro žodyno“ turiniu, publikavimas.

Preliminarios lėšos – 5,25 norminiai etatai.

     2014 m.

     1. Medžiagos rinkimas ir sisteminimas temoms „Muzikos kritika ir publicistika Lietuvoje  (XIX a. II p.)“, „Muzikos ugdymas XIX a. Lietuvoje“, „Lietuvos miestų ir miestelių muzikinis gyvenimas XIX a.“, „Gamtos sakralumas is vargonai lietuvių kompozitorių kūryboje“, „Muzikos naratyvumo aspektai (pagal M. Grábocz)“. 5 mokslo straipsnių šiomis temomis parengimas/publikavimas.

     2. Straipsnių (lietuvių ir užsienio teatro kūrėjų personalijos, teatrinės praktikos ir teorijos terminai) rengimas „Teatro žodynui“ (rankraščiai). 3 mokslo straipsnių, susijusių su programos uždaviniais ir „Teatro žodyno“ turiniu, publikavimas.

Preliminarios lėšos – 5,25 norminiai etatai.

     2015 m.

     1. Medžiagos rinkimas ir sisteminimas temoms „Muzikos žanrų plėtra Lietuvoje XIX a.: bažnytinės muzikos kūryba, vokalinė-instrumentinė kūryba”, „Kauno muzikinis gyvenimas. XIX a.“, “Sakralumo architektūra vargonų raiškoje”, “Opera – komunikacijos proceso dalyvė “. 5 mokslo straipsnių šiomis temomis parengimas/publikavimas.

     2. Straipsnių (istoriniai periodai, estetinės formos ir žanrai) rengimas „Teatro žodynui“ (rankraščiai). 3 mokslo straipsnių, susijusių su programos uždaviniais ir „Teatro žodyno“ turiniu, publikavimas.

Preliminarios lėšos – 5,25 norminiai etatai.

     2016 m.

     1. Medžiagos rinkimas ir sisteminimas temoms “Sakralumas ir demoniškumas naujoje lietuvių vargonų muzikoje”, “Kultūros semiotika ir operos savitumas”. 2 mokslo straipsnių šiomis temomis parengimas/publikavimas.

   Kolektyvinės mokslo monografijos “XIX a. Lietuvos muzikos istorija“ parengimas leidybai.

     2. Mokslinio-sintetinio leidinio „Teatro žodynas: asmenybės, datos, terminai“ parengimas leidybai.

Preliminarios lėšos – 5,25 norminiai etatai.

     6. Numatomi rezultatai:

     1. Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose bus paskelbta straipsnių nurodytomis temomis iš XIX-XXI a. Lietuvos muzikinio gyvenimo ir muzikos kūrybos. Parengta kolektyvinė mokslo monografija „XIX a. Lietuvos muzikos istorija“ papildys lituanistinius kultūros paveldo tyrimus naujais faktais ir išvadomis; ši monografija bus svarbaus Lietuvos muzikos istorijos specialistų vykdomo tęstinio projekto „Lietuvos muzikos istorija nuo seniausių laikų iki nūdienos“ dalis. Parengtas šioje numatomoje LKTI programoje leidinys pratęs jau LMTA išleistus (drauge su LKTI: recenzentai, skyrių autoriai) šios serijos tomus/knygas: 1 kn. „Tautinio atgimimo metai. 1883-1918“, Vilnius: LMTA, LKTI, 2002; 2 kn. „Nepriklausomybės metai. 1918–1940“, Vilnius: LMTA, LKTI, 2009.   Parengta „XIX a. Lietuvos muzikos istorija“

     2. Baigiamasis šių tyrimų rezultatas – parengta kolektyvinė mokslo-sintetinė monografija „Teatro žodynas: asmenybės, datos, terminai“. Tai bus pirmas lietuviškas teatro žodynas, prilygstantis panašaus pobūdžio leidiniams anglų, prancūzų ar italų kalba (pvz.: M. Hawkins-Dady, L. Shrimpton, D. Pickering International Dictionary of Theatre: Actors, directors, and designers, Ed: St. James Press, 1996; O. G. Brockett, F. J. Hildy History of the theatre, Ed.: Pearson, 2008; P. Pavis, Dictionnaire du theatre, Ed: Armand Colin, (1996) 2006; R. Fuente, S. Villa, Diccionario general del teatro, Ed.: Almar, 2003 ir kt.). Žodynas aprėps skirtingus istorinius Lietuvos ir užsienio teatro raidos periodus bei menines formas, supažindins su šiuolaikinėmis Lietuvos ir Europos teatrinio palikimo interpretacijomis, pristatys svarbiausius lietuvių ir užsienio teatro kūrėjus, teatro raidą paveikusias teorines studijas, svarbiausius teatrinės praktikos ir teorijos terminus. Jos bus orietuotas į mokslinį ir taikomąjį panaudojimą, papildys esamus ir prisidės prie tolesnių teatro istorijos ir šiuolaikinių teatro reiškinių tyrimų.

     Numatyti programos rezultatai – mokslo straipsnių publikacijos ir du parengti kolektyviniai mokslo leidiniai – suteiks galimybę supažindinti akademinę bęi platesnę auditoriją su naujais Lietuvos muzikos ir teatro istorijos bei nūdienos faktais, pratęs jau esamus analitinius mokslo darbus, papildys naujo pobūdžio sintetiniais mokslo darbais Lietuvos muzikologiją ir teatrologiją. Neatlikus šių tyrimų, neparengus gautų rezultatų leidybai, Lietuvos kultūros tyrimuose, kurie yra aktualūs ne tik Lietuvos, bet taip pat ir kitoms Europos šalims, liktų sunkiai užpildomos spragos. Atlikti tyrimai padės formuoti ir vykdyti valstybės mokslo ir švietimo užduotis, prisidės prie edukacinių ir sklaidos programų.                                                  

     7. Rezultatų sklaidos priemonės:

     Programos rezultatai bus skelbiami mokslo straipsniuose ir mokslo populiarinimo publikacijose, mokslo konferencijose, seminaruose, viešose paskaitose, žiniasklaidos priemonėse.

     Programos vykdymo metuparengtų leidinių publikavimasvykdant šią programą nenumatomas. Leidiniai bus publikuojami gavus papildomą MT administruojamų ar kitų sklaidai skirtų programų finansavimą.

     8. Preliminarus programos lėšų paskirstymas (tūkst. litų):

Eil.

Nr.

Išlaidų pavadinimas

2012

metais

2013

metais

2014

metais

2015

metais

2016

metais

Visai programai (suma)

1.

Programai skirti norminiai etatai, lėšos

5,25

 

166,9

5,25

 

166,9

5,25

 

166,9

5,25

 

166,9

5,25

 

166,9

5,25

 

834,8

2.

Kitos lėšos planuojamos programai vykdyti (iš kitų, institutui skirtų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų)

 

00,0

 

00,0

 

00,0

 

00,0

 

00,0

 

00,0

 

Iš viso

166,9

166,9

166,9

166,9

166,9

834,8

 

9. Programos trukmė:

2012 - 2016 metai.


10. Programos vadovas:

dr. Vyda Bakutytė Jauniškienė, LKTI vyresnioji mokslo darbuotoja, Muzikos ir teatro istorijos skyriaus vadovė, tel.861039960, v.bakutyte@gmail.com