KULTŪROS RAIDOS TYRIMAI

Versija spausdinimui >>>

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-323

LIETUVOS KULTŪROS RAIDOS XX−XXI A. SANDŪROJE TYRIMAI: TAPATYBĖS IR ATMINTYS


     1. Programos vykdytojas - Lietuvos kultūros tyrimų institutas.

Norminiai etatai skirti programai- 7,5.

     2. Programos tikslas:

     Atlikti šiuolaikinės Lietuvos kultūros raidos fundamentinius tyrimus, iškeliant nacionalinių, etnokultūrinių ir kolektyvinių tapatumų, pilietinės savivokos sąveiką su istorine kultūrine atmintimi, tos sąveikos pokyčius išsilaisvinus iš sovietinės okupacijos ir dalyvaujant eurointegracijos procese.

     3. Programos uždaviniai:

     1) tirti Lietuvos kultūros raidos ypatumus, nacionalinio ir etnokultūrinio tapatumo ir atminties sampratų įvairovę XX−XXI a. sandūroje, tikslinant nacionalinio, etnokultūrinio ir kolektyvinio tapatumų, atminties, kultūros raidos tyrimų metodologijas, kuriant teorinį metodologinį nacionalinės ir etnokultūrinės tapatybės ir atminties sąveikų dabartinėje visuomenėje modelį; bus sukurtas teorinis modelio vaizdinys;

     2) tirti Lietuvos kultūros raidos sąlygas ir virsmų tendencijas, jų poveikį visuomenei, kitų kultūrų įtakas, atsižvelgiant į eurointegracijos vyksmus ir globalizacijos iššūkius, taip pat įvertinti sovietmečio poveikį nacionaliniam tapatumui; bus išsiaiškinamos kultūros raidos tendencijos ir jų keliami iššūkiai;

     3) tirti nacionalinio tapatumo ir kultūros sąveiką, nustatyti, kaip nacionalinio tapatumo pokyčius lemia besikeičiantys kultūrinės atminties registrai, aktualizuojantys vis naują simbolinį, naratyvinį, vaizdinį turinį, išsiaiškinti, kaip kultūrinė atmintis, jos turinys ir aktualizacijos veikia lietuvybės turinį, nacionalinę jauseną ir tapatumą, taip pat atskleidžiant tapatybės kaitą tinklaveikos visuomenėje;

     4) tirti nacionalinio ir etnokultūrinio tapatumo sklaidą medijų kultūroje ir medijų menuose, ieškoti veiksmingų nacionalinio tapatumo ir kultūrinės atminties stiprinimo būdų; aiškintis lietuviškų medijų kultūros ir medijų menų susiformavimo prielaidas, jų raidos ypatumus ir jų teikiamos galimybes nacionaliniam tapatumui stiprinti ir skleisti.

     4. Metodologinis tyrimų pagrindimas:

     Ilgalaikės programos objektas – Lietuvos kultūros raida XX–XXI a. sandūroje, kurie pasaulyje iš esmės nevykdomi, todėl tyrimai yra reikalingi ir aktualūs Lietuvai. Kultūrinė veikla ir kultūros supratimas veikia nacionalinį tapatumą ir visuomenės savimonę, padeda geriau tvarkytis su vis naujais iškylančiais iššūkiais. LKTI mokslininkai turi didelį teorinį ir metodologinį įdirbį. Per pastaruosius penkerius metus (2007−2011) išspausdintos 9 monografijos, 11 kolektyvių mokslo darbų, yra paskelbę daug reikšmingų Lietuvos kultūros tyrinėjimų, taip pat eurointegracijos ir globalizacijos iššūkius aptariančių darbų.  Leidžiamos tęstiniai kolektyviniai leidiniai (Lietuvos kultūros tyrimai, Kultūrologija, Lietuvos žydų tyrimai, Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos).

     Programos tyrimuose taikoma šiuolaikinių lyginamųjų kultūros studijų ir hermeneutinė metodologijos, kurios pagrindinis ypatumas – tarpdalykiškumas ir kompleksiškumas.

      Lietuvos kultūros tyrimuose bus siekiama kompleksinio požiūrio į Lietuvos kultūrą globalioje ir tarpkultūrinėje erdvėje. Lyginamąja metodologija pagrįsti tyrinėjimai kritiškai ir sinchroniškai tirti kultūros pokyčius, sąlygas ir priežastis formuojančius dėmenis, nacionalinio ir kitų tapatumų ir kultūrinės atminties sąveikos ypatumus. Konkrečioms problemoms tirti bus pasitelkiami ir kiti reikalingi metodai bei tyrinėjimo prieitys.

     Tiriant tapatumo ir atminties sąveiką bus remiamasi šiuolaikinės prancūzų istoriografijos tradicija – Analų mokykla (P. Nora, R. Chartier ir kt.), archetipine psichologija (C.G. Jungas, J. Hillman ir kt.). Tapatumams tirti pasitelkiami A. Smitho, B. Anderseno, Z. Baumano, R. Brubakerio ir kt. teorinės ir metodologinės prieigos, taip pat filosofų M. Foucault, M. Heideggerio, P. Ricoero darbai.

     Kadangi tyrimų programoje numatoma tirti atminties raišką medijų menuose ir šiuolaikinėje vaizdo kultūroje, tyrimuose bus taikomos ir kultūros sociologijos bei kultūros antropologijos koncepcijos. Medijų, tinklaveikos, naujųjų technologijų, atminties tyrinėjimuose perspektyviais laikomi B. Stieglerio mokyklos teorija ir metodai, M. Castellso teorinės įžvalgos. Taip pat bus pasitelktos vaizdo antropologijos ir sociologijos prieigas, kurios Lietuvoje nepakankamai taikomos.

     Pasirinkus tarpdalykinį ir kompleksinį ilgalaikės programos tyrimų pobūdį ketinama bendradarbiauti su kitomis Lietuvos švietimo ir mokslo institucijomis – VU, VDU, LSTC, LLTI, LII, taip pat meno institucijomis – ŠMC.

     Ilgalaikės programos tyrimams bus siekiama atnaujinti teorines prieigas ir metodologinius pagrindus, atsižvelgiant į dabartines kultūros tyrimų tendencijas.

     5.Tyrimų etapai ir jų charakteristika:

     2012 m. medžiagos rinkimas, konferencijų ir seminarų organizavimas, viešas seminaras tyrimų metodologijos temomis, populiarinant naujas teorines ir konceptualines prieigas, skleidžiant tyrimų rezultatus ir jungiant visuomenę į tyrimų svarstymus, nacionalinė konferencija „Lietuvos kultūros raida XXI a. pradžioje: dialogai ir sankirtos“, straipsnių rinkinio konferencijos pranešimų pagrindu parengimas, trijų monografijų rašymas (po 2 a.l.), dviejų kolektyvinių darbų rašymas (po 1 a.l.), mokslo straipsniai (10), populiarios publikacijos (10), pranešimai konferencijose (10)

     2013 m. medžiagos rinkimas, viešas seminaras populiarinant mokslinius tyrimus, nacionalinė konferencija „Kultūrinės atminties raiška vizualinėje kultūroje“, straipsnių rinkinio konferencijos pranešimų pagrindu parengimas, šešių monografijų rašymas (po 2 a.l.), dviejų kolektyvinių darbų rašymas (po 3 a.l.), mokslo straipsniai (10), populiarios publikacijos (10), pranešimai konferencijose (10)

     2014 m. viešų seminarų ciklas ilgalaikės programos tyrimų tema, tarptautinė konferencija „Kultūrinės atminties pokyčiai XXI a.: nacionaliniai prioritetai“, straipsnių rinkinys konferencijos pranešimų pagrindu, šešių monografijų rašymas (po 2 a.l.), dviejų kolektyvinių darbų rašymas (3 a.l.), mokslo straipsniai (10), populiarios publikacijos (10), pranešimai konferencijose (10)

     2015 m. nacionalinė konferencija „Kultūrų sąveikos: problemos ir perspektyvos XX−XXI a. sandūroje“, straipsnių rinkinys konferencijos pranešimų pagrindu, kolektyvinio veikalo „Kultūra tinklaveikos visuomenėje: tapatybės industrija“ parengimas, viešas seminaras, šešių monografijų rašymas (po 2 a.l.), mokslo straipsniai (10), populiarios publikacijos (10), pranešimai konferencijose (10).

     2016 m.viešas seminaras, apibendrinantis tyrimų rezultatus, kolektyvinės monografijos „Lietuvių tautinė tapatybė: sovietmečio lūžis“ parengimas, šešių monografijų rašymas (po 2 a.l.) ir parengimas, mokslo straipsniai (10), populiarios publikacijos (10), pranešimai konferencijose (10)

     Mokslinių tyrimų temos:

     1. Lietuvos kultūros pokyčiai XX−XXI a. sandūroje: globalizacijos iššūkiai.

     Eurointegracijos iššūkių ir globalizacijos pavojų apsuptyje, tiriant filosofinius, socialinius, ideologinius Lietuvos kultūros raidos ypatumus, itin aktualiais tampa inovatyvūs nacionalinės kultūros tyrimai. Jiems privalu pasitelkti naujausias kultūros tyrimų teorines ir metodologines prieigas, platų tarpdiscipliniškumo spektrą, europietiškas paradigmas ir nacionalinį savitumą. Be šių tyrimų neįmanoma sudaryti visuminio kultūros transformacijų vaizdo, plėtoti ir įtvirtinti kultūros politikos nuostatų, keisti susiformavusio visuomenės požiūrio į kultūrą stereotipus.

     Tarpdisciplininiai Lietuvos kultūros kaitos XX–XXI a. sandūroje tyrimai padės perprasti esmines dabartinės kultūros transformacijas atsižvelgiant į regioninius, europinius ir civilizacinius ryšius, įtvirtinti naujas kultūros politikos nuostatas, keisti susiformavusį visuomenės požiūrį į kultūrą, kurti gyvybingą kultūros erdvę bei sieti joje vykstančius procesus su svarbiausiomis nacionalinėmis iniciatyvomis, kurios skelbiamos strateginiuose valstybės dokumentuose: Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030” ir Nacionalinėje reformų darbotvarkėje.

     Siekiant geriau atskleisti dabartinės Lietuvos kultūros raidą ir procesus, tapatybės ir mentaliteto kaitą, būtina gilintis į kultūrų sąveikų problemas. Šios problemos globalizacijos sąlygomis  įgauna ypatingą aktualumą ir tampa intensyvių tyrinėjimų objektu.

     Darbų seka: nacionalinė konferencija „Lietuvos kultūros raida XXI a. pradžioje: dialogai ir sankirtos“ 2012 m., straipsnių rinkinys pranešimų pagrindu 2012 m., viešas seminaras 2012 m., monografijų „Kultūros tapatybė: herojai, mitai, vizijos“, „Vilniaus kultūrinio planavimo retorika ir naujasis tūkstantmetis“, „Baigtinio pasaulio vizijos: globalumo sampratos lietuviškoje savimonėje“ rašymas (2012−2016), straipsniai recenzuojamuose leidiniuose (2012−2016), populiarūs straipsniai (2012−2016), nacionalinė konferencija „Kultūrų sąveikos: problemos ir perspektyvos XX−XXI a. sandūroje“ 2015 m., kolektyvinis mokslo veikalas „Kultūra tinklaveikos visuomenėje: tapatybės industrija“ (2015), viešas seminaras, apibendrinantis tyrimų rezultatus, 2016 m.

Numatomos lėšos: 3norminiai etatai. 

     2. Nacionalinis tapatumas kultūrinėje atmintyje.

     Lietuvių tapatumas sparčiai keičiasi, įgaudamas naujų konfigūracijų. Atkūrus Lietuvos valstybingumą ir Lietuvai tapus ES sąjungos nare, kasdien patiriant globalizacijos ir pasaulinės komunikacijos įtaką, pastebima tautinio modelio, nacionalinio, etnokultūrinio tapatumo ir jausenos, žmonių ir valstybės tapatinimosi kaita. Tautinį tapatumą (identitetą) suformuoja istorinė tradicija, kultūrinės kūrybos ir nacionalinio tapatumo raiška. Tapatumo fragmentavimas iškelia naujus tapatumo segmentus, kurie atsiranda kaip vartotojiško gyvenimo būdo, globalizacijos ir sykiu atomizacijos pasekmė. Kita vertus, dabartiniu metu naujus tapatumus bando formuoti ir strateguoti Europos Sąjungos politika, tarptautinės finansinės ir kultūrinės institucijos, nacionalinė valstybinė politika. Atsiranda naujos kolektyvinę ir kultūrinę atmintį formuojančios strategijos, kurios atspindi ir europietiškos tapatybės bruožus.

     Darbų seka: monografijų „Nacionalinis tapatumas: kultūrinė atmintis ir politika“, „Asmens tapatybė ir bendruomeniškumas: nauji iššūkiai ir galimybės“ rašymas (2012−2016), tarptautinė mokslo konferencija ir straipsnių rinkinių parengimas pranešimų pagrindu „Kultūrinės atminties pokyčiai XXI a.: nacionaliniai prioritetai“ 2014 m., viešų seminarų ciklas ilgalaikės programos tyrimų tema 2014 m., straipsniai recenzuojamuose leidiniuose (2012−2016), populiarūs straipsniai (2012−2016), kolektyvinis mokslo veikalas „Lietuvių tautinė tapatybė: sovietmečio lūžis“ 2016 m.

Numatomos lėšos: 3 norminiai etatai. 

     3. Kultūrinės atminties raiška medijų kultūroje.

     XX–XXI a. sandūroje kultūros ir atminties sąveika tapo svarbia tarpdalykinių tyrimų – kultūros, istorijos, visuomenės, medijų, meno, literatūros ir kt. studijų – problema. Kultūrinės atminties tyrimai persikėlė ir į meninės kūrybos lauką – jos tyrinėjimus plėtoja medijų meno atstovai ir su jais susiję mokslininkai. Konceptualumu ir teoriškumu pasižymintys medijų menai – fotografija, kinas, videomenas ir kt. medijų technologijomis kuriami menai – skatina naujas teorines įžvalgas. Kultūrinė atmintis – esminis tautos tęstinumo ir nacionalinio tapatumo dėmuo, o įvairių tapatumų tvirtinimų ir sąveikų aspektai yra susiję su medijomis ir medijinėmis atminties technologijomis, nes kultūrinė ir individuali atmintis kaupiama, tvarkoma, skleidžiama skaitmeninių technologijų pagrindu ar tas technologijas pasitelkiant. Esminiai klausimai – kokie kultūrinės atminties sluoksniai iškeliami Lietuvos medijų menuose, kaip jie veikia nacionalinį ir kitokius tapatumus bei kultūrinę atmintį ir kaip juos būtų galima pasitelkti nacionaliniam, taip pat kultūriniam tapatumui stiprinti. Lietuvos menininkai anksčiau nei istorikai atkreipė dėmesį į kultūrinę atmintį iršiuolaikiniuose medijų menuose vyksta gyvybiškai svarbus visuomenei ir kultūrai atminties darbas: kino ir video dokumentikos, archyvų, fotografijų ir kt. priemonėmis kuriami vaizdiniai pasakojimai, simboliai ir ženklai yra svarbūs kultūrinės atminties tvirtinimo instrumentai. Svarbu tirti, kaip aktyvinanti ir dokumentuojanti atmintįmeninė kūryba stiprina bendruomeniškumą, tapatumą ir pilietiškumą; aiškintis, kaip medijų menai, peržengiantys estetinės ir meninės kūrybos ribas, plečia istorijos ir atminties tyrimų lauką, konceptualiai permąsto ir įtaigiai įprasmina nacionalinį ir kitus tapatumus bei su jais susijusią kultūrinę atmintį.

      Darbų seka: monografijos „Atmintis ir tarpkultūrinis dialogas šiuolaikinėje vizualinėje kultūroje“ rašymas (2012−2016), nacionalinė konferencija „Kultūrinės atminties raiška vizualinėje kultūroje“ 2013 m., straipsnių rinkinio pranešimų pagrindu parengimas 2013 m., viešas seminaras 2013 m.,  straipsniai recenzuojamuose leidiniuose (2012−2016), populiarūs straipsniai (2012−2016).

Numatomos lėšos: 2 norminiai etatai. 

     Detalus įgyvendinimo planas, kuriame numatomas skirtų lėšų preliminarus paskirstymas uždaviniams vykdyti:

     Monografijų rašymas vyresn. m. d. 0,5x2=1 etatas;

     Kolektyvinių monografijų rašymas vyresn. m.d. 1,5 etato, m.d. 0,5 etato;

     Straipsnių rinkinių rengimas vyresn. m.d. 0,25 etato;

     Straipsnių recenzuojamiems ir populiariems leidiniams rašymas vyr. m.d. 0,25 etato,vyresn. m. d. 1,25 etato, m. d. 0,5 etato, j. m. d. 0,5 etato;

     Tarptautinių ir nacionalinių konferencijų organizavimas vyresn. m. d. 0,25 etato;

     Mokslinių pranešimų konferencijoms rengimas vyresn. m. d. 0,25x4=1;

     Viešų seminarų organizavimas vyresn. m. d. 0,25 etato;

     Mokslo žurnalo „Lietuvos kultūros tyrimai“ rengimas m. d. 0,25 etato.

     6. Numatomi rezultatai:

     Programos tiriamojo darbo pagrindiniai rezultatai yra parengti mokslo straipsniai, jų rinkiniai, kolektyvinės ir individualios monografijos, taikomieji mokslo leidiniai, surengtos tarptautinės ir nacionalinės mokslo konferencijos.

     Kolektyviniai mokslo veikalai:

     2014 m. „Tautinės mažumos Lietuvoje: kultūriniai virsmai ir atmintys”

     Lietuva visuomet buvo polikonfesinė ir multikultūrinė šalis, kurios kultūra po savo stogu jungė skirtingas įvairių tautų: lietuvių, gudų, lenkų, rusų, žydų, totorių, karaimų ir kitų kultūros tradicijas. Todėl siekiant geriau pažinti gelminius dabartinės Lietuvos kultūros sluoksnius, gyventojų mentaliteto ypatumus būtina gilintis į įvairių kultūros tradicijų sąveikos problemas. Mokslinių  straipsnių rinkinyje analizuojama tautinių mažumų tarpkultūrinių patirčių raida ir sklaida Lietuvos kultūros erdvėje. Išskirtinis dėmesys kreipiamas į  kultūrinių ir tautinių tapatybių virsmus, juos kildinančių atminčių tęstinumą ir kaitą.

     2015 m. „Kultūra tinklaveikos visuomenėje: tapatybės industrija“

     Kultūra patiria didžiulį naujų informacijos ir komunikacijos technologijų, naujų medijų poveikį. Kokius iššūkius kelia visuomenei globalėjantis pasaulis, kokie pavojai tyko mažų šalių tapatumų? Kaip kinta kultūros svarbos ir sklaidos poreikiai virtualiame pasaulyje? Kokie pokyčiai sąlygoja kultūros raidą ir tolesnį egzistavimą? Kultūros kaitos galimybės sietinos su visuomenės brandos ir kūrybingumo ugdymu.

     2016 m. „Lietuvių tautinė tapatybė: sovietmečio lūžis“

     Bus analizuojamos kultūrinės, politinės, socialinės, psichologinės sovietmečio pasekmės lietuvių tautinės tapatybės formavimuisi ir sklaidai. Kokia tautinės tapatybės samprata ar sampratos geriausiai tinka sovietmetyje vykusių procesų analizei? Kokius tautinės tapatybės aspektus labiausiai paveikė totalitarinė komunistinė ideologija? Kokios sovietmečio pasekmės vis dar jaučiamos XX ir XXI a. sandūroje ir kokios šių pasekmių įveikimo priemonės ir būdai? Tai – pagrindinės monografijoje nagrinėjamos problemos.

     Mokslo monografijos:

·         „Nacionalinis tapatumas: kultūrinė atmintis ir politika“.

     Lietuvos valstybė, visuomenė ir lietuvių tauta išgyvena nepaprastai sparčią visų gyvenimo sričių, taip pat pasaulėvaizdžio bei pasaulėjautos kaitą. Esminis kaitos aspektas yra nacionalinio tapatumo kaita, nulemta globalizacijos bei eurointegracijos veiksnių, taip pat kultūrinės savikūros paskatų. Įsiliejimas į Europos visuomenių bei kultūrų terpę suponuoja europinių  tapatumo bruožų ugdymą, pasitelkiant ne tik kultūrinę atmintį bei patirtį, bet ir naujas galimybes, kurias atveria Europos Sąjungos politinės nuostatos bei vis intensyvėjanti kultūrų sąveika. Nacionalinio tapatumo „europėjimas“ galimas tik europines kultūrines bei politines vertybes paverčiant nacionalinio tapatumo savikūros paskatom, kitaip tariant europinių bruožų ugdymui pasitelkiant nacionalinės kultūros mechanizmus ir įtvirtinant aiškias tapatumo politikos gaires. Nacionalinio tapatumo, kaip ir kitų tapatumų, bruožai išlaikomi ir tvirtinami kultūrinėje atmintyje. Nustatant esminius nacionalinio tapatumo kaitos veiksnius bei gaires, svarbu atsižvelgti ne tik į eurointegracinių vyksmų teikiamas galimybes, bet ir į prieštaringą europinio multikultūrinio būvio patirtį. Esminis nacionalinės kultūros plėtra bei savikūra paremtos tapatumo politikos tikslas yra ugdyti tokius individo europietiškus bruožus, kurie laiduotų „savos Europos“ jauseną ir padėtų individui tvirtinti ryšius su gimtine.

·         „Asmens tapatybė ir bendruomeniškumas: nauji iššūkiai ir galimybės“.

     Įsigalint šiuolaikinėms, bemaž momentinėms, bendravimo technologijoms, stebime viešo bei privataus bendravimo stilių supanašėjimą, šių bendravimo diskursų susiliejimą. Tai leidžia tyrėjams kalbėti apie kultūrinį poslinkį nuo formalumo link betarpiškumo visose bendravimo sferose. Iš vienos pusės, tai sąlygota nepaliaujamai didėjančio bendravimo tempo, kuris lemia vis mažėjantį bendravimo viešojoje erdvėje formalumą, nes komunikacijos (ypač sinchroninės tekstinės) dalyviai nebespėja apgalvoti ir išdailinti savo kalbos struktūros ar gramatikos. Tačiau šio reiškinio mastas yra daug didesnis nei vien viešo ir privataus bendravimo stilių persipynimas. Bus keliami klausimai, kuo gi tampa tarpasmeninė komunikacija, kai ji vyksta pasitelkus skaitmenines masinės komunikacijos priemones? Kokią tai turi įtaką komunikacijos dalyvių savivokai? Ar patys šiuolaikinių bendravimo technologijų vartotojai pakankamai įsisąmonina šio bendravimo ypatumus, lyginant su tradicinėmis tarpasmeninės komunikacijos priemonėmis?

·         „Kultūros tapatybė: herojai, mitai, vizijos“.

     Monografijoje planuojama tirti dabartinės Lietuvos kultūros ir vertybių kaitą, atminties metamorfozes ir tapatybę įrėminančius mitus, kaip tautinės savivokos pagrindą. Tarpdisciplininis požiūris ir hermeneutinės nuostatos yra sąlygojamos tiriamojo objekto sudėtingumo. Kultūros pjūviai, sankirtos, dabarties naratyvams kuriant tautinį  tapatumą, dialogo ieškojimai ir projekcijų galimybės, konteksto tyrimai ir  bendro kultūros vaizdo kūrimas, pasitelkus istorines patirtis ir ieškant naujų atverčių, tokios būtų svarbiausios monografijos nuostatos.

·         „Atmintis ir tarpkultūrinis dialogas šiuolaikinėje vizualinėje kultūroje“.

     Tikslai: ištirti atminties raišką šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje ir atskleisti atminties ir vizualinės kultūros santykius; atskleisti atminties tyrinėjimų sklaidą ir įvairovę vizualinėje kūryboje; ištirti kaip tarpkultūrinis dialogas apmąstomas Lietuvos vizualiniame mene; atskleisti įvairias tarpkultūrinio dialogo formas vizualinėje kultūroje; atskleisti tarpkultūrinio dialogo svarbą tapatybės savikūroje. Metodai: tarpdisciplininiai, kultūrinės ir vizualinės antropologijos metodai ir konceptai.

·         „Vilniaus kultūrinio planavimo retorika ir naujasis tūkstantmetis“.

Tyrimų kryptis − kritinės kultūros politikos studijos, kurios plėtojamos remiantis kultūros sociologijoje populiariomis metodologijomis. Planuojamoje monografijoje bus tyrinėjami miesto kultūros politikos ir urbanistinės-kultūrinės regeneracijos klausimai. Siekiant ištyrinėti šiuolaikinio Vilniaus kultūrinį planavimą, knygoje urbanistinė kultūros politika bus analizuojama kaip integrali neoliberalistinės politikos dalis, todėl bus plačiai aptartas bendresnis globaliojo neoliberalizmo kontekstas bei jo recepcija Lietuvoje. Kalbant apie urbanistinę kultūros politiką bus analizuojamos ne vien institucinės nuostatos (oficialūs dokumentai), bet ir netiesioginės kultūros politikos svertai, visų pirma - kultūros politikos tyrimuose itin svarbios kultūros ir galios sąsajos. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į kai kuriuos naujosios ekonomikos „raktažodžius“ ir specifinę retoriką arba taip vad. naująsias kultūros politikos paradigmas.

·         „Baigtinio pasaulio vizijos: globalumo sampratos lietuviškoje savimonėje“.

Monografijoje nagrinėjami dabartiniai moksliniai tyrimai, kuriuose globalėjimo procesai aiškinami, pasitelkiant naujausius empirinius duomenis bei pažangiausius sociologinius ir humanitarinius metodus diasporų teorijoje, makrosociologijoje, tarptautinių santykių politologijoje, lyginamojoje idėjų istoriografijoje ir tarpkultūrinėje filosofijoje. Aptariamas globalumo sampratų reikšmingumas formuojant lietuvišką savimonę, apmąstant tautinės ir globalios tapatybių sąryšius Lietuvos piliečio ir valstybės savipratoje.

     Teminiai mokslo straipsnių rinkiniai:

     2012 m. mokslo žurnalo „Lietuvos kultūros tyrimai“ antras numeris „Muziejai, paveldas, vertybės“ ir trečias numeris „Asmenybės, lytys, bendruomenės“

     2013 m. mokslo žurnalo „Lietuvos kultūros tyrimai“ ketvirtas numeris „Erotika kultūroje“ ir penktas numeris

     2014 m. mokslo žurnalo „Lietuvos kultūros tyrimai“ šeštas ir septintas numeriai

     2015 m. mokslo žurnalo „Lietuvos kultūros tyrimai“ aštuntas ir devintas numeriai

     2016 m. mokslo žurnalo „Lietuvos kultūros tyrimai“ dešimtas ir vienuoliktas numeriai

Paskelbta mokslinių straipsnių 50.

Paskelbta mokslo populiarinimo straipsnių 50.

Perskaityta pranešimų tarptautinėse ir mokslinėse konferencijose 50.

     Tarptautinė mokslo konferencija ir straipsnių rinkinių parengimas pranešimų pagrindu:

2014 m. „Kultūrinės atminties pokyčiai XXI a.: nacionaliniai prioritetai“

     Nacionalinės mokslo konferencijos ir straipsnių rinkinių parengimas pranešimų pagrindu:

2012 m. „Lietuvos kultūros raida XXI a. pradžioje: dialogai ir sankirtos“

2013 m. „Kultūrinės atminties raiška vizualinėje kultūroje“

2015 m. „Kultūrų sąveikos: problemos ir perspektyvos XX−XXI a. sandūroje“

     Vienas seminarų ciklas ir keturi vieši seminarai tyrimų temomis 2012− 2016 m. - populiarinant naujas teorines ir konceptualines prieigas, skleidžiant tyrimų rezultatus ir jungiant visuomenę į tyrimų svarstymus.

     7. Rezultatų sklaidos priemonės:

     Bus leidžiamas mokslo žurnalas „Lietuvos kultūros tyrimai“ (pirmasis numeris 2011 m.) ir mokslo publikacijos skelbiamos kituose recenzuojamuose leidiniuose, kuriamos viešos prieigos, skaitomi pranešimai tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, rengiami vieši seminarai, dalyvaujama radijo ir televizijos laidose, pasitelkiamos internetinės sklaidos galimybės.

     Parengtų kolektyvinių ir individualių leidinių, konferencijos medžiagų publikavimas iš ilgalaikės programos lėšų nenumatomas. Papildomo finansavimo bus prašoma iš LMT programų ar kitų fondų.

     Tarpinstitucinis bendradarbiavimas:

     2012 m. Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų konferencija, dalyvavimas organizaciniame komitete;

     2012−2013 m. Bendradarbiavimas su LKI, LEU ir VDU ESF remiamame projekte „Inovatyvios gimtosios lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos įgyvendinimas“;

     2012−2016 m. Bendradarbiavimas su LLTI, VU, LEU, VDU leidžiant recenzuojamą mokslo žurnalą „Lietuvos kultūros tyrimai“;

     2012−2016 m. bendri vieši seminarai su Šiuolaikinio meno centru (ŠMC), Vilniuje.

     Tarptautiniai projektai:

     2010−2013 m. „Kultūros paveldo vaidmuo XXI amžiuje“, vykdomas Lietuvos kultūros tyrimų instituto Vilniuje ir Etnologijos instituto Budapešte, Vengrijoje;

     2010−2012 m. „Town and Cultural Valuables: History, Traditions, Modern Times“, vykdomas Lietuvos kultūros tyrimų instituto Vilniuje ir Etnologijos ir folkloro studijų instituto ir Nacionalinio etnografijos muziejaus, Sofija, Bulgarija;

     Šveicarijos tyrėjų mainų programai (Sciex-NMSch) pateiktas projektas„The Visual Turn: Visual Consumption and Representation of Identities“.

     Tarptautinis bendradarbiavimas:

     Plėtojant ilgalaikę programą, ketinama bendradarbiauti su šiomis tarptautinėmis mokslo įstaigomis: Institute für die Wissenschaften vom Menschen, Žmogaus mokslų institutas (Viena, Austrija); su Torunės universitetu ir Šiuolaikinio meno centru Torunėje, dalyvaujant šių institucijų rengiamose tarptautinėse mokslinėse konferencijose; su Šveicarijos Fribourgo universitetu (Socialinės antropologijos fakultetu), Lenkijos Varšuvos universiteto Lenkų kultūros institutu, Latvijos universitetu, Estijos literatūros muziejumi Tartu mieste.

8. Preliminarus programos lėšų paskirstymas (tūkst. litų):

Eil.

Nr.

Išlaidų pavadinimas

2012

metais

2013

metais

2014

metais

2015

metais

2016

metais

Visai programai (suma)

1.

Programai skirti norminiai etatai, lėšos

7,5

238,5

7,5

238,5

7,5

238,5

7,5

238,5

7,5

238,5

 

1 192,5

2.

Kitos lėšos planuojamos programai vykdyti (iš kitų, institutui skirtų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų)

0,5

13,3

0,5

13,3

0,5

13,3

0,5

13,3

0,5

13,3

 

66,5

 

 

Iš viso

251,8

251,8

251,8

251,8

251,8

1 259

9. Programos trukmė:

2012 - 2016 metai.


10. Programos vadovas:

doc. dr. Rita Repšienė, Šiuolaikinės Lietuvos kultūros skyriaus vedėja, mob. tel. 861290530, r.repsiene@gmail.com