BIOPOLITIKOS SEMINARAI V

MICHAELO HARDTO IR ANTONIO NEGRI POZITYVIOJI BIOPOLITIKA

Lietuvos kultūros tyrimų instituto Šiuolaikinės filosofijos skyrius kviečia į dar vieną, jau paskutinį pavasario semestre Biopolitikos seminarų ciklo renginį. Šiuose seminaruose skaitant ir aptariant įvairių laikų filosofinius tekstus gilinamasi į biopolitikos – gyvybės, gyvenimo ir politikos santykio problemas. Penktasis seminaras įvyks 2012 metų gegužės 29 d., antradienį, 18 val. Lietuvos kultūros tyrimų instituto (Saltoniškių g. 58, Vilnius) 217 kab.

Ketvirtajame seminare aptarėme italų filosofo Roberto Esposito į biopolitikos lauką įvestą imunizacijos sampratą. Knygoje “Bios: biopolitika ir filosofija” (2008) Roberto Esposito pastebi, jog šiandien susiduriame su dviem visiškai skirtingomis biopolitikos sampratomis – viena jų yra radikaliai negatyvi (Michelis Foucault, Giorgio Agambenas), kita – absoliučiai pozityvi, euforinė (Michaelis Hardtas, Antonio Negri). Esposito šią priešpriešą siūlo spręsti klausiant, kaip biopolitika atsirado, o ne ką ji reiškia. Šiuos klausimus Esposito analizuoja pasitelkęs imunizacijos, arba negatyvaus gyvybės apsaugojimo, sampratą, kuria susiejama biopolitika ir modernybės genezė.

Penktajame seminare kalbėsime apie pozityviosios biopolitikos koncepciją (ją pristatys Povilas Pauža). Šios sampratos kūrėjais šiuolaikiniame biopolitikos diskurse laikomi amerikiečių filosofas Michaelas Hardtas bei italų filosofas ir ilgametis aktyvistas, šiuolaikinės italų marksizmo srovės - autonomizmo – teoretikas Antonio Negri, kartu sukūrę viso pasaulio radikalius teoretikus ir kovotojus įkvėpusią trilogiją („Imperija“, „Daugybė“, „Bendrija“), kurios pirmąją knygą Slavojus Žižekas pavadino „XXI amžiaus komunistų manifestu“. Atsispirdami nuo negatyviosios biopolitikos koncepcijos, kurioje visuomenės išgyvenimas yra priklausomas nuo valdžios strategijų, jie siūlo mąstyti ir kurti įvairovę puoselėjančią, bet dėl bendros, paskirybes apjungiančios erdvės – bendrijos (common) kovojančią dinamišką dirbančiųjų ir kovotojų prieš kapitalizmą klasę – daugybę (multitude). Jų manymu, daugybė pasižymi dinamišku veržlumu ir maištingumu, kuris leidžia jai kurti imanentinę bendriją, priešišką transcendentinei suvereniai valstybei, ir gebėjimu autonomiškai veikti bei kurti, kuris jai leidžia priešintis globaliniam į pelną orientuotam kapitalizmui; pastarajam tikslui, autonomistų teigimu, pasitarnauja trys šiuolaikinės darbo jėgos savybės – komunikabilumas, žinios ir afektyvumas. Tokioje pozityvioje biopolitikoje pats gyvenimo ir jo savikūros horizontas, priešindamasis transcendentinei valstybės ir kapitalo galiai, įgyja imanentinės ontologijos statusą.    

Seminaruose laukiami visi besidomintys filosofija, lankymas laisvas.

KVIEČIAME SKAITYTI:

Michael Hardt, Antonio Negri, Multitude: War and Democracy in the Age of Empire“.  http://mediafire.com/?fvzldr5i7705tkc, psl. 99 – 115 (nuo „Multitude“ dalies pradžios iki skyrelio „The Twilight of the Peasant World“) ir 348 -358 (skyrelį „The New Science of Democracy: Madison and Lenin“).