PRATARMĖ

Kultūra, man regis, tai būtų aktyvus dalyvavimas bendrų žmogiškų vertybių įtvirtinime ir puoselėjime, tai lygiateisių narių veikla žmonijos kultūros klube. „Kūrybinė galia“, žinoma, sunkiai apibrėžiama, nors ir savaime aiški sąvoka: laisvas judesys, pasitikėjimas savimi ir kitais, ambicija − štai keli ją lemiantys veiksniai.
Algirdas Julius Greimas

Sumanymas rengti recenzuojamą kultūros mokslo žurnalą kilo iš idealistinių, keistų ir nepopuliarių šiame pragmatiškame pasaulyje paskatų − kurti patrauklią, intriguojančią erdvę kultūros, meno, filosofijos, filologijos ir sociologijos publikacijoms, kurios vienytų ne tik Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkus, bet ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo tyrimo įstaigų, kaimyninių šalių ir kitų Europos kultūros tyrėjų atvertis, jų pasiekimus ir lūkesčius.

Tarpdiscipliniškumas, kaip viena didžiausių šių dienų geidžiamybių, užims vyraujančias pozicijas šiame leidinyje. Medijų tema, kuri XX a. pabaigoje tapo kultūros ir komunikacijos tyrimus vienijančiu objektu, neatsiejama nuo naujų teorinių ir metodologinių įžvalgų bei pamąstymų. Vytauto Rubavičiaus aptariamas „Medijų teorijos poveikis kultūros tyrinėjimams“, kaip ir inovacijų formuojama kultūros industrijos „pramonė“, skleidžia aktualius probleminius požiūrius klausiant, „kaip siekiančiam išlaikyti tiesos nuovoką kultūros tyrinėtojui ir apskritai humanitarinių mokslų atstovui elgtis sąmonės, atminties ir refleksijos industrinimo bei technologinimo atžvilgiu“, kaip atsakyti į medijų teorijos iššūkius, kokia kultūros tyrimų būsena Lietuvoje.

Kultūra ir vartotojų visuomenė, lyderiai ir meistrai, kaip medijuojama valdžia − šios problemos sprendžiamos Gintauto Mažeikio publikacijoje, ištraukoje iš monografijos Po pono ir tarno, kurią spaudai rengia „Kitų knygų“ leidykla. Dialektika, kaip ne vien tik teorinis svarstymas ar kaip pasirenkama požiūrio forma, suvokiama kaip moderni galimybė aiškinant šiuolaikinius pono ir tarno santykius, išaukštinant lyderystę, įgalinant kasdienybės revoliuciją ir atveriant alternatyvas, naujas situacijas tartum kitus simbolinius pasaulius.

Apie interneto, kuriančio naujas komunikacijos ir kultūros formas, galias formuojant ir keičiant asmens tapatybę rašoma Aidos Savickos straipsnyje „Įtinklinta tapatybė: vientisumo problema“. Būdamas atviras nuolatiniam informacijos perkonstravimui, vis naujam simbolių įprasminimui, internetas suteikė vartotojams neįtikėtinų pasirinkimų lauką: „atsirasti ir išnykti daugybėje erdvių, laikų, socialinių vaidmenų, personažų“, tačiau kaip nepasiklysti ir neprarasti savęs.

„Kultūrai“ ir „kūrybiškumui“ tapus nepaprastai svarbiems „gyvenimo kokybės“ rodikliams, kultūros, jos kūrimo ir puoselėjimo prioritetai mūsų strateginiuose dokumentuose svarstoma Ritos Repšienės publikacijoje „Šiuolaikinės Lietuvos kultūros vizijos: tarp politikos, medijų ir realybės“. Kokios yra realios kūrybingos Lietuvos ateities galimybės, ignoruojant, eliminuojant ir diskriminuojant kultūrą? Kaip priversti patikėti kultūros galia, jei mes esame tartum neregiai savo pačių susikurtame „ekonominės gerovės“ pasaulyje ir „aukštos darbo kultūros“ rojuje.

Atsiribodami nuo šiais laikais itin madingos demagogijos, kaip sėkmės politikoje garanto, išrankiam skaitytojui siūlysime prasmingų kultūros palikimo tekstų, nepraradusių aktualumo, viliantis, kaip prieš daugiau nei prieš šimtą metų rašė Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, jog „mumyse paslėptos užuomazgos geresnio, tobulesnio gyvenimo“. Šiame pirmame žurnalo numeryje spausdiname jos pasvarstymus „Apie tautos auklėjimą“ iš 1922 m. publikuotų Švietimo darbų. Pritariant ir Naglio Kardelio žodžiams, kad „Sofijos Čiurlionienės tekstas pasirodė tarsi specialiai skirtas mūsų dienų Lietuvai“.

Nenorėdami apgaudinėti savo skaitytojo pasislėpę „po tarsi labai rimtomis realistinio pasakojimo kaukėmis“, idant būtume pajėgūs „prisiliesti prie pačių svarbiausių egzistencinių rūpesčių“, literatūros teorijų tyrėjos Aušros Jurgutienės vedini, pateikiame garsiojo Wolfgango Iserio Teksto suvokimo, kaip estetinio poveikio teorijos, fragmentą apie teksto ir skaitytojo sąveiką. Išsamesnė Iserio publikacija bus pateikiama XX amžiaus literatūros teorijų: konceptualiosios kritikos chrestomatijoje, kurią rengia spaudai Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

„Teorinių akiračių“ plėtrą ir tvarumą atskleidžia sugestyvus Aušros Jurgutienės straipsnis „Iseris: literatūros skaitymas − tarp estetinės apgaulės ir egzistencinės savivokos“, kuris mus panardins į generatyvines literatūros matricas, skatins pasidavimo teksto traukai ir pasidavimo saviems lūkesčiams žaismes, išlaisvinant vaizduotę ir fantaziją.

Apie vaizduotės ir filosofijos ištakas, demonstruodamas visą Antikos didybę, plačiai ir įtaigiai rašo Naglis Kardelis. Pabrėždamas Antikos mąstytojų teigiamas vaizduotės sąsajas su pasyviosiomis tarpinėmis sąmonės būsenomis, tarp budėjimo ir miego, ir atkreipdamas dėmesį į Viduramžių filosofų teiginius apie vaizduotės svarbą pačiam pažinimo ir mąstymo procesui, jis parodo vaizduotės, fantazijos fenomeno, daugiareikšmiškumą Vakarų filosofijos istorijoje, kaip pačios filosofinio mąstymo prigimties ir Vakarų filosofijos ištakų suvokimo reikšmingą veiksnį.

Ideologinės vokiškojo fašizmo atsiradimo prielaidos, socialinė įsivaizduoto Vokietijos fašistų pasaulio struktūra ir psichologinės antisemitizmo ištakos yra Stanislovo Juknevičiaus straipsnio „Juodoji saulė: įsivaizduotas fašistų pasaulis“ temos. Atkreipdamas dėmesį, kad politiniame kai kurių Vakarų valstybių gyvenime vis didesnį vaidmenį pradeda vaidinti ultradešiniosios partijos ir sąjūdžiai, jis gilinasi į totalitarinius režimus suformavusių vaizduotės struktūrų kilmę, esmę, raidos ypatumus.

Susipažinti su naujausiomis Dalios Vasiliūnienės Žemaičių Kalvarija: piligriminio centro istorija ir dailė XVII–XIX a., Ramunės Marcinkevičiūtės Patirčių realizmas: Dalios Tamulevičiūtės kūrybinės biografijos studijos ir Arvydo Pacevičiaus Pamirštoji mecenatystė 1792–1832: Dovanų Vilniaus universiteto bibliotekai knyga recenzijomis siūloma Vacio Vaivados, Rasos Vasinauskaitės ir Vytauto Berenio publikacijose.

Aktualius kultūros įvykius − Europos kultūros forumą, kuris 2011 m. rugsėjo 8−11 d. vyko Vroclave, ir tarptautinę konferenciją „Kultūros tyrinėjimai XXI amžiuje: paveldas, tapatumai ir naujoji retorika“, kuri 2011 m. rugsėjo 28 ir 29 d. vyko Vilniuje, apžvelgia Małgorzata Litwinowicz ir Rita Repšienė.

Apibendrindami prisiminsime rašytojo, humanisto, politiko, mokslininko ir filosofo, vieno svarbiausių vokiečių Apšvietos epochos kūrėjų Johanno Wolfgango von Goethe’s žodžius, pasakytus prieš mirtį: „Mehr Licht, mehr Licht!“, kuriuos savo knygos Apie netobulumą epilogui pasirinko Algirdas Julius Greimas.

Tikėdamiesi medijų kuriamame pasaulyje tapti kultūros mediumu, tarpininku tarp skirtingų pasaulių, tarp idealų ir realybės, tarp mokslo ir visuomenės!